M. Majauskas: absurdas kvadratu

Seimo Biudžeto ir finansų komitete šie pakeitimai turėtų būti svarstomi ketvirtadienį. Komiteto pirmininkas, konservatorius Mykolas Majauskas Delfi pristatė siūlomų pakeitimų esmę.

Jis siūlo atsisakyti loterijų paramos modelio ir atitinkamai didinti Olimpinio komiteto finansavimą iš biudžeto. Anot Seimo nario, Lietuvoje veikia unikali tvarka, kai loterijas organizuoja privatus verslas, kuris pagrindinę mokesčių dalį sumoka ne į biudžetą, bet perveda tiesiai sporto organizacijoms, Olimpiniam komitetui.

Politikas pridėjo, kad tokiu būdu išvengiama įstatymuose numatytos atskaitomybės už skiriamą finansavimą sportui, Valstybės kontrolės audito ir viešųjų pirkimų.

„Absurdas kvadratu, jog didžiausias loterijų organizatorius ir pagrindinis akcininkas yra tas pats Olimpinis komitetas, kuris įstatymu numatytą dalį mokesčių perveda sau kaip paramą. Įdomu pastebėti, kad 2018 m. Finansų ministerija siūlė didinti olimpiniam komitetui skiriamą finansavimą net 38 proc., jei pinigai būtų skiriami skaidriai iš biudžeto. Lietuvos olimpinis komitetas šiam siūlymui tuo metu nepritarė. Manau, metas prie šios diskusijos sugrįžti", - teigė M. Majauskas.

Jis dėstė, kad daugumoje Europos Sąjungos valstybių nacionalinius olimpinius komitetus finansuoja valstybė, skirdama lėšas iš biudžeto. Tarp tokių šalių - Ispanija, Italija, Kroatija, Latvija, Portugalija, Prancūzija, Suomija, Švedija. Politikas pasidomėjo, kad tokia pati tvarka kaip Lietuvoje galioja Belgijoje, Nyderlanduose, Slovėnijoje ir Vokietijoje.

„Visose valstybėse, išskyrus Lietuvą, kuriose nacionalinių olimpinių komitetų pajamos yra siejamos su loterijų skiriama parama, yra arba valstybinis loterijų monopolis arba valstybės reguliuojamas loterijų monopolis. Nebuvo nustatytos nei vienos valstybės, išskyrus Lietuvą, kurioje nacionalinis olimpinis komitetas būtų pagrindinis loterijų organizatorius", - nurodė M. Majauskas.
Mykolas Majauskas

Pardavimo pajamos - beveik 80 mln. Eur

Lošimų priežiūros tarnybos duomenimis, šiuo metu Lietuvos tautinis olimpinis komitetas valdo 51 proc. UAB „Olifėja" akcijų paketą. Taip pat, šios tarnybos duomenimis, 2021 m. I ketvirtį pagal išplatintų loterijos bilietų nominalią vertę UAB „Olifėja" užima 75 proc. loterijų rinkos. Antroje vietoje pagal rinkos dydį yra UAB „Euloto", užimanti 24 proc.

Registrų centro duomenimis, UAB „Olifėja" generalinis direktorius yra Antanas Muraška. Šias pareigas jis eina nuo 1992 metų.

Dokumentuose nurodytas toks įmonės tikslas: „Loterijų organizavimas. Bendrovė neturi teisės verstis kita ūkine ar komercine veikla, išskyrus veiklą, susijusią su loterijos bilietų platinimu (įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka sudaryti sutartis su fiziniais ir juridiniais asmenimis dėl loterijos bilietų platinimo) ir su savo loterijos organizavimu (reklama, laikraščių ir žurnalų apie loterijas leidimas ir pardavimas, televizijos filmų, televizijos ir radijo laidų apie savo loteriją kūrimas ir gamyba), bei tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos sistemos nuoma."

Juridinių asmenų registro 2016 metų išraše matyti, kad ši įmonė turi šešis akcininkus. Lietuvos tautinis olimpinis komitetas valdo 51,3 proc. akcijų paketą. A. Muraškai priklauso 17,85 proc. akcijų. Donatas Kazlauskas turi 5,5 proc., Eglė Kazlauskienė - 5,5 proc., Romualdas Domeika - 2 proc. Janina Muraškienė - 17,85 proc. akcijų paketą.

Peržiūrėjus įmonės finansines ataskaitas matyti, kad 2020 m. pardavimo pajamos siekė 79 382 685 eurų, o grynasis pelnas - 5 654 745 eurų.

2019 m. pardavimo pajamos buvo 87 958 557 eurų, grynasis pelnas - 6 761 540 eurų.

Pagal Lietuvoje galiojantį Azartinių lošimų įstatymą, didieji loterijų organizatoriai Lietuvoje moka šiuos mokesčius: 5 proc. nuo išplatintų loterijos bilietų nominalios vertės; 8 proc. nuo išplatintų loterijos bilietų nominalios vertės paramos gavėjams; taip pat yra ir kiti mokesčiai (pelno, socialinio draudimo, gyventojų pajamų ir pan.).

Remiantis Lietuvos tautinio olimpinio komiteto 2020 m. biudžeto įvykdymo apyskaitos projektu, didžiąją dalį LTOK pajamų (6,8 mln. eurų) sudarė UAB „Olifėja" skiriama parama ir UAB „Olifėja" išmokėti dividentai - 3,5 mln. eurų. Tai sudaro daugiau nei 90 proc. viso LTOK finansavimo.

Dabartinė LTOK finansavimo tvarka, anot M. Majausko, yra netinkama.

„Teikiama parama yra privaloma, todėl, Valstybinės mokesčių inspekcijos nuomone, neatitinka Labdaros ir paramos įstatyme numatyto teikimo savanoriškumo principo ir savo pobūdžiu labiau panaši į mokestį. Absoliuti dauguma ES šalių loterijų mokesčius renka į biudžetą ir gautas pajamas paskirsto sportui, kultūrai, viešųjų paslaugų finansavimui. Tuo tarpu Lietuvos atveju sporto finansavimas organizuojamas tiesiogiai - iš privataus loterijų organizatoriaus pervedamas sporto organizacijoms. Taip išvengiama mokesčių mokėtojų lėšoms būtino skaidrumo ir atskaitomybės. Skiriant finansavimą iš biudžeto būtų užtikrinta veiklos atskaitomybė, Valstybės kontrolės finansinis auditas bei privalomas viešųjų pirkimų įstatymo taikymas", - savo pasiūlymo esmę argumentavo M. Majauskas.

2018 metais pokyčiams kategoriškai nepritarė

Bandymų didinti loterijų ir azartinių lošimų mokestį jau būta ir anksčiau. 2018 m. prasidėjo diskusija, kurioje dalyvavo su Valstybės kontrolė, Valstybinė mokesčių inspekcija, tuo metu dar veikęs Kūno kultūros ir sporto departamentas ir Finansų ministerija.

Valstybinės institucijos vieningai sutarė keisti šiuo metu galiojančią tvarką, siūlant, kad loterijų organizatoriai mokėtų į biudžetą 13 proc. loterijų ir lošimų mokestį, iš jo 8 proc. tikslingai skiriant asignavimų valdytojui (Švietimo ir mokslo ministerijai) ir nustatant tikslinę paskirtį - LTOK rėmimą.

Kaip nurodyta tuo metu rengtuose dokumentuose, siūlomu reglamentavimu būtų užtikrinamas sporto finansavimas pagal vieningus principus iš vieno pagrindinio šaltinio - valstybės biudžeto lėšų. Taip pat užtikrinamas vieningos sporto strategijos įgyvendinimas ir galiausiai taip būtų padidėjęs finansavimas LTOK.

Šis pasiūlymas buvo derintas su kitomis institucijomis, šioje srityje veikiančiu verslu ir kitomis susijusiomis šalimis. Iš jų buvo gauta pasiūlymų ir pastabų.

Atsižvelgiant į tai, 2018 m. rugpjūčio mėnesį Loterijų įstatymo ir Vyriausybės išvados dėl mokesčių didinimo projektai Vyriausybės kanceliarijos buvo aptarti su visomis suinteresuotomis šalimis. Posėdyje buvo pasiūlyta padidinti 38 proc. LTOK skiriamą finansavimą: skirti ne 8, bet 9 proc. paramos, jei finansavimas būtų skiriamas iš biudžeto. Tačiau LTOK šiam pasiūlymui nepritarė.

Galiausiai 2018 metų spalį Finansų ministerija parengė kompromisinį pasiūlymą dėl skaidresnio 8 proc. paramos panaudojimo kontrolės užtikrinimo, atsisakant LTOK biudžetinio finansavimo. Siūlymo esmė buvo tokia: paramos gavėjas, kurio gaunama 8 proc. parama viršija 0,5 mln. eurų per metus, privalo suderinti paramos panaudojimo tikslus, uždavinius ir siekiamus rezultatus su atitinkamos valdymo srities ministru. Tačiau šis pasiūlymas LTOK taip pat buvo nepriimtinas.

Pasiūlymą vertina neigiamai

LTOK atstovė Lina Motužytė Delfi pateikė jos atstovaujamos organizacijos poziciją.

„Pasiūlymą atsisakyti loterijų paramos modelio LTOK vertina neigiamai ir nuogąstauja, kad tokiu atveju stipriai nukentės olimpiečių pasirengimo finansavimas.

Dabartinis finansavimo modelis sėkmingai veikia jau tris dešimtmečius ir užtikrina olimpinio judėjimo nepriklausomybę, kas ypatingai pabrėžiama Olimpinėje Chartijoje. Šis finansavimo modelis – pavyzdys daugeliui kitų valstybių, ne kartą pagirtas ir Tarptautinio olimpinio komiteto, - dėstė ji.

Anot L. Motužytės,šis modelis LTOK leidžia turėti stabilias pajamas ir savarankiškai planuoti olimpinį ketverių metų ciklą, nesibaiminant, kad planuojant valstybės biudžetą lėšos sportui galėtų būti sumažintos.

„Metų pabaigoje likusių lėšų nereikia grąžinti į biudžetą (skirtingai nei valstybės finansuojamoms organizacijoms), jas galima skirti olimpinio sporto finansavimui ar atsidėti artėjančioms olimpinėms žaidynėms.

Esant šiam finansavimo modeliui LTOK gali sportininkams mokėti olimpines stipendijas (2020-aisiais jų buvo 107), finansiškai palaikyti sporto federacijas. Taip pat kooperuotis su kitomis institucijomis finansuojant olimpinius projektus, pavyzdžiui, kartu su ŠMSM finansuojamos olimpinio švietimo programos.

Būtent šis finansavimo modelis LTOK atrodo teisingiausias, tinkamiausias ir efektyviausias", - teigė LTOK atstovė.

Ji sakė, kad šiuo metu aukšto meistriškumo sportininkai gauna stipendijas ir iš valstybės, ir iš LTOK. Sporto federacijos atletų rengimui taip pat gauna lėšų iš dviejų šaltinių: „Priėmus anksčiau minėtus šiuos pakeitimus vienas iš finansavimo šaltinių – LTOK parama – paprasčiausiai dingtų."

Delfi paklausė LTOK dėl kokių priežasčių siūlomiems pakeitimams jis nepritarė 2018 metais.

„Prieš trejus metus Finansų ministerijos pateiktas pasiūlymas LTOK finansuoti biudžeto lėšomis iki galo nebuvo aiškus. Tuomet taip ir nebuvo atsakyta į klausimą, kokiais teisės aktais remiantis skiriamas lėšas būtų galima panaudoti. Taip gaunamo finansavimo panaudojimo galimybės būtų smarkiai apribotos, LTOK nebūtų galėjęs vykdyti daugelio savo veiklų, pavyzdžiui, mokėti sportininkams stipendijų ar finansiškai remti sporto federacijų", - teigė L. Motužytė.

Mano, kad dabartinė tvarka yra gera

Delfi susisiekė su UAB „Olifėja" ir paprašė įvertinti siūlomus pakeitimus. Jos atstovai teigė nematantys priežasčių, kodėl reikėtų keisti loterijų paramos modelį.

„Loterijų paramos modelis šiandien veikia efektyviai, iš jo surenkamos lėšos sudaro 95 ir daugiau proc. LTOK biudžeto. Mokesčių dalis tikslingai skiriama LTOK ir kitoms organizacijoms pagal teisės aktuose numatytus reikalavimus. Mūsų žiniomis, LTOK ne kartą siūlė didinti atskaitomybę ir Valstybės kontrolės priežiūrą. Nematome priežasčių, kodėl to negalima padaryti", - teigiama įmonės atstovų atsiųstame komentare.

Taip pat siūlomus pakeitimus paprašėme pakomentuoti už sporto politiką Lietuvoje atsakingos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos.

Jos atstovai sakė, ministerija konkrečios pozicijos dar neturi.

„Šiuo metu vyksta diskusijos sporto finansavimo klausimu. Svarstomi keletas variantų, jų privalumai ir trūkumai. Rytoj šis klausimas numatytas plačiau aptarti Seimo Biudžeto ir finansų komitete", - teigė ministerijos atstovai.

D. Gudzinevičiūtę apkaltino lobizmu

Loterijų ir lošimų mokesčio pakeitimai Seime aistras kaitina jau kurį laiką. Delfi rašė, kad Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė patvirtino, jog yra skambinusi Seimo nariams dėl šiuo metu svarstomo Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo projekto. Tačiau ji tikino spaudimo nedariusi, o tiesiog siekusi parlamentarams paaiškinti savo poziciją dėl įregistruotų pataisų.

Darbo partijai priklausantis Seimo narys Andrius Mazuronis birželio pradžioje po frakcijos kolegos Mindaugo Puidoko padėjėjo sulaikymo dėl įtarimų korupcija, prakalbo apie tai, kad parlamentaras esą patyrė spaudimą iš sporto organizacijų dėl loterijų apmokestinimo pataisų.

„Taip, tikrai aš skambinau ir skambinau nemažai Seimo narių, jie irgi skambina kartais. Manau, kad tame nėra nieko smerktino. Toks skambutis, apie kurį kalbėjo ponas Mazuronis, – buvo. Paskambinau išsakyti mūsų nerimo, nuogąstavimų dėl baisios skubos tvarka įregistruoto ir tuo metu dar nepraėjusio pateikimo stadijos Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pakeitimo“, - tuo metu Eltai kalbėjo D. Gudzinevičiūtė.

LTOK vadovė įsitikinusi, kad skambučiai Seimo nariams siekiant paaiškinti vieno ar kito įstatymo įtaką tam tikros organizacijos finansinei būklei nėra tolygu lobizmui.

„Nematau nieko smerktino, kad vienos iš svarbiausių sporto organizacijų vadovė skambina Seimo nariui paaiškinti, ką reiškia vienas ar kitas įstatymas. Lobizmo sąvoka, kiek aš esu skaičiusi, turi šiek tiek kitokį apibrėžimą“, - įsitikinusi D. Gudzinevičiūtė.
Daina Gudzinevičiūtė

Pasak LTOK vadovės, didžiausią nerimą jai kėlė dalies parlamentarų noras kuo greičiau priimti šį projektą, o esą neadekvačios apmokestinimo sąlygos sudarytų dar palankesnes sąlygas būtent lažybomis, o ne loterijomis užsiimančioms įmonėms.

„Norėjau pasakyti, kad jis ne tik neparuoštas, bet niekas su niekuo nesitarė. Buvo užregistruota labai paskubomis ir jokių žinių apie tai neturėjome“, - tuomet aiškino ji.

Lietuvos olimpinis judėjimas kontroliuoja 51 proc. loterijomis užsiimančios „Olifėjos“ akcijų. Į LTOK biudžetą šiuo metu keliauja 8 proc. nuo parduotų loterijos bilietų kainos, o dar 5 proc. visos bilietų apyvartos eina tiesiai į valstybės biudžetą kaip loterijų mokestis.

Loterijų mokestį minėtame projekte siūloma padidinti iki 10 proc., taip pat numatoma įteisinti, kad loterijų organizatorius būtų įpareigotas paramai skirti ne 8 proc., o 16 proc. nuo nominaliosios per kalendorinių metų ketvirtį išplatintų loterijos bilietų vertės.

Kaip skelbė Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), gavus konservatorių frakcijai priklausančio Mato Maldeikio pranešimą apie bandymą jį papirkti, pradėtas ikiteisminis tyrimas. Įtariama, kad „darbiečio“ M. Puidoko padėjėjas M. Maldeikiui siūlė kyšį, už kurį, kaip įtariama, siekė, kad konservatorius asmeniškai palaikytų ir paveiktų kitus Seimo narius, kad šis įstatymas būtų sustabdytas ir (ar) atidėtas neribotam laikui.

Po Seime atliktų STT veiksmų Darbo partijos frakcijos narys A. Mazuronis tikino sveikinąs teisėsaugos iniciatyvą nustatyti lobizmo taisykles, taip apribojant tam tikrų suinteresuotų grupių spaudimą, kurį jis pats tvirtino patyręs iš Lietuvos tautinio olimpinio komiteto.

„Kai tik kažkokios įstatyminės iniciatyvos paliečia būtent azartinių lošimų, loterijų reglamentavimą, prasideda beprecedentis spaudimas visiems Seimo nariams, frakcijoms. Skambučiai, spaudimas iš tų institucijų ar organizacijų, iš kurių sunku tikėtis, kad gali gauti spaudimą. Labai keista, kad organizacija, kuri turi rūpintis sporto interesais, pradeda rūpintis lošimo interesais. Nesupranti, kas čia darosi, šnekėjimo maniera tokia ultimatyvi darosi“, – „Žinių radijui“ kalbėjo A. Mazuronis.

Gegužės pabaigoje Seime buvo įregistruotos pataisos, kuriomis siekiant, kad valstybė į biudžetą surinktų daugiau lėšų, siūloma dvigubai, nuo 5 proc. iki 10 proc., padidinti loterijų ir lošimų mokesčio tarifą. Taip pat siūloma įteisinti, kad loterijų organizatorius būtų įpareigotas paramai skirti ne 8 proc. kaip dabar, o 16 proc. nuo nominaliosios per kalendorinių metų ketvirtį išplatintų loterijos bilietų vertės.

Tai numatančius Loterijų įstatymo bei Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pakeitimus įregistravo Seimo nariai Virgilijus Alekna, Andrius Kupčinskas, Marius Matijošaitis, Andrius Mazuronis, Jonas Gudauskas, Domas Griškevičius, Audrius Petrošius, Tomas Bičiūnas, Viktoras Fiodorovas, Eugenijus Jovaiša, Deividas Labanavičius.

STT krata M. Puidoko kabinete

Būtent dėl šių pataisų STT, gavus konservatorių frakcijai priklausančio M. Maldeikio pranešimą apie bandymą jį papirkti, pradėjo ikiteisminį tyrimą. Įtariama, kad M. Puidoko padėjėjas M. Maldeikiui siūlė 50 tūkst. eurų kyšį, už kurį, kaip įtariama, siekė, kad Seimo narys asmeniškai palaikytų ir paveiktų kitus Seimo narius.

STT tvirtino, kad parlamentaro kabinete atliekant kratą buvo pasipriešinta teisėtiems pareigūnų reikalavimams. „Buvo atlikta krata Seimo nario M. Puidoko kabinete. Taip pat buvo atlikta jo asmens krata. Jos metu siekiant paimti tyrimui reikšmingus daiktus (mobiliuosius telefonus), nebuvo vykdyti pareigūnų teisėti reikalavimai ir jiems buvo pasipriešinta. Dėl šios priežasties tyrimui reikšmingi daiktai buvo paimti prievarta“, – išplatintame pranešime teigė STT.

Savo ruožtu M. Puidokas iš Seimo tribūnos apkaltino Specialiųjų tyrimų tarnybos agentus smurtu ir tai įvertino kaip precendento neturintį atvejį parlamentarizmo istorijoje. Pasak M. Puidoko, jis buvo smaugiamas, iš jo atimti asmeniniai daiktai. „Buvau smaugiamas, suplėšė rūbus, be jokio teisinio statuso pagal jų nutartis, nors nesu nei liudininkas, nei įtariamasis. Iš manęs buvo atimti asmeniniai daiktai jėga, buvo iki kraujo rankos sudraskytos, trūko oro. Sakiau, kad aš dūstu, bet mane toliau smaugė. Savo veiksmų jie nenutraukė. Tikrai kreipiuosi į Seimo pirmininkę, kas vyksta, nes tokie dalykai Seime neturėtų vykti“, – Seimo salėje kalbėjo parlamentaras.

STT taip pat sulaikė azartinių lošimų ir lažybų bendrovės „Tete-A-Tete“ savininką Samoilą Kacą. Pateikus įtarimus dėl prekybos poveikiu S. Kacas paleistas.

Atnaujinta 2022.07.25 d.: Informuojame, kad 2022 m. birželio 20 d. Generalinė prokuratūra nutraukė ikiteisminį tyrimą S. Kacui, nes nenustatė, jog būtų padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (136)