aA
„Tarmės yra mėšlas“, – tokiu terminu jo klausančias auditorijas mėgsta šiurpinti kalbininkas Antanas Smetona, o tik paskui paaiškina, ką tiksliai tą sakydamas turėjo mintyje.
Antanas Smetona
© DELFI / Karolina Pansevič

„Mėgstu pašiurpinti auditoriją teiginiu: tarmės yra mėšlas. Bendrinės kalbos mus mokė Girdenis, Pupkis, bendrinės kalbos pagrindinis turtinimo šaltinis yra tarmės. Jos susilieja į bendrinę kalbą, ją savo gyvybiškais syvais pamaitina, ir kuo daugiau tos bendrinės kalbos kalbėtojų, tuo mažiau tarminių šnekėtojų“, – per viešą paskaitą Vilniaus universitete sakė A. Smetona.

Pasak kalbininko, tarmės randasi dėl labai paprastų priežasčių – atskirtis, sėslumas, uždarumas, kalbų nemokėjimas, mokyklos ir medijų nebuvimas, bendrinės kalbos nebuvimas, asimiliavimo liekanos.

„To mus mokė Girdenis. Tarmės randasi izoliacijoje. Kokia šiandien izoliacija? Kaip jums atrodo, kokia tarme kalbės žmogelis, kurio tėvai – vienas iš Rytų Aukštaitijos, antras iš Žemaitijos, abu apsigyveno Suvalkijoje, kai užaugino vaiką Jablonskynėje persikėlė į Vilnių, o paskui vaikas – į Londoną. Klausimas – kokia tarme kalbės anūkai?“, – auditoriją provokavo A. Smetona.

Ir pats atsakė į savo klausimą, kad anūkai kalbės ta kalba, kurios juos mokys mokykla. Mokykla juos mokys bendrinės kalbos.

Bandydamas empatiškai atjausti tuos, kuriuos jo žodžiai galėjo užgauti, kalbininkas teigė suprantąs, kad klausimas jautrus.

„Mano tėvai – viena žemaitė , kitas – aukštaitis, praėję lagerius, gyvenimo mokyklas, iki pat mirties girdėjai priegaides ir vieno, ir kito. Zinkevičius, mokęs mus bendrinės taisyklingos kalbos, taip ir neišmoko tarti „graikų“, o Kniūkšta, vadovavęs Lietuvių kalbos instituto Kalbos kultūros skyriui, taip ir neišmoko bendrinės kalbos“, – sakė A. Smetona.

Bet, pasak kalbininko, kita karta, kuri lankė šiuolaikines mokyklas, kuri jau bendrauja su visais, kuri važiuoja po pasaulį, moka kalbų – ji kalba bendrine kalba.

„Taigi tarmės – bendrinės kalbos trąša. Patręšia ir traukiasi. Kuo daugiau tarmės, tuo mažiau bendrinės kalbos. Kuo daugiau bendrinės kalbos, tuo mažiau tarmės“, – teigė A. Smetona.

Nepripažįsta tarmių gramatikų

Kalbininkas juokingu paradoksu vadino žemaičių pagyras, kad jie parašė žemaičių gramatiką ir nustatė rašybą.

„Vat man ir kyla klausimas: žemaičių rašyba tai dūninkų, daunininkų ar donininkų? Tarmė yra tai, kas gyva, tai, kas mūsų kalbose, tai, kas mūsų kasdienė šnekamoji kalba, tai, ką mes gauname iš motinos ir perduodame savo vaikams tame regione būdami. Kai mes tik bandome tą sukišti į gramatiką, mes jau nebe tarmę turime. Mes jau kuriame naują bendrinę kalbą“, – aiškino A. Smetona.

Jis sutiko, kad niekas to nedraudžia. Pavyzdžiui, norvegai turi šešias bendrines kalbas.

„Ar mums to reikia? Jeigu labai reikia, susikurkime, bet nustokime šnekėti nesąmonę – žemaičių tarmės raštas ir žemaičių tarmės gramatika“, – sakė A. Smetoma.

Kalbininkui liūdna žiūrėti į Z. Zinkevičiaus dialektologiją.

„Jeigu šiandien dar kas nors moko iš tos knygos tarmių, tas jau daro negerą darbą. Nes tai yra XX amžiaus vidurio tarmių būsenos aprašas. Šiandien nuo to praėjo beveik 70 metų. Nebėra tos situacijos, kokia ten parodyta. Tai yra istorinės kalbotyros veikalas“, – konstatavo A. Smetona.

Pasak kalbininko, žmonės, kurie tiria tarmes, vengia pasakymo, kad nėra tarmių, tad susigalvojo naują pasakymą, kad tarmės kinta, ir – jau nebe tarmės, o geolektai.

„Šnekamoji kalba visada bus, niekur mes nuo to nesidėsime. Kiek ji koreliuos ir bus artima su rašytine, standartine, bendrine kalba, čia jau yra kitas klausimas. Tarmių raštas, gramatinė, grožinė kūryba – dažniausiai visa tai yra fikcija, paprastai tai yra naujų bendrinių kalbų kūrimas“, – sakė A. Smetona.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

„Norfa“ atsitraukia: pirkėjai privertė keisti prekybos tinklo planus

Prieš metus pirmąją parduotuvę be tradicinių kasų atidaręs mažmeninės prekybos tinklas...

Naujausiuose reitinguose – didėjanti praraja tarp lyderių (620)

Spalį smuko visuomenės palaikymas didžiausiai valdančiajai „valstiečių“ partijai, tačiau...

Nausėda: Lietuvos rezervai krizei amortizuoti nėra pakankami (23)

Seime prabilus apie artėjančią krizę skubama pabrėžti, kad ji nebūtų tokia, kaip 1998 metais...

Formalumus tvarkysiančios rinktinės sąraše – du „žali“ naujokai, penki „Ryto“ atstovai (1)

Lietuva jau turi kišenėje kelialapį į kitų metų pasaulio krepšinio pirmenybes, bet rinktinės...

Atskleidė schemą, kaip laimimi viešieji pirkimai ligoninėse: nustatė įdomią tendenciją (4)

STT analitinės antikorupcinės žvalgybos pareigūnai atliko tyrimą, kuriuo nustatė atvejus, kai...

Starkevičius: į Lietuvą grįžta baudžiava – žemė atimama, bet savininkas paliekamas ją dirbti (235)

Kazimieras Starkevičius , buvęs žemės ūkio ministras, ūkininkas, dabar Seimo narys ir...

Apokaliptinės užuominos: Maskva turi planų prie pat JAV sienų? (264)

Panašu, kad Vladimiras Putinas ketina atkurti sovietmečio laikų radioelektroninės žvalgybos...

Juozas Statkevičius: jei pradėčiau kalbėti, veikiausiai vėl likčiau atpirkimo ožiu (27)

„Apmaudu, kad tiek kelių pramyniau, iš esmės koja atidariau Paryžiaus duris, tačiau niekas tuo...

Pokalbių šou „Kitokie pasikalbėjimai“ tiesioginės transliacijos nuo šiol – tik per DELFI TV (2)

Populiariojo gyvų pokalbių šou „ Kitokie pasikalbėjimai “ tiesioginės transliacijos kraustosi...

Karbauskis: jei opozicijos kaltinimai būtų teisingi, mane turėtų suimti (51)

Tikriausiai turėčiau būti suimtas ir ilgus metus kalėti, jeigu opozicijos kaltinimai Tėvynės...