aA
Ką daryti, kad būtum šimtą kartų turtingesnis? Pastaruoju metu dažnai linksniuojamas Ramūnas Karbauskis sako, kad tereikia pasiskolinti pinigų iš bankų ir juos investuoti į žemės ūkį. Kai kurie ūkininkai tuo kažkodėl netiki ir kaltina politiką dėl atimtų verslų ir žemių. Vis dėlto milijonierius šiuos kaltinimus atmeta: jis esą „nekaltybės nepraradęs“ – nė vieno ūkininko nenuskriaudęs, o Rusijos milijardieriaus įmonei atstovavo tik formaliai.
Ramūnas Karbauskis
© DELFI (R. Achmedovo nuotr.)

Oficialiais duomenimis, 1996 m. kandidatuodamas į Seimą R. Karbauskis deklaravo 0,47 mln. Lt vertės turtą, po ketverių metų – 4,8 mln. Lt, o prieš pastaruosius savivaldybių tarybų rinkimus – jau kone šimtą kartų daugiau nei prieš dvidešimt metų – 41,5 mln. Lt.

Anot politiko, nėra jokios paslapties, kaip užgyventi tiek turto – esą jis visas susijęs su nelabai didelio pelningumo, tačiau milžiniškos apyvartos verslu.

Pelningumas 1–2 proc., padauginkite jį iš 2 milijardų litų, tokia buvo apyvarta, ir bus atsakymas iš kur pinigai. Kita vertus, iš žemės ūkio gamybos šiek tiek daugiau uždirbome, bet, pavyzdžiui, dabar iš pieno ir grūdų gamybos turime didžiausius nuostolius Lietuvoje, nes turime didžiausias bandas“, – kalbėjo R. Karbauskis, tačiau nepaaiškino, kaip turtas kauptas veiklos pradžioje, dar nevartant milijardinės apyvartos.

Be kita ko, politikas nuogąstavo, kad verslo skolos bankams siekia beveik pusę milijardo (skaičiuojant litais). „Niekas apie tai nešneka, bet aš esu labiausiai skolingas bankams Lietuvoje. Nėra kito tokio skolininko, visa plėtra yra iš kreditų. Kai juos imu, atsakau visu savo turtu“, – sakė politikas.

Jei ką nors nuskriaustų, negalėtų dirbti?

DELFI šaltinių teigimu, bijodami turtingo verslininko keršto ūkininkai nedrįsta viešai skųstis. Tačiau kalbama, kad nemaža dalis R. Karbauskio turto – tai iš jų perimtas verslas ir žemės. Esą ne vienas ūkininkas susiviliojo milijonieriaus valdomo „Agrokoncerno“ sutartimis dėl grūdų pardavimo ir trąšų pirkimo, taip pat dėl technikos įsigijimo finansavimo. Vis dėlto šios sutartys vėliau tapdavo kilpa po kaklu ir dėl jų ne vienas nukentėjo.

Stefa Ambrozienė ir Ramūnas Karbauskis
Stefa Ambrozienė ir Ramūnas Karbauskis
© Stop kadras

Pats milijonierius kategoriškai neigia, kad dėl jo nukentėjo nors vienas ūkininkas.

„Nors vieną tokį paminėkite, atsibodo „atsimušinėti“, tai politikų sugalvotas dalykas, nežinau nė vieno. Bet žinau šimtus, kuriems padėjome išvengti bankroto, nes apmokėjom už įsigytą techniką, iš kitų kompanijų pirktas trąšas. Mūsų politika visiškai priešinga – negalėtume dirbti žemės ūkio technikos, trąšų, grūdų rinkoje, jei kur nors nuskriaustume kokį nors ūkininką“, – tikino jis.

Tačiau paskaičius viešai skelbiamus teismų sprendimus (vien „Agrokoncernas“ minimas keliose dešimtyse), R. Karbauskio valdomos bendrovės daugeliui sukėlė nemažai galvos skausmo.

Pavyzdžiui, sprendžiant iš 2010 m. bylos medžiagos, vienas asmuo „Agrokoncernui“ įkeitė brangų javų kombainą „John Deere“. Panašu, kad skolos žmogus nesugebėjo grąžinti sutartyje nustatytomis sąlygomis, o bendrovė pateikė prašymą areštuoti ūkininko turtą. Keisčiausia, kad net perėmusi kombainą bendrovė toliau prašė teismo palikti žmogaus turtą areštuotą. Tačiau teismas atmetė tokį prašymą ir priėmė žmogui palankų sprendimą.

Kaip R. Karbauskis tapo milijonieriumi
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Iš kito asmens „Agrokoncernas“ teismo prašė išieškoti 143 tūkst. Lt skolą, dar 15 proc. nuo šios sumos kaip nuostolį ir dar papildomai po 1,5 proc. mėnesinių palūkanų (tai būtų 18 proc. metinių palūkanų) už pradelstą atsiskaitymo laikotarpį. Teismas atsisakė nagrinėti tokį prašymą ir nurodė, kad jo reikalavimai neaiškūs ir prieštarauja nuostatoms sutarties, dėl kurios nevykdymo esą susidarė skola ir nuostoliai.

Kitoje byloje dėl skolos išieškojimo „Agrokoncerno“ naudai sprendimas buvo priimtas už akių, skolininkams neatsakius į ieškinį dėl dviejų pirkimo pardavimo sutarčių nevykdymo. Be šimtatūkstantinės skolos, teismas priteisė ir bendrovės prašytus „iš anksto šalių sutartus ir neginčijamus nuostolius“ – 9,5 proc. nuo sutarties kainos (t.y. neatsižvelgiant, ar bendrovė faktiškai juos patyrė).

Atsakydamas apie šias bylas politikas tikino, jog dėl kombaino įvyko nesusipratimas, dėl skolų išieškojimo į teismus kreipiamasi esą tik išskirtiniais atvejais, kai skolos nemokamos piktybiškai, palūkanos sutartyse nustatomos atsižvelgiant į rinkos sąlygas, o numatytos baudos neva tik formalumas.

Kaip Konstitucija: dirbamos žemės neperka

Neigdamas, kad bent vieną ūkininką „nuvarė nuo žemės“, R. Karbauskis pripažino, kad su skolininkais reikalų turėjo.

„Kiekviename versle yra skolininkų, kurie nenori mokėti. Bet šiuo atveju tai visai ne ūkininkai. Dažniausiai persimetėliai iš kažkokios kitos verslo srities įsigyja ūkį, nemoka ūkininkauti ir taip toliau... Ir po to prasiskolina visiems, bet tai niekaip negali būti su mumis susiję“, – dievagojosi pašnekovas, įsitikinęs, kad kaltinimai be ūkininkų pavardžių, bendrovių pavadinimų yra „nesąmonė“.

Ramūnas Karbauskis
Ramūnas Karbauskis
© DELFI / Kiril Čachovskij

R. Karbauskio teigimu, jis ne kenkia, o padeda ūkininkams ir dėl to turi gerą įvaizdį. Pavyzdžiui, kai du smulkūs pieno kooperatyvai negavo pinigų nei iš bankų nei iš valstybės, jiems padėjo jis.

Politikas neigė kalbas, kad perima iš nuomotojų žemę ir pakelia nuomos kainą ją jau dirbantiems kitiems ūkininkams.

„Mes niekada žemės nepirkome, kad jos turėtume. Pirkome tik tą žemę, kurią dirbome, arba tuos ūkius, kurie bankrutavo. Mums nereikia svetimos žemės ir mano nurodymas visais atvejais, jei yra koks žemės, kurios nedirbame, jei kas nors dirba, mes tos žemės neperkam. Čia tiesiog kaip Konstitucija“, – aiškino jis.

Paaiškino dėl „neprarastos nekaltybės“

Prieš 1996 m. rinkimus viešai paskelbtoje biografijoje apie R. Karbauskį rašoma: „1993 m. įsteigė bendrovę „Agrokoncernas“. Jos prezidentu dirba iki šiol. „Agrokoncernas“ Lietuvoje atstovauja Vokietijos koncernui BASF, Šveicarijos firmoms „Birchmeier“, „Felco“, Rusijos koncernui „Acron“.

Pastaroji – viena didžiausių trąšų gamintojų kaimyninėje valstybėje ir visame pasaulyje. Ją valdo vienas iš turtingiausių Rusijos verslininkų Večiaslavas Kantoras (2,6 mlrd. JAV dolerių vertės turtas, 33-ia vieta „Forbes“ turtingiausiųjų sąraše). Šis su Kremliumi siejamas oligarchas neseniai trečią kartą išrinktas Europos žydų kongreso prezidentu. Per susitikimą su juo Vladimiras Putinas pakvietė nuo Europoje esą kilusios naujos antisemitizmo bangos bėgančius žydus į Rusiją.

Kaip R. Karbauskis tapo milijonieriumi
© moshekantor.com nuotr.

R. Karbauskis neigė bet kokias sąsajas su „Acron“ ir apskritai su Rusija ar jos verslininkais. Biografijoje pavartotas žodis „atstovauti“ esą reiškia tik tiek, kad „Agrokoncernas“ prekiavo minėtos bendrovės trąšomis.

„Žodis atstovavo, jei jis parašytas, jis reiškia tiesiog „prekiavo“, turėjo teisę pirkti ir parduoti – tokią teisę turėjo kokios dvidešimt įmonių iš Lietuvos. Trąšas iš Rusijos perkama visų Europos įmonės dėl to, kad kalis ir fosforas išgaunamas iš iškastinių žaliavų. Niekur Europoje tokių tik Baltarusijoje ir Rusijoje“, – aiškino pašnekovas.

Jis tikino niekada nebuvo pasirašęs jokios atstovavimo sutarties su Rusijos bendrovėmis. O šios esą neturi tokių sutarčių. R. Karbauskis tvirtino nesąs pažįstamas ir niekada nėra susitikęs su jokios Rusijos įmonės vadovu.

„Aš Rusijoje nesu buvęs daugiau kaip dvidešimt metų. Nesu buvęs sąmoningai, kad galėčiau į tokius klausimus atsakyti kai jie bus užduodami man kaip politikui.

Niekada jokių savo interesų būdamas politikoje neatstovavau. Šiandien galvoju, šioje vietoje esu nepraradęs nekaltybės“, – tvirtino jis ir pridūrė, kad niekada nebuvo susitikęs su jokiais Rusijos verslininkais.

Seimo puslapyje nurodoma, kad R. Karbauskis yra buvęs Tarpparlamentinių ryšių su Rusijos Federacija grupės ir Kaliningrado srities Dūmos parlamentarų forumas, narys. Tačiau skelbiama tik apie vieną oficialią jo komandiruotę į Latviją 2003-06-21 dieną.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Taršos mokesčius planuoja didinti kelis kartus: kliūtų ir gyventojams (20)

Aplinkos ministerija siūlo kartais didinti mokesčius už taršą, nes tik taip galime vykdyti...

Dėl sunkaus nusikaltimo nuteistas čiuožimo patriarchas kontratakuoja: prieš mus susimokė kalba apie „sukurptą“ bylą ir apnuodijimą  (11)

Agnė Sereikaitė išgarsino greitąjį čiuožimą trumpuoju taku Lietuvoje, tačiau didelių...

Gyvai / DELFI Diena. Kada Lietuva imsis struktūrinių reformų ir nustos visiems prieš rinkimus dalinti pinigus ir pažadus? klausiame buvusios finansų ministrės Ingridos Šimonytės (2)

Kada Lietuva imsis struktūrinių reformų ir nustos visiems prieš rinkimus dalyti pinigus ir...

Rusija įteikė notą Lietuvai dėl vizų išdavimo tvarkos į Kaliningrado sritį (29)

Trečiadienį gauta Rusijos Federacijos nota, kurioje informuojama apie nuo liepos 1 dienos...

Klibant dar nesuformuotai koalicijai – Skvernelio perspėjimas (4)

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis trečiadienį perspėjo, kad kuriai nors iš keturių...

Ruošiasi avarijai Astrave: gyventojams jokiu būdu nereikia pulti evakuotis (111)

Sužinoję apie avariją Astravo atominėje elektrinėje, gyventojai turėtų imtis trijų veiksmų:...

Įtemptos keturračio gaudynės Elektrėnų gatvėmis: policija pričiupo jiems gerai žinomą vyrą (9)

Po įtemptų, aštraus siužeto filmo vertų gaudynių nuo Elektrėnų policijos komisariato policijos...

Dėl karščio – keistas reiškinys: žmonės jaučiasi kaip orkaitėje Europos vyriausybės imasi veiksmų (25)

Betonas, oro kondicionieriai ir kvadratinis išdėstymas – taip mokslininkai paaiškino, kodėl...

Navickas išplatino atvirą laišką konservatoriams (74)

Po Rimanto Jono Dagio viešai išsakytų nuogąstavimų, kad Tėvynės sąjunga-Lietuvos...

Vilnietė vos spėjo užsidengti veidą: klaida virtuvėje baigėsi gaisru ir sprogimu (22)

Pernai gyvenamosios paskirties pastatuose Lietuvoje užfiksuota beveik 2800 gaisrų. Nors visi...