Dar vasarą Kaišiadorių politikai pritarė, kad šalia dabartinių nakvynės namų, senojoje miesto dalyje, būtų statomas daugiau kaip 300 kvadratinių metrų priestatas.

Senąjį, avarinės būklės pastatą, planuojama nugriauti po penkerių metų.

Gyventojai sako niekaip nesuprantantys, kodėl naujo pastato negalima statyti senojo vietoje – taip būtų išsaugoti 1928 metais sodinti ąžuolai.

„Dėl šitų statybų būtų nupjauti ne tik ąžuolai, bet būtų nugriautas ir šitas rūsys, kuris, beje, –istorinis. Kaišiadorys kūrėsi ir susikūrė būtent tiesiant geležinkelį ir šitie rūsiai yra 19 amžiaus pabaigos geležinkeliečių statiniai“, – kalbėjo Kaišiadorių gyventoja Janina Guščiūtė.

Pasak valdininkų, senąjį pastatą reikia palikti, nes nėra kur apgyvendinti čia dabar pernakvoti ateinančių ir laikinai gyvenančių žmonių.

Tokie nakvynės namai – vieninteliai visame Kaišiadorių rajone.

Pasak specialistų, nei ąžuolai, nei geležinkelininkų rūsys nėra tarp saugomų paveldo objektų.

„Klausimas, ar tie ąžuolai – trys ar keturi, – kuriuos siekiama išsaugoti, yra kuo nors ypatingi, verti tų 200 tūkst. eurų, o būtent tiek pabrangtų tas projektas, jeigu būtų keičiami sprendimai, ir klausimas, ar tai būtų geriausias šitų lėšų panaudojimas, galbūt geriau tas lėšas, kad ir tuos 200 tūkst. investuoti į infrastruktūrą, pagerinti bendruomenės gyvenimo sąlygas“, – kalbėjo Kaišiadorių rajono meras Vytenis Tomkus.

Dabar nakvynės namuose nakvoja apie 10 pastogės neturinčių žmonių, dar 14 gyvena nuolatos.

Planuojama, kad pastačius naują pastatą, jame bus įkurti ir savarankiško gyvenimo namai.

Aplinkiniai gyventojai baiminasi, kad padaugėjus gyventojų nakvynės namuose, jie nebus saugūs.

„Aišku, ir praeina pro čia ne taip kaip atrodantys žmonės, bet kad jie keltų kokią grėsmę... Pats klausiau gyventojų, ką jie mano, tai nieko blogo apie nakvynės namų gyventojus nepasakė“, – tikino laikinas Kaišiadorių socialinių paslaugų centro direktorius Zigmas Piliponis.

Kaišiadorių valdžia nutarė, kad projekto nekeis ir statybas planuoja pradėti kitais metais.

Jos kainuos per 600 tūkst. eurų, dalį skirs Europos sąjungos fondai, dalį – pati savivaldybė.