Kaliningradas užsipuolė Lietuvą: ką tai reiškia

Karaliaučiaus srities vicepremjerui vidaus politikai Michailui Pliuchinui apkaltinus Lietuvą noru atplėšti Karaliaučių nuo Rusijos, Rytų Europos studijų centro analitikas Linas Kojala teigia, kad šitokia leksika skirta rusiškai auditorijai – taip mūsų kaimynė siekia legitimizuoti savo veiksmus probleminiuose regionuose.

„Tai yra to plataus informacinio karo, kuris šiuo metu vyksta, dalis. Tai, kas vyksta Ukrainoje ir apskritai regione yra labai neramus laikas ir Rusijoje. Visuomenė aktyviai stebi tai, kas vyksta. Tai yra susiję ir su vidaus propagandiniais veiksmais, kurie yra nukreipti Rusijos veikimo pagrindimui“, - „Žinių radijo“ laidoje „Aktualioji valanda“ ketvirtadienį sakė L. Kojala.

Antra tokios retorikos priežastis, pasako jo, yra ta, kad pati Rusija labai jautriai reaguoja į klausimus, susijusius su Kaliningradu:

„Jeigu Ukraina visuomet buvo teritorija, pagrindžiama kaip rusiška istoriškai, lygiai taip pat Kaliningradas gali būti traktuojamas ne kaip Rusijos teritorija. Tos diskutuotinos teritorijos Rusijoje yra visuomet labai jautriai vertinamos“, - kalbėjo L. Kojala.

„Be jokios abejonės, tos rusiškos logikos taikymas negali būti suderinamas su tuo, ką kalbėjo Lietuvos prezidentė, nes ji paprasčiausiai paminėjo tam tikrą kultūrinį aspektą, bet tai nereiškia tos rusiškos logikos taikymo, kai kultūrinių aspektų minėjimas tarsi tampa legitimuojančiu veiksniu kažkokiam agresyviam veikimui“, - sakė analitikas.

Trečiasis svarbus aspektas, anot jo, yra tas, kad Rusija siekia pagrįsti, kad Kaliningradas yra labai militarizuojamas. „Rusija savo agresyvius veiksmus pagrindžia tuo, kad štai, pažiūrėkime, ką daro Vakarai – jie ir apeliuoja į Kaliningradą kaip į tam tikrą kultūrinę erdvę, nerusišką erdvę. Jie sutelkia ten didesnes NATO pajėgas, stiprina įvairių pratybų rengimą ir pan.“, - kalbėjo L. Kojala.

Jis pabrėžia, kad ta informacija pirmiausia skirta ne lietuviškai, o rusiškai auditorijai. „Kai citatos pakreipiamos ta linkme, kuria norima kalbėti, iš tikrųjų situacija nemažai daliai žmonių gali pasirodyti abipusiai agresyvi ir tuo pačiu pateisinanti tam tikrus konkrečius Rusijos veiksmus – ar Kaliningrade, ar kituose regionuose, kurie yra svarbūs Rusijai“, - sakė jis.

M. Pliuchinas sakė:

„Šiandien Lenkijoje, Lietuvoje ir Ukrainoje yra politinių jėgų, kurios savo viešuose pareiškimuose abejoja teisėtu Kaliningrado srities priklausymu Rusijai. Pavyzdžiui, Lietuvos prezidentė viename pastarojo meto pareiškime išreiškė nuomonę, kad Karaliaučius – lietuvių literatūros ir meno lopšys, bet čia, priešais mus, žvangina ginklu.“

Tuo tarpu prezidentė Dalia Grybauskaitė metiniame pranešime šių metų kovą kalbėjo taip:

„Šiandien, kai mūsų literatūros lopšyje, Karaliaučiuje, prieš Lietuvą žvanginami ginklai, atgyja ir Toliminkiemio muziejuje saugomi Kristijono Donelaičio laiškai. Juose – amžinai gyvas priesakas, padėjęs Lietuvai išlikti.“

Visą laidos „Aktualioji valanda“ įrašą klausykite čia.