aA
Nors iki Sovetsko tik 20 minučių kelio, Pagėgiuose gyvenantis istorijos bei geografijos mokytojas Žydrūnas Mickeliūnas tikina, kad vietiniai gyventojai Kaliningradą jau užmiršo. Ten, sako jis, sveiko proto žmonės – nevažiuoja.
© DELFI / Kiril Čachovskij

Rusiška civilizacija

„Dabar niekas, būdamas sveiko proto, į Rusiją nevažiuoja. Nebent yra nesveiko proto arba turi tam tikrų interesų“, – įsitikinęs jau daugiau nei 20 metų Pagėgiuose gyvenantis mokytojas.

Anot jo, vietiniai važiuoja apsipirkti į Lenkiją: nuvažiuoja 150 kilometrų ir džiaugiasi, jei pavyksta sutaupyti.

Kaip pasakoja Ž. Mickeliūnas, žmones nuo kelionės į Kaliningradą atbaido Rusijos muitininkų elgesys. „Tai rusiška civilizacija. Kuro parsivežti yra gerai, bet kai esi muitinėje, prie tavęs gali prieiti bet kuris pareigūnas ir pasielgti kaip nori: nuvyti atgal, sulaikyti, iškratyti. Po tokių veiksmų, visiems civilizuotiems žmonėms praėjo noras ten važiuoti.

Dabar ten važiuoja vienetai, kurie turi galimybę pigiai susitvarkyti dokumentus, nes kitaip neapsimoka. Nervai kainuoja daugiau“, – pabrėžia Ž. Mickeliūnas. Pasak jo, į Kaliningrado sritį iš Pagėgių ekonominio turizmo nėra.

Kaliningradas
Kaliningradas
© DELFI / Kiril Čachovskij

Jis pasakoja, kad jei jau žmogus į tą pusę važiuoja, tai tikrai vežasi daugiau, nei galima. Taip pat, pastebi, jis žmonės į Kaliningradą važiuoja dėl vaistų, tačiau muitinės darbuotojai į tai reaguoja griežtai.

Per naktį uždirbdavo 50 litų

Išgirdus Pagėgių pavadinimą dažnas gali pagalvoti apie kontrabandą, tačiau Ž. Mickeliūnas patikina, kad tai jau istorijos dalis. Anot jo, kontrabandos kiekiai sumažėjo atsiradus elektroninei sienų stebėjimo sistemai.

Tačiau dar prieš 5 metus, pamena mokytojas, pamokų metu tekdavo žadinti gimnazistus – kontrabandininkai naktimis įdarbindavo net nepilnamečius.

„Šis klausimas mums aštriai į gerklę buvo įsirėmęs. Jei prieš 5 metus būtumėte atvažiavę, būtumėte radę miegančius gimnazistus. Naktį jie šoferiaudavo. Dabar to niekas to nebedaro.

Kontrabanda jau nebetokia. Kontrabandos profesionalai arba sėdi, arba pabėgę į emigraciją. Buvo net keli sugrįžę ir turėjo dingti, nes būtų sučiupę. Kontrabandą gabenti realiai nebeįmanoma. Vienas kitas tai daro, bet trečią kartą tu pagaunamas“, – pasakoja Ž. Mickeliūnas.

Kaliningradą išmainė į Lenkiją – ten sveiko proto žmonės nevažiuoja
© DELFI / Andrius Ufartas

Pasiteiravus, kodėl moksleiviai rizikuodavo ne tik savo ateitimi, bet net gyvybe, Ž. Mickeliūnas sako, kad juos motyvavo pinigai.

„Iki eurų įvedimo 50 litų buvo didelė suma? – retoriškai paklausia Ž. Mickeliūnas. – Mokinys pakelia nuo stalviršio galvą ir sako: ko jūs čia, mokytojau, man knisate protą? Kiek jūs uždirbate per dieną? Aš 50 litų uždirbau per naktį. Ko jūs knisat protą? Bus kita naktis, vėl 50 litų.

Tokia buvo motyvacija. Aišku, mokytojai moralizuodavo: sėsi į kalėjimą ir t.t. Bet čia tikra istorija, taip kalbėjo mokinys“.

Dabar, sako jis, Pagėgių mokiniai pamokų metu nemiega, tačiau pasiteiravus, ką jie galvoja apie ateitį, 10 iš 12 dešimtokų sako, kad emigruos. „Jie nežino, kur stos, bet žino, kad išvažiuos. Po 10 klasių išvažiuoja pirmieji, o paskui lieka 20-30 proc. moksleivių. Bet jie lieka Kaune, Vilniuje, Klaipėdoje“, – pastebi Ž. Mickeliūnas.

Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazija
Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazija
© DELFI / Karolina Pansevič

Moksleiviai, teigia Ž. Mickeliūnas, mato, kad provincijoje išsilavinimas nieko neprideda. „Jeigu jaunuolis mato, kad jo tėvai, turėdami išsilavinimą, kapstosi žemiau vidurkio provincijoje, tai jam nėra motyvacijos mokytis“, – tikina mokytojas.

Mokytojų algos ir taip didelės

Vyras Pagėgiams piešia niūrią ateitį: anot jo, verslo Pagėgiuose nėra, o daugiausiai darbo vietų – savivaldybėje.

„ Įsidarbinti gali, bet atlyginimas yra neadekvatūs. Neįsivaizduoju, kaip susitariama, kad Lietuvoje laikomi tokie atlyginimai ir nemokama daugiau. Mano kolegės vyras gauna į rankas 500 eurų. O matematikos mokytoja į rankas gauna apie 700 eurų. Tai ji yra ekonominė šeimos galva. Provincija juokinga. Tokias sumas pasakytum vilniečiui, tai klaustų, ką jūs ten valgot: žvyrą, akmenis, lapus?“, – teigia jis.

Anot jo, mokytojai Pagėgiuose uždirba kone daugiausiai ir vyras juokaudamas sako, kad net nereikia kelti atlyginimų mokytojams. „Tauragės apskrityje yra vieni iš mažiausių atlyginimų Lietuvoje. Tauragės apskritis turi didžiausią ekonominę problemą.

Jeigu žmogus įsidarbina į įmonę, o įmones galima ant pirštų suskaičiuoti, tai gauna šiek tiek daugiau nei minimumą. Jeigu mokytojas – tai jau geras atlyginimas“, – teigia Ž. Mickeliūnas.

Pagėgių vidurinė mokykla
Pagėgių vidurinė mokykla
© DELFI / Karolina Pansevič

Tačiau, sako jis, mokytojai dabar laukia, kol sužinos, kiek vaikų šiemet išvyksta į užsienį. „Ateina šeima su 5-6 vaikais ir juos išsiveža. Vaikų mažėja ir viskas aišku, ką su tokiomis mokyklomis reikia daryti: mokytojų per daug, mokinių nėra. Emigracija mus pjauna“, – tvirtina mokytojas. Anot jo, miestelyje vargiai yra 800 moksleivių.

Vilniau – ruoškis

Vyras juokauja, kad vilniečiai gali ruoštis antplūdžiui. „Laukite: mes visi tuoj iš provincijos suvažiuosime į Vilnių. Tuoj niekas pro žalią šviesoforą nepravažiuos: žiopliai, atvykę iš kaimo, nemoka vairuoti. „Džiaugsitės“ į darbą važiuodami“, – sako Ž. Mickeliūnas ir vilniečius iškart nuramina – žmonės esą yra prisirišę prie krašto, o ir Klaipėda daug arčiau.

Ž. Mickeliūnas pastebi, kad Pagėgių miesto fasadas kosmetiškai yra gražiai sutvarkytas: keliai, šaligatviai yra tvarkingi. „Granito ir trinkelių už Europos Sąjungos pinigus čia yra daug. Bet kas iš to? Jei Lietuvoje daugelyje Europos Sąjungos rodiklių yra gale, tai Pagėgiai yra Lietuvos gale. Tai taip ir atrodo: iš išorės gražu, o žmonėms tai nelabai jaučiasi“, – įsitikinęs pašnekovas.

Pagėgiai
Pagėgiai
© DELFI / Karolina Pansevič

Vyras mano, kad tokia situacija susiklostė todėl, kad savivaldybė yra tiesiog per maža. „Jeigu Lietuva yra švogerių kraštas, tai tokios mažos savivaldybės yra dar didesnis švogerių kraštas. Nuo to viskas ir prasideda. Žiniasklaidoje seniau skambėjo viena Pagėgių pavardė. Buvo jų ilgametis įsigalėjimas. Lietuva turi savo bėdų, mes turime savo“, – teigia Ž. Mickeliūnas.

Seniau, sako jis, net mokykloje buvo sunku gauti darbą. „Dėl darbo pozicijos ateidavo nurodymai iš savivaldybės.Vilniuje, Kaune juoktųsi iš tokių situacijų – juk direktorius viską sprendžia. Nieko čia direktorius nesprendžia. Sprendžia tam tikri žmonės. Tai mažų savivaldybių švogerizmas“, – pabrėžia jis.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Rusijos strateginėje zonoje atsivėrė pavojingas kelias (54)

Prieš porą savaičių, kai dangus buvo ganėtinai saulėtas, o oro sąlygos buvo santykinai...

Lietuva užsienio akimis: darbuotojai emigruoja, bet pensininkai lieka (322)

Kad nepatirtų ekonominio nuosmukio, rytinėms ES narėms teks susigrąžinti išvykusius darbuotojus...

Rimvydas Valatka. Išgirsti popiežių Pranciškų pavergto proto šalyje (558)

Kodėl pavergto proto? Juk popiežius Pranciškus aiškiai pasakė, kad „ši tauta iš tiesų...

Rusijos scenarijus 2050-iesiems: Kremlius prognozuoja neišvengiamą karą su Vakarais (763)

Susiskaldžiusi Europa , stagnuojančios JAV ir drąsus daugiapolis pasaulis, kuriame Kremlius...

Iš CSKA – į „Žalgirį“: Westermannas grįžta į Kauną Leo komentaras (6)

Kauno „Žalgiris“ surado ilgai ieškotą patikimą atakų organizatorių. Į Kauną po sezono...

Bastys: man reikia mandato, kad galėčiau tarnauti su nauja priesaika (93)

2017 metų gruodį prieš pat Kalėdas Konstitucinis Teismas paskelbė, kad Seimo narys Mindaugas...

Velionės laidotuvės virto farsu: kur pagarba mirusiajam ir artimiesiems? (58)

Rugsėjo 9 dieną laidojome kaimynę ir daugiavaikę mamą, kuri buvo užauginusi 7 vaikus.

Finansų planavimo programėlės – išmanus būdas taupyti (6)

Finansų ekspertai sako, kad tarp turtuolio ir vargšo paprastai būna vienas esminis skirtumas –...

Baigėsi popiežiaus vizitas Lietuvoje: miniai žmonių – išskirtinis gestas linkėjo tapti vilties švyturiu, atnaujinta 19.00 (1383)

Popiežius Pranciškus sako, kad skaudžią istoriją išgyvenusi Lietuva gali tapti vilties švyturiu...

Tikrieji žmogaus teisių gynėjai nepamena Gražulio nuopelnų (228)

Petro Gražulio paskyrimas į Žmogaus teisių komitetą ne tik sulaukė 16 tūkst. parašų,...