"Mes norėtume, kad į pasienio zoną patektų visa Kaliningrado sritis, o ne 30 ar 50 kilometrų nuo valstybės sienos. Reikia išplėsti pasienio zoną. Tai padėtų plėtoti bendradarbiavimą, ryšius", - teigė jis.

Kaliningrado srities politikas teigė, kad pritaikius minėtą tvarką, nemaža dalis Kaliningrado srities gyventojų galėtų naudotis lengvatomis, o dalis - ne.

"Iš viso reikėtų pereiti prie bevizio režimo tarp Europos Sąjungos ir Rusijos, - pareiškė B.Batalinas. - Vizos - mums skaudi problema. Kai Lietuva tapo Šengeno zonos nare, vizas gauti tapo daug sunkiau."

Kaliningrado valdžios atstovas siūlė, kad jeigu neįmanoma panaikinti vizų, tai bent reikėtų atsisakyti reikalavimo pateikti kvietimą ir kitus papildomus dokumentus vizai gauti.

"Mes esame Šengeno zonos nariai. Reikia suprasti vieną dalyką - jeigu norime išeiti iš Šengeno zonos, galime grąžinti buvusį bevizį režimą į Karaliaučiaus sritį ir gyventi", - kaimynų idėją skeptiškai įvertino Lietuvos Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Audronius Ažubalis.

Anot jo, sienų kirtimo taisykles nustato visos Šengeno zonai priklausančios šalys.

"Žaidžiame pagal taisykles, kurias nustato visa bendrija. Jeigu imsime kam nors daryti išimtis, tada marokiečiai paprašys išimčių ispanams, taip galime eiti iki begalybės", - teigė A.Ažubalis.

Lietuva, Rusija ir ES derasi dėl supaprastinto vizų režimo ar bevizio režimo įvedimo pasienio gyventojams.

Taip pat siekiama išplėsti supaprastinto vizų režimo tarp Lietuvos ir Kaliningrado srities ribas nuo 50 iki 150 ar 300 kilometrų.