Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) bendrojo skyriaus vedėja Aurelija Dvylytė priminė, kad naujus žodžius kalbininkams gali siūlyti kiekvienas žmogus. Taip kalboje prigijo ir DELFI skaitytojų siūlytos „dūzgės“, vis dažniau vartojamos kaip afterparty atitikmuo.

Feisbukas – Bendrinės lietuvių kalbos žodyno naujiena su rašybos pavyzdžiais ir apibrėžtimi, kad tai socialinis tinklas internete, vienijantis tam tikrų bendrų interesų turinčių žmonų grupę, kuriančią svetainės turinį ir tarpusavyje bendraujančių automatizuotomis svetainės priemonėmis.

Socialiniai tinklai, Twitter, Facebook, Linkedin
„Šis ir kitų socialinių tinklų lietuviški atitikmenys turės žymą „šnek.“ Oficialusis feisbuko pavadinimas liks socialinis tinklas „Facebook“, tačiau straipsniuose, tarpusavio bendravime puikiausiai galėsime vartoti subendrėjusį, pagal tarimą lietuviškai perrašytą žodį“, – komentavo A. Dvylytė.

Žodžių „laikinti“, „skrolinti“, „šierinti“ ir pan. įteisinti nežadama, nes „tokie veiksmažodžiai nederėtų prie kitų, juolab, juos galime pakeisti lietuviškais: mėgti, slinkti, dalintis“.

Pasak A. Dvylytės, kalbant žargonu, smagu pasakyti anglišką veiksmažodžio šaknį ir pridėti lietuvišką galūnę, tačiau galima ir be to išsiversti. Kitaip su simboliniais pavadinimais, kurie neretai ir svetimose kalbose būna sugalvoti žodžiai, todėl lietuviškų atitikmenų ieškoti neišeina. Socialinių tinklų, kompiuterinių programų pavadinimai paprastai neverčiami.

Kaip priminė A. Dvylytė, pakaitalus angliškiems terminams ir žodžiams gali siūlyti kiekvienas, rašydamas, skambindamas į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją ar Kalbos instituto žodynininkams.

„Žmonių siūlymai svarstomi ir jeigu žodžiai tinkami, gali patekti į žodynus. Toks yra afterparty atitikmuo dūzgės, kurio kalbininkai iš pradžių neįrašė į galimų atitikmenų sąrašą. Vis dėlto, DELFI skaitytojų sugalvotas žodis žmonėms patiko, tad po kiek laiko buvo įrašytas į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos konsultacijų banką kaip variantas. Iš visų siūlymų būtent dūzgės labiausiai prigijo ir tai labai smagu“, – sakė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos atstovė.

VLKK svetimžodžių sąrašas nuolat pildomas. Anglišką žodį brainstorm siūloma keisti minčių lietumi, drift – šonaslydžiu, smoothie vadinti glotnučiais ir t. t.

IT naujiena – visuresė paslauga

Naujas VLKK patvirtintas IT termino ubiquitous service (u-service) atitikmuo – visuresė paslauga.

VLKK Terminologijos pakomisės posėdyje angliškam peer-to-peer lending siūlytas lietuviškas atitikmuo „tarpusavio skolinimas“. Taip pat buvo konstatuota, kad marketplace lending sąvoka nėra iki galo išgryninta, tad sunku parinkti lietuvišką terminą. Prireikus jį nebent būtų įmanoma pakeisti „skolinimu laisvojoje rinkoje“. Kiek anksčiau crowdfunding atitikmeniu skelbtas „sutelktinis finansavimas“.

Prigis ar liks popieriuje?

„Minėtos finansavimo rūšys kilusios iš žmonių ir vyksta internete, tad gali būti, kad šie lietuviški terminai ir liks popieriniais žodžiais, o realiame gyvenime įsitvirtins angliški trumpiniai, pačių dalyvių sugalvoti naujadarai arba bus vartojami tiek lietuviški, tiek angliški žodžiai. Stengiamės vartoti lietuvišką terminą ir jį populiarinti, tačiau, kad būtume suprasti, visada turime pasakyti ir anglišką atitikmenį“, – komentavo lietuviškos tarpusavio skolinimo platformos Savy.lt vadovas Vytautas Zabulis.
 
Pasak jo, finansines madas diktuojančiose JAV ir Didžiojoje Britanijoje sutelktinį finansavimą ir tarpusavio skolinimą jau keičia abu šiuos terminus sujungiantis angliškas terminas marketplace lending. Lietuvoje kol kas lietuviškas atitikmuo oficialiai nėra patvirtintas, Kalbos komisija jį pataria vadinti apibendrintu terminu skolinimasis laisvojoje rinkoje
 
Marketplace lending naujas terminas, pasaulyje keičiantis tarpusavio skolinimą. Taip yra todėl, kad į tas pačias tarpusavio skolinimo platformas skolinti jau ateina ne tik žmonės, bet ir įmonės, institucijos, bankai, – pasakojo V. Zabulis. – Alternatyvaus finansavimo rinka į priekį juda sparčiai, lietuviškiems terminams šias tendencijas pasivyti nėra lengva, visi turime pasistengti, kad šie žodžiai atsirastų ir gyvuotų. Antraip ilgainiui darbine finansų kalba taps anglų, o lietuvių kalbą vartosime tik namie“.