Anonime norėjusi išlikti DELFI skaitytoja pasidalijo vieno forumo tema, kurioje internautai sako savo akimis matę, kaip paaukotus geresnės kokybės maisto produktus savanoriai išsidalija patys. Kad tai vyksta, viešoje erdvėje patvirtino ir ne vienas savanoriavęs asmuo.

Ir patys savinasi, ir vadovai siūlo

„Kas kokių skanesnių produktų nuperka, tai juos iš karto savanoriai išsidalina, net nepildo į blanką, kad jie buvo atiduoti. Visokie zefyrai, net geresnės kokybės kruopos, konservai, marinuoti agurkai. Dar ir man siūlė, bet neėmiau, nes nemalonu kažkaip“,

„Anksčiau visada pirkdavau sausus pusryčius, kavą, mėsos ir žuvies konservus, juodąjį šokoladą, kokių marinuotų grybų, pomidorų padažo ir t. t. Bet paskui pradėjau bendrauti su kaimyne ir pas ją vis virtuvėj pastebėdavau keistai didelius kiekius tokių produktų kaip kava, aliejus ir t. t. Klausiau, gal kur pigiai urmu perka, atsakymas – brolio žmona – „Maisto banko“ savanorė“,

„Pusseserė savanoriavo, po visko sako jai vadovė, ar kas, pasiimk šokoladų ar pan. Neėmė, bet man čia taip žiauru, todėl neperku skanių dalykų“,

„Aš dėl to esu susiginčijusi su savanore, nes stovėjau netoli, kai kažkas atidavinėjo ir ten sausainiai kažkokie buvo berods. Tai ta savanore kitai sako „o, šitie man!“ Nu, kaip susinervinau, negaliu. Pasakiau, kad skųsiu juos, tai vos ne verkdama pradėjo teisintis, kad juokauja, bet jau tokiu naglu žvilgsniu, siaubas“, – gausu panašaus pobūdžio žinučių.

Geresnės kokybės produktų tiesiog nevalgo?

Kai kurie internautai bandė paaiškinti, kad tai – nieko blogo. Esą dalijamose skrajutėse aiškiai nurodoma, ką aukoti, tad improvizuoti nereikėtų.

„Tai tam ir yra dalinamos skrajutes, kuriose rašoma, kokių produktų reikia. Jeigu kai kurie žmonės neskaito ir nuperka, ko nereikia, tai nereikia ir kaltų ieškoti. Juk nerėksi kiekvienam, kad nepirktų to ir ano, o kai jau nuperka, taip pat nesakysi, kad atgal pasiimtų“, – manė viena merginų.

Tuo metu kita, prisistačiusi kaip įstaigos, kuri atstovauja į socialinės rizikos grupę įtrauktų motinų interesus, atstovė, aiškino, kad geresnės kokybės produktų tokios moterys tiesiog nevalgo.

„Patys einame savanoriauti ir viską, ką surenkame, po to daliname joms kaip maisto davinius. Tai reziumė tokia: jos vytintų dešrų nevalgo, alyvuogių kokių irgi, visada lieka sandėliuose stovėti, tai tikrai išsidaliname galiausiai patys. Visa kita tikrai proporcingai kiekvieną savaitę keliauja į jų šaldytuvus, spinteles ir, galiausiai, skrandžius“, – aiškino ji.

Paaiškino savanoriai

Tiesa, tokį savanorių elgesį bandyta aiškinti ir kitokiais būdais. Esą kartais būna taip, kad prieina žmonės, kurie tiesiog įteikia kokių produktų savanoriams taip atsidėkodami už jų darbą – gal dėl to galėjo susidaryti įspūdis, kad jie galimai savinasi maisto produktus.

„Aš savanoriavau ir nemačiau nė vieno savanorio, kuris sau kažką imtų. Vienintelis variantas buvo, kai aukojantis žmogus nuperka kokį šokoladą ar saldainį ir sako: „Čia jums asmeniškai už darbą“. Viskas, kas buvo aukojama, buvo sąžiningai surašoma. Kita aplinkybė, kas po to vyksta su tais produktais, nes mes registravome tas prekes, o po to perskaičiavus prekes, buvo pranešta, kad apsiskaičiuota skaičiuojant prekes gan dideliu skirtumu. Tačiau kadangi dažnai savanoriauja ir vaikai, surašinėja taip pat jie, neatmetu galimybės, kad galėjo būti klaida skaičiavime, bet gal ir galėjo būti, kad transportuojant prekes iš parduotuvės į skaičiavimo vietą dalis prekių kažkur dingo“, – spėjo viena savanorių.

Savo ruožtu kita savanorė sakė pastebėjusi, kad nors per vakarą buvo surinkta net 20 dėžių įvairiausių produktų konkretiems vaikų namams, paaiškėjo, kad juos pasiekė tik 6 dėžės pigiausių produktų.

„Tai visi kiti nuėjo kažkur.... Aukojau ir pati, nors žinau, kad tai vyksta. Pirkau pigiausius produktus, nes žinau, kad jų neims tie, kuriems jų nereikia“, – rašė ji.

Sukčiavimo atvejų yra buvę

Paprašytas pakomentuoti šį atvejį, „Maisto banko“ Komunikacijos ir plėtros vadovas Vaidotas Ilgius DELFI sakė, kad situacijų, kai savanoriai pasisavina suaukotus produktus, yra buvę, tačiau daug dirbama, kad tai nepasikartotų.

„Maisto banko“ akcija – didžiulis renginys, ir gali atsitikti įvairių incidentų. Tai suprasdami, „Maisto banko“ akcijų metu internete skelbiame telefono numerį, kuriuo kviečiame pranešti apie problema arba įtarimą keliančius atvejus. Šiemet, pavyzdžiui, gavome pranešimą, neva Viršuliškių mikrorajone po butus vaikšto „Maisto banko“ savanoriais apsimetantys asmenys, prašantys pateikti banko kortelių duomenis – neva jų reikia suteikiant paramai maistu. Kiekvieną pranešimą tikriname – turime tam nustatę vidaus taisykles.

Nuo „Maisto banko“ akcijų organizavimo pradžios 2003 metais esame išaiškinę du atvejus, kuomet žmonių paaukotas maistas buvo dalinamas ne pagal dalinimo taisykles. Abiem atvejais paramą tvarką pažeidusioms organizacijoms esame nutraukę, jos „Maisto banko“ akcijose nebedalyvauja. Pranešimų apie galimus piktnaudžiavimus esame turėję ir daugiau, tačiau duomenys nepasitvirtino

Turėjome ir vieną atvejį, kuomet sandėlyje dirbantis savanoris savavališkai pasisavino nedidelį kiekį maisto produktų. Šis asmuo „Maisto banke“ anksčiau dirbo pagal Viešųjų darbų programą, vėliau ateidavo savanoriškai padėti. Šio savanorio pagalbos atsisakėme“, – sakė jis.

Pasak V. Ilgiaus, nepaisant to, kad dirbama pasitikėjimo savanoriais ir partneriais socialinėmis organizacijomis principu, visomis įmanomomis priemonėmis siekiama užtikrinti griežtą apskaitą, atskaitomybę ir skaidrumą, vykdoma galimų incidentų prevencija.

Vaidotas Ilgius

Paaiškino, kaip veikia sistema

„Pirmiausia reikia pažymėti, kad maistą nepasiturinčiųjų maitinimui gauname ir daliname keletu būdų. Visuomenei geriausiai matomos „Maisto banko“ akcijos, kurių metu bendradarbiaudami su keliais šimtais socialinių organizacijų 73 miestuose kviečiame žmones aukoti ilgai negendančių maisto produktų. Pastaroji akcija vyko 406 parduotuvėse. „Maisto banko“ akcijų metu surinktas maistas sudaro apie 12 proc. viso mūsų nepasiturinčių maitinimui patiekiamo kiekio.

Didžioji dalis maisto, kurią tiekiame nepasiturintiems maitinti, kasdien surenkama iš parduotuvių, logistikos sandėlių, pristatoma iš maisto gamintojų ar ūkininkų. Taip pat nemažą dalį sudaro ir Europos fondo labiausiai skurstantiems asmenims maisto paketai, kuriuos daliname dvidešimtyje savivaldybių. Šioms skirtingoms programoms taikome skirtingas kontrolės ir prevencijos priemones.

Būtina pabrėžti, kad „Maisto bankas“ skurstantiems paaukoto maisto pasisavinimą, nesvarbu kas tai padarytų, laiko vagyste – apie tai kalba ir mūsų vidaus tvarkos taisyklės, yra informuojami mūsų darbuotojai, savanoriai, klientai. Suprasdami, kad visur egzistuoja prielaidos pasireikšti žmogiškoms silpnybėms, sudarėme sutartis su apsaugos ir draudimo bendrovėmis, patalpose ir teritorijose veikia video stebėjimo kameros, automobiliuose įdiegta GPS sistema. Atlikdami kasdienius darbus tvarkant paramą maistu žmonės nedirba po vieną, prevenciškai tikrinami išsinešami daiktai.

„Maisto banko“ akcijoje savanoriškai talkina apie 8 tūkst. žmonių, juos kaskart atrenkame ir apmokome, kaip elgtis ir ko vengti šio renginio metu. Akcijos metu, be moksleivių, studentų, įmonių darbuotojų, nemažą savanorių dalį sudaro „Maisto banko“ paramą gaunančių organizacijų aktyvistai ir paramos gavėjai. „Maisto bankui“ talkina ir viešuosius darbus dirbantys asmenys, probacijos tarnybos siunčiami žmonės“, – pasakojo organizacijos atstovas.

Kad elgiasi nederamai, gali tik pasirodyti

Jis sakė skatinantis žmones, pastebėjus ką blogo akcijos metu, kreiptis tiesiai į organizatorius.

„Į visus pranešimus reaguojame, incidentus nedelsdami tiriame. Kiekvienoje parduotuvėje budi „Maisto banko“ akcijos koordinatorius, kiekvieną parduotuvę neįspėję tikrina grupė akcijos dalyviams nežinomų savanorių, reikalui esant papildomus tyrimus atlieka miestų ar regionų „Maisto banko“ akcijos koordinatoriai. Man ir pačiam yra tekę drausminti garbaus amžiaus savanores – nieko pikta negalvojusios, paaukotų maisto produktų surinkimo vietoje jos susėdusios gurkšnojo kavą vaišindamosi nusipirktu šokoladu. Ponios dievagojosi galinčios parodyti čekį – tačiau nepagalvojo, kad praeinančiam pirkėjui ši situacija gali pasirodyti visai kitaip“, – pastebėjo V. Ilgius.

Jis pasakojo, kad yra buvę ir atvejų, kai atvykdavo policijos pareigūnai. Kartą įtarūs žmonės prašė pasidomėti, kas ir kokius maisto produktus krauna į mašinas. Anot V. Ilgiaus, mažesniuose miestuose savanoriai suaukotą maistą į rūšiavimo ir tvarkymo vietas veža paprastais automobiliais, kurių už stiklo privalomai turintys būti „Maisto banko“ žymėjimo ženklai tamsiu paros metu gali būti sunkiau įžiūrimi.

„Tam, kad galėtumėme patikrinti aplinkybes, būtina tiksliai žinoti detales, kas kur ką netinkamai daro. Pranešus konkrečiai apie parduotuvę ar kitą vietą, visada išsiaiškiname – apklausiame liudininkus, tikriname apskaitą, galime tikrinti apsaugos kamerų įrašus ir pan.“, – aiškino jis.

Panašių diskusijų kyla kasmet

V. Ilgius pripažino, kad kasmet po „Maisto banko“ akcijos internete atsiranda panašaus pobūdžio žinučių ir kaltinimų. Bėdą čia jis mato tame, kad nedaugelis komentatorių internete dėl nesuprantamų priežasčių konkrečių duomenų nepateikia, ir tokių faktų patikrinti neįmanoma.

„Tai vertintina taip pat, kaip vaikų piktavalės išdaigos skambinant į policiją pranešti apie mokykloje padėtą bombą“, – mano jis.

Pasak „Maisto banko“ atstovo, visas akcijų metu paaukotas maistas yra apskaitomas – savanoriai privalo pažymėti visus gautus maisto produktus žymėjimo lapuose. Ar pažymimi aukojami produktai, dažnai stebi ir patys aukotojai.

„Paaukotą maistą nugabenus į tvarkymo vietas ir sandėlius, dar kartą patikrinamas sužymėtų maisto produktų kiekis perskaičiuojant. Gabenimo metu atsitikę praradimai (pvz., dėl suplyšusios pakuotės) fiksuojami. Vėliau „Maisto banko“ akcijos metu surinkti maisto produktai dalinami nepasiturintiems žmonėms pasirašytinai žiniaraščiuose nurodant, kiek ir kokių produktų asmuo gavo. Galiausiai, gavus ataskaitas apie išdalintus akcijos metu paaukotus maisto produktus, atsitiktine tvarka skambiname paramą gavusiems žmonės ir tikrindami, ar tikrai jie gavo paramą, kuri pažymėta žiniaraštyje“, – pasakojo V. Ilgius.

Ką daro su greitai gendančiais maisto produktais?

Jis patvirtino – jokie produktai, ar jie labiau kokybiški, ar greitai gendantys, savanoriams neatiduodami. Tačiau pasitaiko atvejų, kai jie būna pavaišinami už nesavanaudišką darbą.

„Maisto banko“ akcijų metu aukoti prašome bet kokių ilgai negendančių maisto produktų. Tačiau kartais žmonės paaukoja tai, ką nori. Pavyzdžiui, dešrelių, vaisių, sviesto (vietoje margarino). Yra buvę atvejų, kaip paaukota žalios mėsos, šaldytų koldūnų, tortų ir pan.

Šių produktų paaukojama tikrai labai mažai – tai vienetiniai atvejai. Kiekviename mieste sprendimas, kas su jais bus daroma, priimamas priklausomai nuo to, kokie tai maisto produktai, koks jų kiekis ir pan. Dažnai jie būna atiduodami labdaros valgyklai, vaikų dienos centrui ar pan.

Bet kokiu atveju, jie išdalinami pasirašytinai – t.y. aišku, kas ir kiek ko gavo. Jei produktas (pavyzdžiui, dešrelės) panaudotos labdaros valgykloje sudedant jas į sriubą, tuomet pasirašo labdaros valgyklos atsakingas asmuo“, – kur keliauja greitai gendantys maisto produktai, aiškino V. Ilgius.

Įtarimų kyla dėl informacijos stokos

Jo teigimu, daugeliui žmonių nekyla abejonių dėl to, kaip naudojamas paaukotas maistas, tačiau yra dalis žmonių, kurie įtariai vertina daugelį situacijų – ir dažnai visus aplink kaltina nebūtais dalykais.

„Valdžia vagia, verslininkai sukčiauja, labdaros organizacijos ir jų savanoriai aukas pasiima sau. Neigiamai nusistatę asmenys dažniausiai stokoja tikros informacijos apie tai, kad vyksta – tą rodo ir anksčiau apie nevyriausybines organizacijas daryti tyrimai.

Visus pageidaujančius kviečiame bent trumpam užsukti į „Maisto banką“ ir savo akimis pamatyti, kaip maistas patenka į mūsų sandėlius, kaip jis tvarkomas, kaip priimami sprendimai, kiek kam ko duoti, kaip vykdoma apskaita ir kontrolė. Informacijos apie tai galima gauti ir paskambinus ar apsilankius „Maisto banko“ svetainėje internete. Pamačius savo akimis, tada mažiau kyla įtarimų. O kartais ir iš šono pamačius galima patarti, kaip geriau organizuoti procesus – už ką irgi būname labai dėkingi.

Apibendrinant dar kartą norime pakartoti – prašome pranešti apie įtarimą keliančius atvejus – viską aiškinsimės. Tačiau tam būtini konkretūs duomenys. Pranešėjams baimintis ir nuogąstauti nėra ko – pranešančių anonimiškumą garantuojame“, – sakė V. Ilgius.