aA
Prieš septynerius metus tėvo netekęs tauragiškis Ovidijus Dapkus emigravo į Daniją, kad padėtų sunkiai gyvenančiai šeimai.
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Vėliau viename didžiausių Danijos ūkių Tiubjerge dirbęs vyras čia atsivežė ir būsimą žmoną. Tačiau šiemet atėjo metas apsispręsti, kur pirkti būstą ir planuoti ateitį – Lietuvoje ar Danijoje.

„Nusprendėme surizikuoti ir bandyti kurti gyvenimą čia, nes kelias į emigraciją visada bus“, – sako 25-erių O. Dapkus, sėdėdamas šalia išpuoštos daržinės Tauragės rajone, kur prieš kelias savaites atšoko vestuves.

Jam pritaria žmona Goda, baidydama aplink dūzgiančias muses ir širšes.

„Susižvalgėm, sakom – metam viską, nesvarbu, kad turėjome darbus, turėjome namą, turėjome, atrodo, viską“, – sakė moteris.

„Bet atsisėdom ir sakom – rizikuojam.“

Dapkų šeima yra tarp daugiau nei 19 tūkstančių žmonių, šiemet imigravusių į Lietuvą.

Pirmą kartą galimybe grįžti O. Dapkus domėjosi prieš ketverius metus. Tada jis apvaikščiojo institucijas tam, kad pasidomėtų perspektyvomis šalyje plėtoti kiaulininkystę.

Tačiau vyras neišvengė keblumų – grįžimą stabdė afrikinis kiaulių maras ir biurokratinės kliūtys.

„Visi siunčia vienas pas kitą, visą dieną pravaikštai ir dienos pabaigoje gali neturėti jokios informacijos. Visi giminės ir draugai mus kvailiais išvadino, o institucijos tik siuntinėja į kairę, į dešinę“, – pasakoja sugrįžęs emigrantas.

Vis dėlto Dapkai sako neprarandantys optimizmo ir planuoja Tauragės rajone veisti danielius.

Vos pilnametystės sulaukęs O. Dapkus Lietuvą paliko 2011 metais. Oficialiais duomenimis, tuomet iš Lietuvos išvyko 54 tūkst. žmonių.

Nuo narystės Europos Sąjungoje pradžios Lietuva dėl emigracijos iš viso neteko beveik 425 tūkst. gyventojų, o Tauragės rajono savivaldybė – 9,2 tūkst.

Vakarų Lietuvoje įsikūrusiai Tauragei tenka dorotis su iššūkiu ne tik sustabdyti emigraciją į užsienį, bet ir į didžiuosius miestus.

Išgyvenimo sąlyga

„XOXO! Tavęs ilgėsis ne tik močiutė!“, – naudodami jaunimui žinomą apkabinimus ir bučinius simbolizuojantį užrašą, tokius lipdukus vietos valdžios atstovai šalia vidurinio išsilavinimo diplomo įdėjo maždaug pusei tūkstančio šių metų Tauragės abiturientų.

Vis dėlto daugelis absolventų tikriausiai paliks Tauragę, kaip ir ankstesniais metais.

Kiek daugiau nei 39 tūkstančius gyventojų turinti savivaldybė sako jau daugelį metų ieškanti būdų susigrąžinti emigrantus, o Vilniuje dalis politikų Tauragės pastangas laiko sėkmės istorija – pernai lapkritį čia lankėsi prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Tauragės meras Sigitas Mičiulis sako, kad sėkminga reemigracija yra regiono išgyvenimo sąlyga.

„Mes norime, kad būtų padėti ekonomikos pagrindai, kad būtų mokestinė bazė, jinai didėtų, ir augtų, ir išgyventume. Ir grįžtų jauni žmonės čionais dirbt ir kurt gyvenimą“, – tvirtina savivaldybės vadovas.

Ieškodama efektyvaus recepto emigrantams susigrąžinti savivaldybė išsiskyrė du prioritetus – tai darbo vietos ir laisvalaikio galimybės.

Tauragėje jau 13 metų veikia Stankų šeimos valdomas industrinis parkas, kur įsikūrę šeši užsienio investuotojai. Šiose įmonėse dirba tūkstantis žmonių, o apie šimtas jų – grįžę emigrantai.

Pernykščiais duomenimis, parke veikiančios bendrovės darbuotojams vidutiniškai moka 910 eurų „į rankas“ – tai 215 eurų didesnė alga nei Lietuvos vidurkis.

Vidutinis atlyginimas Tauragėje siekia 580 eurų „į rankas“, o nedarbas – 9,8 procentus. Savivaldybė teigia, kad šiuo metu derasi su dar šešiais galimais užsienio investuotojais.

Siekiant praturtinti tauragiškių laisvalaikį, čia statomos žaidimų aikštelės, baseinas, bendruomenių centras, planuojama statyti multifunkcinę sporto areną.

Daugiau dėmesio vietos valdžia stengiasi skirti grįžtančiųjų emigrantų vaikams – Tauragėje veikia išlyginamosios klasės, trejus metus iš eilės darželiuose kuriama po dvi papildomas grupes.

Savivaldybė svarsto plėsti turimą išvažiavusių tauragiškių registrą, per artimiausius penkerius metus sukurti 200 Tauragės ambasadorių visame pasaulyje tinklą, kuris padėtų informuoti emigrantus apie galimybes įsidarbinti regione ar kurti savo verslą.

Apskritai, vietos valdžia sako, kad čia Tauragėje ir jos apylinkėse iki šiol gajūs du pagrindiniai mitai: „Čia nėra ką veikti“ ir „Niekada nebegrįšiu“.

Prieš trejus metus gavęs mero pasiūlymą dirbti patarėju ir todėl iš Danijos sugrįžęs 29-ių Dovydas Kaminskas sako, jog ir pats ilgai taip galvojo.

Šiandien jis atsakingas už savivaldybės projektą „Globali Tauragė“ ir rūpinasi, kad šie mitai subliūkštų.

„Žinau, kad jie galioja ir šiandien, – sako D. Kaminskas. – Jeigu tik mums pavyktų paneigti šiuos du mitus, žmonės į sugrįžimą ims žiūrėti pozityviau“.

Išbando save, padeda šeimai, užsidirba, bėga nuo valdžios

Nors emigracija nualino daugelį Lietuvos rajonų, pastaruoju metu tendencijos šalyje gerėja.

Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkų atliktas tyrimas atskleidė pagrindinius statistinius emigrantus: tai norintys išbandyti save, norintys padėti šeimai, norintys užsidirbti ir Lietuvos valdžia nepatenkinti žmonės.

Save siekantys išbandyti emigrantai pagrindinėmis išvykimo priežastimis įvardino nereikalingumo jausmą, prastą ekonominę situaciją bei įdomių darbų trūkumą. Šią kategoriją daugiausiai sudaro jaunos ir išsilavinusios moterys.

Kaip susigrąžinti emigrantus: Tauragė rado savo būdų
© DELFI / Rasa Lukaitytė

Tuo metu daugiau vyrų patenka į nepatenkintų valdžią emigrantų kategoriją – tai labiausiai nusivylę ir nepatenkinti gyvenimu Lietuvoje žmonės. Jų netenkina ne tik ekonominė padėtis, bet ir tai, kaip valdoma valstybė.

Siekiantiems užsidirbti pagrindinė priežastis palikti Lietuvą yra ekonominė nelygybė, jie laimingiausi jaučiasi emigracijoje.

Vytauto Didžiojo universiteto sociologo Dainiaus Genio teigimu, tyrimas įrodo, kad vieno konkretaus recepto paskatinti lietuvius sugrįžti nėra.

„Mes galime ieškoti tų receptų, kalbėti, bet kada mes nueisime į praktiką, tai manau, kad to recepto nėra, nes visi žmonės yra labai skirtingi“, – sako mokslininkas.

„Neabejoju, kad jeigu dar labiau papurentume dirvą, dar labiau pasižiūrėtume, kas tarp tų grupių yra, pamatytume dar didesnius skirtumus“, – priduria jis.

Vis dėlto statistika pastaraisiais mėnesiais rodo teigiamas migracijos tendencijas.

Pirmą kartą nuo Lietuvos narystės Europos Sąjungoje pradžios šių metų birželį ir liepą imigracija yra didesnė nei emigracija. Šitaip per du mėnesius Lietuva oficialiai pagausėjo beveik tūkstančiu gyventojų.

Per 2018-ųjų pirmąjį pusmetį imigracija į Lietuvą augo maždaug dvigubai, o emigracija sumažėjo beveik ketvirtadaliu.

Šiemet iš Lietuvos išvažiavo daugiau kaip 20 tūkst. žmonių. 2017 metais per pirmą pusmetį emigravo virš 26 tūkst. gyventojų.

Tuo tarpu į 2018 metais atvyko beveik 19,2 tūkst. žmonių. Pernai sausio – birželio mėnesiais tokių asmenų buvo beveik 9,3 tūkst. Du trečdaliai šiemet imigravusių asmenų yra Lietuvos piliečiai.

Pasak Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresniojo specialisto Tomo Šiaudvyčio, masiniam lietuvių sugrįžimui paskatinti reikšmingi pokyčiai reikalingi daugelyje šalies gyvenimo sričių, pradedant švietimu ir baigiant viešuoju sektoriumi.

„Kita vertus, Lietuvoje atlyginimai jau kurį laiką auga tikrai sparčiai, reali gyventojų finansinė gerėja, todėl neatmestina, kad dalis svetur išvykusių lietuvių vis dažniau žvilgčioja atgal į gimtinę, o kai kurie nusprendžia sugrįžti ir visam laikui. Šalies ekonomikai ir toliau vystantis, šis procesas gali tapti vis intensyvesnis“, – teigia ekspertas.

Kaip susigrąžinti emigrantus: Tauragė rado savo būdų
© Vida Press

Analitikas abejoja, ar statistikų įvardijamas teigiamas migracijos balansas atitinka realybę, nes kol jie pateikia tik išankstinius duomenis.

Trumpuoju laikotarpiu šalies ūkiui emigracija gali būti naudinga dėl išvykusiųjų atsiunčiamų pinigų ir nedarbo lygio sumažėjimo, bet ekspertai sutaria, kad dabartiniai mastai kelia didelį pavojų.

Mažėjant darbingų žmonių ir senstant visuomenei kyla rizika ūkio augimo perspektyvoms, ateityje bus sunkiau finansuoti pensijas, sveikatos priežiūrą bei švietimą.

Trys milijonai

Vyriausybė sako sieksianti, kad iki 2030 metų gyventojų skaičius Lietuvoje išaugtų nuo dabartinių 2,8 mln. iki trijų milijonų.

„Tai yra pakankamai realu. Galbūt tai nėra ypatingai ambicingas tikslas, bet turint omenyje, kad tendencija visada buvo į išvažiavimo puse, tai savaime mums tampa gana dideliu iššūkiu“, – sako Vyriausybės vicekancleris Deividas Matulionis.

Šiems planams įvykdyti rudenį Vyriausybė žada pristatyti priemonių planą, juo būtų įgyvendinta šiais metais Seimo patvirtinta demografijos, migracijos ir integracijos strategija.

Politikai žada, kad savivaldybėse atsiras konsultantai, su kuriais susisiekę emigrantai gautų sugrįžimui į Lietuvą reikalingą informaciją, pradedant vieta darželyje ir baigiant įdarbinimo galimybėmis.

Vyriausybė taip pat svarsto apie paramą verslininkams už kiekvieną iš užsienio pritrauktą lietuvių kilmės darbuotoją.

Plane turėtų atsirasti nurodymai savivaldybėms rengti vasaros stovyklas Lietuvoje emigrantų vaikams, o mokyklose steigti etatus mokytojams, kurie dėstytų išlyginamosiose klasėse ir padėtų sugrįžusiesiems integruotis.

Užimtumui skatinti Vyriausybėje svarstoma steigti nacionalinį nevyriausybinių organizacijų fondą bei padėti viešuosius projektus plėtojančiam verslui, pavyzdžiui, įrengiančiam sporto aikšteles.

Smarkiai augant užsieniečių imigracijai, Vyriausybė svarsto kur kas anksčiau iš jų reikalauti išmokti lietuvių kalbą.

Tačiau Tauragės savivaldybė sako, jog centrinė valdžia pirmiausia turėtų pasirūpinti darbo vietų kūrimu ir skirti daugiau lėšų laisvalaikio praleidimo vietoms regionuose.

Vietos valdžia skundžiasi nepakankamu Vyriausybės dėmesiu regionams, nes ši rūpinasi tik didelėmis užsienio investicijoms ir kreipia jas į didesnius miestus, kur yra įsikūrusios mokesčių lengvatas suteikiančios laisvosios ekonominės zonos.

Vyriausybės vicekancleris pripažįsta – Vyriausybė šiandien neskiria pakankamo dėmesio smulkesnio verslo pritraukimui į mažesnes savivaldybes.

„Mums kalbant apie regioninę politiką bus galima pagalvoti, ką būtų galima padaryti ir pritraukiant tas smulkesnes investicijas. Papildomų paskatų smulkioms investicijoms šiuo metu nėra“, – sako D. Matulionis.

Tauragės rajone laimės ieškantys Dapkai įsitikinę – dalis emigrantų yra pakankamai sutaupę tam, kad kurtų verslus ir patys taptų darbdaviais.

Šeima prieš kurį laiką nesėkmingai bandė gauti paskolą verslui kurti. Bankai jos nesuteikė, nes pora atlyginimą gaudavo Danijos kronomis.

Dėl to jaunavedžiai prarado šansą nusipirkti fermą ir pradėti verslą.

„Atrodo, visi išskėstom rankom laukia grįžtant, o kai prašome pagalbos pradėti verslui, tai niekas tokios galimybės nesuteikia“, – sako O. Dapkus.

Autoriai: Saulius Jakučionis, Nida Žukauskaitė

BNS
It is prohibited to copy and republish the text of this publication without a written permission from UAB „BNS“.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Aistros dėl vaikų paėmimų nerimsta: tėvų forumas reikalauja atšaukti įstatymą (72)

Seime ir toliau narstoma vaiko teisių apsaugos reforma. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija...

„Mirusios“ trenerių draugystės fone Valančiūnas pažvelgė į skaudžiąją NBA realybės pusę

Kyle‘as Lowry ir Jonas Valančiūnas kartu sudėjus praleido net dvylika metų tobulėdami savo...

Cukriniu diabetu suserga ne tik nutukę ir pasyvūs žmonės: Aistė papasakojo, kaip 18 metų gyvena su šia liga

Kas antras pasaulyje diabetu sergančiųjų žmonių nežino, kad turi šią ligą. Lietuvoje...

Didžioji Lietuvos nelaimė: ar demografinę duobę padės užpilti statybininkai iš Ukrainos? (263)

Lietuvoje nebeliko ir 2,8 mln. gyventojų – liūdnai skelbia statistikos duomenys. Kiti...

Užkalnis. Kaip apsupti save protingais žmonėmis (105)

Kodėl reikėtų taip elgtis? Su kvailiais artimoje aplinkoje juk lengviau? Jie mažiau kritiški,...

Guogos pastaba „Žalgiriui“: pirmoje vietoje turi būti rinktinė (64)

Vilniaus „Ryto“ klubo oficialiai svetainei interviu davęs klubo prezidentas Antanas Guoga...

Namas – tarsi įgyvendinta svajonė: užburiantys pakrantės vaizdai leidžia jaustis kaip amžinose atostogose (1)

Yra labai nedaug vietovių, kurios turi didelei aglomeracijai būdingą tankumo, aukštos kokybės...

Vaikas serga: kas geriau – imti nedarbingumo pažymėjimą ar dirbti namie? (7)

Beveik pusė šalies darbuotojų, kurie turi vaikų ar artimųjų priežiūros pareigų, prireikus...

Naglis Šulija pažvelgė į planetų išsidėstymą: krizė gali būti ne už kalnų (31)

Finansų krizė jau ne už kalnų, tačiau dar turime laiko jai pasiruošti, sako astrologas Naglis...