Kaip nors trumpam prisišaukti mirusįjį, kad galėtum išgirsti, pasakyti, ko nespėjai, – klausia artimuosius palaidoję žmonės, ypač jei liko neišspręstų ginčų, prieš mirtį nespėta pasikalbėti, susitaikyti.
© DELFI / Karolina Pansevič

„Ligi šiol niekas iš anapus negrįžta. Tačiau mūsų mirusieji supranta, kad esame žmonės, kaip ir mes – juos“, – interviu apie anapusybę ir šitą gyvenimą DELFI sakė kunigas Antanas Saulaitis.

Pasak jėzuito, Dievo akivaizdoje viskas sutvarkyta, atleista, atsiprašyta, išlyginta: „Ir nesulauktas kūdikėlis Dievo glėbyje. Gali likti gyvenimo pamoka, bet nebereikia kokios kaltės ar savigraužos dar dešimtmečius nešioti. Mirusieji mus myli net labiau negu žemėje, jau nebevaržomi netvarkingų jausmų, kreivų įsitikinimų, vidinių žaizdų“.

Antanas Saulaitis
Antanas Saulaitis
© DELFI / Šarūnas Mažeika

- Ką pasakytumėte žmonėms, kurie negalės aplankyti artimųjų kapų?

-Mūsų mirusieji arti mūsų ir mes prie jų, nesvarbu, kur būtume.

Negalintys artimųjų kapų aplankyti paveža ar palydi kaimyną ar močiutę prie jų kapų, žvakute ar gėle pažymi apleistą kapą, padeda žvakę, žalumos, kaspinėlį ties bendru paminklu kapuose ar šventoriuje, kartais prie tremtinių, partizanų ar pakelės kryžiaus, namuose uždega žvakutę prie nuotraukos, Vėlinių pamaldose su visais eina į kriptą ar kapelius prie bažnyčios, susitelkia ties senkapiais, pilkapiais, šeimos vardu paaukoja geram darbui, dienoraštyje įrašo brangų prisiminimą, susitelkę pavaikščioja po artimesnes kapines... Vėlinėms tinka kažkokios apeigos prie maldų ir minčių.

- Ar tik mums toks svarbus mirusiųjų lankymas? Labai blogai, jei tik mintimis?

-Lietuviai per Vėlines mini ne tik mirusius artimuosius. Tai ir gedėjimo metas dėl žmogaus trapumo, tautos, Lietuvos skaudžių pergyvenimų, šalia mirties – kitų gyvenimo netekčių, nesėkmių ar neprisiimtų sunkių įvykių.

Dėl laiko, sąlygų, kelionės išlaidų negalintys aplankyti kapų randa kitą būdą mirusius pas Dievą užtarti ir širdyje susitaikyti. Vėlinės nėra kapų puošimo, ištaigumo ar uolumo varžybos.

Antakalnio kapinės
Antakalnio kapinės
© DELFI / Šarūnas Mažeika

- Vyrą palaidojusi moteris – suaugusių vaikų mama ir anūkų močiutė, galima sakyti, apsigyveno kapuose. Vien juos šlavinėja ir tvarko, o gyvuosius tarsi užmiršo. Šeimai neramu, atrodo, kad taip ji liudija mirtį, o ne gyvenimą.

-Reikia laiko ir tam tikros būsenos pabūti arti gyvenimo draugo. Gal ką dar turi išspręsti, išreikšti. Tai ne apie mirtį, o gyvenimą kartu, visa atminimas, prisiminimai.

Kai bendramoksliai, kaimynai, giminės jau pas Dievą, vyresnio amžiaus žmogus kartais mažiau šiuo pasauliu domisi. Gražu būtų vaikams, anūkėliams kartu su močiute kapuose pabūti, paklausti, pasikalbėti, kad ir be žodžių.

- „Per Vėlines gyvename, judame teisinga linkme. Į kapines. Visi kiti judėjimai – atostogų, darbo, prekybiniai, pramoginiai – vyksta metafiziškai ne taip. Ko važiuoti prie jūros, jei nesiruoši išplaukti? Į kapines – kitas reikalas“, – rašė religijotyrininkas Gintaras Beresnevičius. Ar tik lietuviams svarbu lankyti kapus?

-Kultūrose nevienodai. Nevisos lanko kapus, tačiau dauguma mini metines šventes, kai visa giminė, gentis susirenka, susitaiko. Lietuviams Vėlinės tai ir ryšys su visu paveldu, praeitimi, viltimis ir baimėmis, skausmu ir šviesa, netektimis ir ištikima ištverme.

Iš paukščių (ar lėktuvo) skrydžio Vėlinių naktį matytume, kiek lietuviams, mūsų kaimynams ir kitiems svarbus mirusiųjų prisiminimas gyvųjų labui ir ateičiai.

Antakalnio kapinės
Antakalnio kapinės
© DELFI / Šarūnas Mažeika

- Ar tiesa, kad meldžiantis už mirusius jie iš anapus padeda mums?

-Žinomi (kaip Šv. Antanas) ir nežinomi (kaip mūsų senelė) šventieji mus užtaria ir globoja. Meldžiamės, kad mirusieji pasiektų tą palaimingąją būseną Dievo akivaizdoje – ir mus užtartų, globotų. Ne veltui kai kurios pirmykštės gentys į Dievą kreipiasi „Seneli...“, nes pas Dievą išmintis, garbė, artumas.

Labai gražiai sutampa Visų Šventųjų šventė ir kitą dieną – Mirusiųjų. Šventųjų bendravimas, įvardijamas Tikėjimo išpažinime, reiškia, kad dėl Jėzaus Kristaus Prisikėlimo nebėra sienos tarp žmonių ir Dievo.

Maldai už mirusius tinka įprastiniai, gerai žinomi žodžiai iš senų ar naujų maldaknygių. Maldos (Amžiną atilsį, Tėve mūsų ir kt.) suteikia ramybę, paguodą, tikrumą. Gerai pridėti širdyje padėką už malones, artimųjų palaimą, kaip kalbame ir laidotuvių maldose: „kad saugiai pereitų slenkstį, kad būtų atleistos žmogiško silpnumo nuodėmės“.

Mirusius nuo savižudybės ar kitais sunkiais atvejais malda, mintimi patikime Dievo gailestingumui – gyvi jie būtų ar mirę: „papildyk jų tikėjimą ir viltį“. Jei kas neaišku, keblu – galima širdimi pasikalbėti.

Ši Žemė – vieninteliai mums žinomi namai. „Per pasaulį keliauja žmogus“, kaip rašo poetas. Keliaudami stengiamės kitiems padėti, išklausyti, suprasti, patys išmokti ir bręsti, būti solidarūs šioje ne visada lengvoje kelionėje į Dievą.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Darė visas įmanomas klaidas ir vis tiek numetė 24 kg (74)

Reguliariai politikos naujienomis besidomintys žmonės veikiausiai atkreipė dėmesį, kad Seimo...

A. Užkalnis tarp daugiabučių rado Vietnamo perlą (113)

„Atsiprašau, ar jūs kartais ne Užkalnis?“, – jau pavalgius manęs klausia padavėjas....

Piešiamas naujas Lietuvos žemėlapis: Panevėžiui – priverstinės jungtuvės (154)

Juokaudama, kad šešiuose Lietuvos rajonuose, kurie tarsi žiedai apjuosę miestus, nėra net kur...

Baltarusijoje palygino pensijas su Lietuvos, Latvijos ir kitų kaimynų: lietuviai gauna dvigubai daugiau (384)

Nuo lapkričio 1 d. Baltarusijoje padidės pensijos . Kaip planuoja šalies Darbo ministerija,...

Šiurpus mokslininkų atradimas: žmogus spėja suprasti, kad jis mirė (39)

JAV ligoninės mokslininkai tikina išsiaiškinę, kad žmogaus sąmonės darbas tęsiasi net ir po...

Gyvai / Kova dėl titulo Maskvoje: R. Berankis – D. Džumhuras 2:6, 2:0 (18)

Ričardas Berankis (ATP-169) – per žingsnį nuo istorinio triumfo. Pajėgiausias Lietuvos...

Kosmetologė: mitas, kad žiemą reikia naudoti maitinamąjį kremą

Oda atlieka apsauginę žmogaus organizmo nuo aplinkos poveikio funkciją. Pasak kosmetologės Alionos...

Metų seklys: nedidelio miestelio dideli nusikaltėlių užmojai (28)

DELFI, bendradarbiaudamas su Lietuvos policija, tęsia kasmetinį pasakojimų ciklą „ Metų seklys...

D. Montvydas švenčia 30-ąjį gimtadienį: keitėsi ne tik išvaizda, bet ir stilius (48)

Spalio 22-oji atlikėjo ir projekto „Lietuvos balsas“ teisėjo Donato Montvydo gyvenime yra...

Ekspertas pasakė, kodėl realiame gyvenime „Titaniko“ herojus nebūtų taip paprastai nuskendęs (21)

Daugelį „Titaniko“ gerbėjų ilgus metus kankina neatsakytas klausimas, ar Jackas Dawsonas...