EK nariai nesutiko nei su liberalcentristų pasiūlytomis Kalėdų atostogomis, nei su konservatoriaus Jurgio Razmos siūlymu papildomas poilsio dienas pridedant ne prie savaitgalių, sutampančių su šventėmis, o prie kasmetinių atostogų.
Kartu parlamentarai nusprendė pasiūlyti Vyriausybei nuo kitų metų atsisakyti darbo dienų perkėlimo. Dabar poilsio diena gali būti perkeliama iš šeštadienio į pirmadienį ar penktadienį, kuris įsiterpia tarp savaitgalio ir šventės.
„Kai perkeliama darbo diena į šeštadienį, tų bendrovių, kurios turi tarptautinius partnerius, veikla paralyžiuojama“, - aiškino EK pirmininkė socialdemokratė Birutė Vėsaitė.
„Kalėdines atostogas įteisinsime“
Liberalcentristas Algis Čaplikas jau seniai siekia įteisinti kalėdines atostogas. Kartu su kolegomis Vytautu Bogušiu ir Raimundu Palaičiu jis pasiūlė su šventėmis sutampančias poilsio dienas perkelti į Kūčias (jei tai būna darbo diena) ir artimiausias darbo dienas po Kalėdų.
Savo siūlymą jie motyvavo šalyje susiformavusiomis Kūčių ir Kalėdų šventimo tradicijomis. Tačiau Seimas jau yra pareiškęs skeptišką nuomonę dėl tokios pataisos.
„Yra Kalėdos, gerbiami katalikiško krašto gyventojai. O Kalėdos katalikiškame krašte švenčiamos. Jei ne šitoje kadencijoje, kitoje mes kalėdines atostogas įteisinsime“, - trečiadienį EK posėdyje išrėžė karingai nusiteikęs A. Čaplikas ir atsistojo išeiti iš posėdžio.
Nuo durų parlamentarą sugrąžino tik komiteto narių noras užduoti jam kelis klausimus. B. Vėsaitė teigė praėjusią savaitę nemažai bendravusi su verslininkais ir iš jų išgirdusi, kad Kalėdų atostogų nereikia. „Jie sakė: leiskite dirbti ir užsidirbti“, - aiškino parlamentarė.
Į tai A. Čaplikas, turėdamas omenyje dabartinę su šventėmis sutampančių savaitgalių kompensavimo tvarką, replikavo: „O pirmadienių reikia?“ B. Vėsaitė atsakė neigiamai.
Pasak liberalcentristo, dabar daug privačių įmonių per Kalėdas nedirba. Tokia tvarka jau seniai esą taikoma Vakaruose – ten darbas, parlamentaro teigimu, baigiamas gruodžio 20 d. ir atnaujinamas po švenčių.
Savo ruožtu J. Razma pasiūlė su šventėmis sutampančius savaitgalius kompensuoti papildomomis poilsio dienomis, pridedamomis prie atostogų. Konservatoriaus manymu, tokia pataisa turėtų tenkinti visus – ir gyventojus, kurie galėtų patogiau planuoti poilsį, ir verslą.
Tačiau EK narių neįtikino nei A. Čapliko, nei J. Razmos argumentai. Jie sutiko tik su tuo, kad reikėtų atsisakyti papildomų poilsio dienų po švenčių, visada sutampančių su savaitgaliais.
Teisininkai projektą sukritikavo
Jau anksčiau Žmogaus teisių komitetas projektą dėl Kalėdų atostogų atmetė, motyvuodamas Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada. Joje teigiama, jog pasiūlyta pataisa gali neatitikti iniciatorių nurodytų tikslų. Aiškinamajame rašte nurodyta, kad kalėdinės atostogos „sudarytų sąlygas turiningesniam darbuotojų poilsiui, stiprintų šeimų ryšius“.
Tačiau pagal Darbo kodeksą, tam tikriems darbuotojams poilsio dienos suteikiamos ne šeštadienį ir sekmadienį, o kitomis savaitės dienomis. Todėl priklausomai nuo darbo pobūdžio tos pačios šeimos narių Kalėdų atostogų trukmė gali būti skirtinga.
Pasiūlyta su oficialiomis šventėmis sutampančių savaitgalių kompensavimo tvarka gerokai padidintų ne darbo dienų skaičių kiekvieną gruodį. Tai esą sumažintų to mėnesio atlyginimą, jei apmokama taikant laikinę ar vienetinę darbo apmokėjimo sistemas.
Kita vertus, jei dėl darbo specifikos nebūtų galimybės suteikti poilsio dienų po Kalėdų, už darbą tomis dienomis tektų atlyginti ne mažiau kaip dvigubai. Dėl to gerokai išaugtų lėšų, skirtų atlyginimams, poreikis.
Tuo tarpu darbovietę pakeitę, atleisti arba darbo neturintys asmenys netektų galimybės atgauti prarastų savaitgalių.
Suinteresuotos pusės vieningos nuomonės neturi
Suinteresuotos institucijos ir įvairios gyventojų grupės dabartinę prarandamų savaitgalių kompensavimo tvarką ir siūlomus jos keitimus įvertino įvairiai.
Pavyzdžiui, Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacija jau prieš dvejus metus piktinosi, kad laisva diena pridedama po švenčių, visada sutampančių su sekmadieniais.
„Tai neigiamai atsiliepė ne tik Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių gamintojams, bet ir visai šalies pramonei, nes darbininkai laisvadieniais nesukurdami produkto, negauna ir atlyginimo, - teigiama asociacijos rašte. – Tuo nepatenkinti dirbantieji skundžiasi praradę žymią dalį atlyginimo, piktinasi, kad šis Darbo kodekso papildymas palankus tik valstybės tarnautojams, alkoholio gamintojams ir prekiautojams, kurių apyvarta padidėjo net 1,5 karto. Dėl padidėjusio girtavimo šeimos kenčia daugiau pažeminimo ir smurto“.
Trišalė taryba 2006 m. pabaigoje siūlė įteisinti galimybę su šventėmis sutampančias poilsio dienas perkelti į laikotarpį tarp Kalėdų ir Naujųjų metų.
Savo ruožtu Lietuvos maistininkų profesinė sąjunga pareiškė, kad dabar galiojanti tvarka yra pakankamai lanksti ir leidžianti darbuotojams susitarti dėl papildomų atostogų šiltuoju metu, o ne metų pabaigoje, kai padidėja užsakymai.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija taip pat tvirtino, jog galiojanti poilsio dienų perkėlimo tvarka „puikiai veikia ir atitinka visų darbuotojų interesus“, juolab kad galima kolektyviai susitarti dėl kitokios prarastų savaitgalių kompensavimo tvarkos.
2005 m. pabaigoje priimta Darbo kodekso pataisa leidžia kolektyvinėje sutartyje nustatyti kitokią su šventėmis sutampančių poilsio dienų perkėlimo tvarką,
Tačiau Lietuvos valstybės tarnautojų profesinė sąjunga liberalcentristų siūlymui dėl Kalėdų atostogų pritarė.