A. Bilotaitę dėl migracijos krizės valdymo ne kartą griežtai kritikavo opozicijos lyderis, pats 2014-2016 metais ėjęs vidaus reikalų ministro pareigas Saulius Skvernelis, opozicinės partijos, o socialdemokratų pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė „Lietuvos ryto“ televizijai teigė, kad kai kurie ministrai nuo pat pradžios neturėjo dirbti Vyriausybėje.
„Delfi“ eteryje apie poreikį keisti kai kuriuos ministrus prabilo ir krikdemų atstovas Audronius Ažubalis. Apie tai skaitykite čia.
Dumbliauskas: valdantieji susiduria ne tik su asmenybių, bet ir lyderystės problema
Mykolo Romerio universiteto (MRU) dėstytojo Vytauto Dumbliausko teigimu, daliai ministrų tenkanti kritika yra paremta ne vien oponentų politiniais išskaičiavimais.
„Bilotaitei, mano galva, sunkiai sekasi. Ji, manau, buvo gera Seimo narė, kai dirbo – buvo aktyvi, aš ją įsiminiau, kad ji, kaip Seimo narė, buvo ne iš tų, kur nieko neveikia. (…) Bilotaitė tikrai buvo iš tų Seimo narių, kurie aktyviai dirba ir tame ministro poste normalioje situacijoje, be visų migrantų, be kovido, tai galbūt ir visai normaliai ji būtų praleidusi ketverius metus“, – Delfi komentavo politologas.
Tuo pačiu, kaip pastebėjo V. Dumbliauskas, kalbama, kad A. Bilotaitė neturi autoriteto ir pačioje vidaus reikalų sistemoje.
„Manyčiau, kad ir partija, o tokių kalbų girdėjau, jog ir Tėvynės sąjungoje kai kas manytų, kad reikėtų keisti. Tik yra hipotezė, kad nenori šiuo metu keisti, kad nepasirodytų silpni ar kad pasidavė spaudimui“, – tęsė MRU dėstytojas.
Vis dėlto su tuo susijusi dar viena problema – lyderystės. V. Dumbliausko vertinimu, Tėvynės sąjunga susiduria su lyderystės problema, partijos lyderiui Gabrieliui Landsbergiui einant užsienio reikalų ministro pareigas.
„Partija turi daug problemų, ji nevienalytė, joje yra daug nuomonių grupių. (…) Tokiu atveju problema. Partijos pirmininkas turėtų būti ministras pirmininkas – čia demokratijos taisyklė. Čia Karbauskis sugalvojo eksperimentą, pats pasitraukęs į šešėlį, o dabar Tėvynės sąjunga“, – kalbėjo ekspertas.
Taigi, pasak jo, valdantieji susiduria su asmenybių ir lyderystės bėdomis, tačiau keisti ministrus, kaip pastebėjo V. Dumbliauskas, nėra kažkas tragiško.
„Partija turi pasiskaičiuoti. Jai irgi tam tikras smūgis reputacine prasme, bet jeigu Bilotaitės asmuo sukelia daugiau neigiamos reakcijos iš visuomenės nei teigiamos, tai partijai irgi nėra gerai laikyti tokį ministrą. Turi būti matavimas, gal netgi tai politinės intuicijos dalykas“, – teigė MRU dėstytojas.
Vertindamas kritiką iš savų, V. Dumbliauskas svarstė, kad galbūt krikdemiškojo flango atstovas A. Ažubalis tiesiog jaučiasi neišgirstas partijos viduje, todėl sukritikavo ministrus viešai.
„Gal Ažubalis jaučiasi neišgirstas partijos viduje? Jis galbūt tą klausimą kelia, bet į jį nereaguoja. Taip spėčiau. Jis tada, kaip paskutinę priemonę, eina į viešumą ir sako dalies partijos nuomonę. Manau, kad ne jis vienas taip galvoja“, – kalbėjo politologas.
Beda pirštu į reitingus, rastų kuo pakeisti kritikos sulaukiančią Bilotaitę
V. Dumbliauskas taip pat atkreipė dėmesį į paskutinius „Vilmorus“ reitingus, kuriuos skelbė „Lietuvos rytas“. Jie parodė, kad visi ministrai yra vertinami neigiamai.
„Sociologinės apklausos bent jau tendenciją parodo, negalima jų ignoruoti. Armonaitė paskutinė „Vilmorus“ apklausoje, (…) tai šitas dalykas kažką rodo, kad ji sugebėjo savo veikla, kalbomis nuteikti visuomenę“, – atkreipė dėmesį ekspertas.
Jo teigimu, kaip žmonės tiek Aušrinė Armonaitė, tiek A. Bilotaitė yra protingos ir išsilavinusios, tačiau, pasak V. Dumbliausko, tokiose pareigose reikia ir išskirtinių asmeninių savybių.
„Normalu, kad per kadenciją ministrai keičiasi. Netgi būdavo 4-5 ministrai pasikeitę per kadenciją, yra buvęs atvejis, kad daugiau nei pusę ir tada Vyriausybei reikia gauti iš naujo įgaliojimus. Aišku, pusė ministrų tikrai nepasikeis, bet aš tragedijos nematyčiau. Ministro postas yra laikinas, dėl to esu giliai įsitikinęs, jog ministras turi būti Seimo narys, kad galėtų grįžti į Seimą, nes jis ant žarijų sėdi“, – akcentavo MRU dėstytojas.
Komentuodamas, ar konservatoriai turi kažką, kas galėtų pakeisti A. Bilotaitę, V. Dumbliauskas atsakė, kad tikrai žmonių galima rasti.
„Jai dabar labai sunku, ji akivaizdžiai pasimetusi. Čia nieko tragiško. Gal Kasčiūnas tiktų į tą postą, nes jis parodė lyderystę. Kai tie migrantai plūdo šimtais per sieną, vienintelis iš Tėvynės sąjungos, tai Kasčiūnas parodė, kad gali būti lyderiu“, – teigė politologas.
Ivanovas: kai kurių ministrų retorika primena trolinimą
Panašiai ministrams tenkančią kritiką komentavo ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologas Bernaras Ivanovas, kurio teigimu, dalis ministrų pasižymi bendrųjų žinių neraštingumu.
„Nuo pat pradžių buvo nuogąstavimai išsakomi, kai buvo formuojama Vyriausybė, kad kai kurių ministrų galimybės dirbti kelia abejonių. Abejonės čia susijusios ne su pačiomis kompetencijomis, (…) bet grynai raštingumo prasme, gyvenimiškos patirties, išsilavinimo prasme“, – sakė ekspertas.
Kai kurie ministrai, anot B. Ivanovo, stokoja bendravimo, komunikacinių įgūdžių.
„Yra tikrai sunkiai gebantys formuliuoti mintis, paskui jiems tenka kalbėti po tris kartus ir vis blogiau bei blogiau. Taip pat leksika, ypač kai kurių ministrų, yra tiesiog tam politiniam diskursui nepriimtina. Galbūt priimtina socialiniuose tinkluose, bet ji primena tiesiog ne atsakymus į klausimus, o trolinimą“, – pastebėjo pašnekovas.
Jo nuomone, ministrams reikėtų vengti ir būdingos „teisuolio“ pozicijos, kai visi oponentai vadinami išdavikais.
„Visi kiti yra tautos skaldytojai, priešai, dirbantys mūsų visokiems išdavikams. Mes tą girdime, nes bet kokia kritika yra sutinkama labai priešiškai, sakyčiau, neadekvačiai, oponentai kaltinami dažnai tuo, kad jie visi Rusijos agentai, kas, manyčiau, yra visiškai nepriimtina“, – komentavo B. Ivanovas.
Politikos kokybei, kaip akcentavo VDU politologas, nepadeda ir itin prastai dirbanti opozicija.
„Tada jos vietą natūraliai, ypač krizinėse situacijose, užima įvairūs marginalai. Tada jie ateina, dar labiau devalvuoja, sumenkina tą diskusiją, kuri tampa tiesiog gatvės diskusija“, – teigė ekspertas.
Ministras, pasak jo, ypatingai svarbu kalbėti solidžiai, gerbti oponentą.
„Yra gąsdinimų politika. Aišku, kad tie siūlymai nebus priimti, bet tai naudojama viešojoje erdvėje kaip grasinimas, bauginimas. Šito irgi reikia kategoriškai vengti, nes tai bendrai išplauna patį teisinių principų fundamentą, kuris svarbus strategine prasme“, – sakė B. Ivanovas.
Jis antrino V. Dumbliauskui, kad valdantiesiems TS-LKD trūksta ir lyderystės, nes G. Landsbergis turi kitų užduočių savo užsienio reikalų ministro poste.
„Tai, kad jis ministras, gal ir gerai, bet vienaip ar kitaip reikia laikyti labai platų srautą, o jį atlaikyti, aš manau, net ir labai įgudusiam, daug patirties turinčiam žmogui, sudėtinga“, – dėstė VDU politologas.
Pasigenda Vyriausybės užnugario
B. Ivanovas taip pat atkreipė dėmesį, kad premjerės Ingridos Šimonytės Vyriausybė tiesiog neturi rimto užnugario.
„Nėra to, ką gali pavadinti Vyriausybės užnugariu, kas galėtų atremti adekvačiai ir taip, kad priimtų oponentai tą poziciją. Buvo tikrai kontroversiška mūsų politinė asmenybė Kubilius, tačiau jis gebėjo atlaikyti, turėjo pagarbą – jį gerbė oponentai iš socdemų, iš kitų stovyklų. Tai yra tam tikra bendro darbo istorija, asmeninės patirtys. Šiuo atveju šito nėra – Šimonytė neturi užnugario“, – konstatavo pašnekovas.
Kalbėdamas apie A. Ažubalio išsakytą kritiką ministrams, B. Ivanovas teigė, kad tai galėjo lemti tiek praktiniai, politiniai krikdemo interesai, tiek tai, kad jo nuomonė negirdima.
„Demokratinėje visuomenėje, demokratiniais pagrindais dirbančioje partijoje labai svarbi vidinė diskusija ir labai svarbu išgryninti bendrą poziciją, kuri eitų ne atskirais kanalais, bet išvien. Šito nematome“, – pastebėjo politologas.
Vis dėlto, pasak jo, TS-LKD tikrai surastų kuo pakeisti kai kuriuos ministrus, nes profesionalų būrys yra didelis.
„Aš manau, kad turint politinę valią, tikrai surastų žmones, gebančius dirbti. Bilotaitės turėjo nelikti, aš manau, prieš daug mėnesių, bet taip jau atsitiko. (…) Jie galėtų, jeigu norėtų, daug kas siūlė tam tikrus pakeitimus atlikti ir tai nebūtų silpnumas, atvirkščiai – tam tikrų klaidų pripažinimas yra stiprybės iliustracija“, – pabrėžė B. Ivanovas.
„Tinkamo laiko niekada nėra, laikas visada netinkamas, o kuo toliau, tuo labiau netinkamas“, – pridūrė jis.
