aA
Kai Vilniuje Gedimino prospekte skamba šūkiai „Lietuva – lietuviams“, kai gėjų eitynės susilaukia pasityčiojimo bei nepritarimo, o lenkiškų asmenvardžių rašyba originalo kalba suvokiama tik kaip Lietuvos lenkų išsigalvojimas, Lietuvos užsienio politika kaskart patiria spyrį.
Kaip nacionalistų eitynės, lenkiškos pavardės ir gėjai lemia Lietuvos užsienio politiką
© DELFI / Valdas Kopūstas

Lenkija jau ne kartą yra tiesiogiai pareiškusi, kad santykių atšilimą sieja su asmenvardžių rašybos įteisinimą originalo kalba. Savo ruožtu galima kiek tik nori pretenduoti orientuotis į Šiaurės šalis, bet vertybių skirtumai bado akis, o užsienio šalių ambasadoriai stebisi nacionalizmo apraiškomis bei nesuvokimu, kad mažumų apsauga – vienas svarbiausių žmogaus teisių aspektų.

Lietuviškos vertybės šiurpina norvegus, o lenkai pyksta

„Mums yra svarbi Šiaurės Europa, esame šiame regione, šios šalys pagal savo interesus labiausiai atitinka mūsų interesus, šios šalys nuo pat pirmųjų dienų Lietuvai padėjo, niekada neišdavė ir, manau, kad mes turime tai vertinti ir tuo pasinaudoti“, - tai prezidentės Dalios Grybauskaitės žodžiai, pasakyti 2011-aisiais.

Kad „perspektyviausia Lietuvos savirealizacijos erdvė yra „šiaurinis lankas“, kalbėjo ir buvęs užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis. Tačiau ar Lietuva gali orientuotis į „šiaurinį lanką“, jei nesuvokia, kodėl homoseksualai nori lygių teisių arba kodėl šūkis „Lietuva – lietuviams“ žeidžia žydus, rusus, lenkus, romus ir kitus nelietuvių tautybės asmenis?

Prieš trejus metus savo nuostabą dėl Gedimino prospekte vykusių nacionalistų eitynių bei draudimo šia gatve žygiuoti homoseksualams išsakė Norvegijos ambasadorius Steinaras Gilis.

„Visi užsieniečiai, esantys Lietuvoje, pastebėjo tas eitynes. Mes buvome šokiruoti“, - tuomet sakė ambsadorius.

Panašią poziciją prieš dvejus metus pakartojo Lietuvoje viešėjęs šios šalies užsienio reikalų ministras Janas Gahras Store, o 2011-ųjų birželį Norvegijos ambasadorius Lietuvoje Leifas Arne Ullandas aiškino, jog jo šalyje fizinės bausmės vaikams yra uždraustos – kaip tik prieš tai Seimas buvo atmetęs Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatas, siūlančias drausti fizinį smurtą prieš vaikus.

Lenkijos ir Lietuvos santykių kontekste niekas beveik neprisimena, kad su šia kaimynine valstybe mus sieja strateginė partnerystė. Šiuo atveju ir vėl koją kiša vidaus politika, tiksliau Lietuvos įstatymų leidėjų nusistatymas prieš originalią asmenvardžių rašybą dokumentuose bei nepasitenkinimas Lietuvos lenkų reikalavimais tautinės mažumos kompaktiškai gyvenamuose rajoniuose šalia lietuviškų vietovardžių pavadinimų pakabinti lenkiškus.

M.Jurkynas: mūsų visuomenė kitokia

Mindaugas Jurkynas
Mindaugas Jurkynas
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Mindaugas Jurkynas sutinka, kad globalizacijos amžiuje kiekvienos šalies vidaus politika natūraliai pratęsiama užsienio santykiuose, todėl nenuostabu, kad eitynės Vilniuje gali turėti pasekmių Vilniaus santykiuose su Stokholmu ar Helsinkiu.

„Vidaus politikos veiksniai turi reikšmės santykiuose su kitomis valstybėmis: su kaimyninėmis valstybėmis, regiono partnerėmis, su valstybėmis, kurių kilmės Lietuvos piliečiai gyvena Lietuvoje – šiuo atveju turiu omenyje Lietuvos lenkus. Tas dalykas aktualus bet kuriai valstybei, nes gyvename globalizacijos sąlygomis, kasdien vyksta finansinės transakcijos, informacija apie įvykius ir procesus sklinda greitai, todėl tai, kas vyksta viduje, tampa nauju kontekstu užsienio politikoje“, - teigė M. Jurkynas.

Mokslininkas pabrėžia, kad Lietuvos santykiai su Šiaurės šalimis suintensyvėjo kaip tik tuomet, kai vyravo „šaltoji taika“ arba „pauzių politika“ su Lenkija.

„Tuo metu, kai vyravo „šaltoji taika“ tarp Lietuvos ir Lenkijos arba taip vadinama „pauzių politika“, kurią palaikė prezidentė D. Grybauskaitė ir buvęs Andriaus Kubiliaus ministrų kabinetas, taip pat jų užsienio reikalų ministras, natūralu, kad tada suintensyvėjo santykiai su Šiaurės šalimis“, - svarstė politologas.

Pasak M. Jurkyno, Lietuva į Šiaurės valstybes orientuojasi, remdamasi įvairiais pagrindais – ne tik vertybiniu pagrindu, tačiau žmogaus teisių klausimai, anot M. Jurkyno išties Lietuvą skiria nuo Šiaurės ar Vakarų Europos.

„Taip, žmogaus teisių klausimai, nepasiant to, ar tai gėjai, ar lyčių lygybė, yra svarbūs ne tik Šiaurės šalims, bet ir Vakarų Europos valstybėms. Čia Lietuva su tokia kontraversiška politika, su tokia visuomenės nuomone yra kitokia. Aš nesakau, ar tai gerai, ar blogai, tiesiog visuomenė yra tokia. O politikai visada galėtų žiūrėti, kaip tuos dalykus reguliuoti, organizuoti geriau, kad būtų priimtina ir tarptautinei bendruomenei, kurios dalimi esame“, - teigė M. Jurkynas.

Politologas sako, kad nacionalizmas buvo varomoji Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo jėga XX amžiaus pradžioje bei žlungant Sovietų Sąjungai, tačiau šiuo metu politinė mintis krypsta kita linkme – manoma, kad tauta remiasi pilietybės institucija, tad etninės kilmės svarba mąžta.

„Tas pats ir dėl homoseksualų – ne chromosomų rinkinys apibrėžia žmogaus lojalumą, yra įvairių žmonių, bet tai nereiškia, kad jie geresni ar blogesni piliečiai. Jie visi vienodi ir turi naudotis nustatytomis vienodomis teisėmis bei pareigomis“, - svarstė M. Jurkynas.

Mahometo karikatūrų skandalas parodė – pasaulyje sienos neturi reikšmės

Nerijus Maliukevičius
Nerijus Maliukevičius
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Nerijus Maliukevičius irgi pripažįsta, jog valstybių vidaus reikalai šiais laikais sulipę su užsienio politika. Tačiau dar įdomesnis dalykas, anot mokslininko, kad šiuolaikiniame pasaulyje gyvename interpretuodami vienas kitą – tai yra koks nors įvykis Vilniuje gali būti aptariamas Paryžiuje ir pagal tai susiformuos Lietuvos įvaizdis.

„Šiais laikais negalima būti izoliuotam, nes dėl komunikacijų, socialinių tinklų mūsų veiksmai iškart tampa kitų visuomenių, kitų tolimų žmonių grupių interpretacijos ojektu. Dažnai mūsų pradinė žinia gali pasimesti vertime – ji gali būti interpretujama visai kitaip ir kitame kontekste“, - pasakojo N. Maliukevičius.

Pasak mokslininko, tokią tendenciją puikiai atskleidė pranašo Mahometo karikatūrų skandalas, kai 2006 m. Danijos laikraštyje „Jyllands-Posten“ išpublikuotos Mahometo karikatūros sukėlė aršų musulmonų pasipiktinimą visame pasaulyje.

„Atrodytų vakarietiškoje, daniškoje erdvėje buvo diskutuojama apie radikalųjį islamizmą ir, staiga tai tapo globalia problema. Todėl šia prasme man paradoksaliai skamba mūsų nacionalizmo pakraipos apologetų skatinimai izoliuotis, nepriklausyti nei Vakarams, nei Rytams, išlaikyti išsikirtinumą, sterilumą. Objektyviai tai sunkiai įgyvendinama. Todėl šia prasme mūsų veiksmai ir svarstymai tampa ne tik tradicinės užsienio politikos objektu, bet ir apskritai viešų diskusijų objektu ir gali sukelti rimtus kultūrinius konfliktus, nesusišnekėjimus“, - aiškino politologas.

N. Maliukevičius taip pat primena, kad Europos Sąjunga susikūrė ne pagal geografines sienas – tai visuotinio sutarimo po Antrojo pasaulinio karo rezultatas. Todėl nacionalizmas ir tolerancijos stoka Europai primena bėdas, sukėlusias pasaulinį konfliktą.

„Nacionalizmas, tolerancijos stoka pasąmoningai primena Europai Antrojo pasaulinio karo didžiąsias problemas ir bėdas. Visas europietiškas didysis pasaulinio karo konfliktas ir buvo nacionalizmo, radikalių ideologijų ir režimų sužydėjimo pasekmė“, - svarstė politologas.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Vytautas Jokubauskas | D+

Ekspertas apie situaciją viename karščiausių pasaulio taškų: tai – tiksinti bomba (2)

Vos tik spėjęs paskelbti savo nepriklausomybę Izraelis buvo įmestas į kovą už savo...

Būsimų rinkimų intriga: „laisviečiai“ žada pasiūlyti jiems ideologiškai priimtiną kandidatą į prezidentus (362)

Laisvės partija neapsiriboja ambicijomis Seime. Partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė svarsto,...

Kardiologo receptai, norintiems išvengti širdies ligų: dėmesį reikia atkreipti į kojas (10)

Apie kardiologines problemas vis daugiau kalbama ir pandemijos kontekste – sveikatos specialistai...

Loreta Anilionytė | D+

Miniažmogiai ir jų naujasis elitas – nuomonės formuotojai: O asilas pritardamas mekeno T-I-A-A-A-I-P (2)

„Šiandien šviečia saulė“ – parašė „Facebooke“ eilinis žmogus. 10 „like‘ų“....

Lietuvoje – vos 50 naujų COVID-19 atvejų, mirė 2 žmonės, per parą antra doze paskiepyta daugiau nei 5 tūkst. žmonių ligoninėse šiuo metu gydomi 266 COVID-19 pacientai (173)

Praėjusią parą šalyje nustatyta 50 naujų COVID-19 atvejų, nuo šios infekcinės ligos mirė du...

Baudinių mįslės neįminusių ispanų strategas: jei tai būtų boksas, šią kovą būtume laimėję

Keturi iš devynių – nors 11 m baudinių realizacija Europos čempionate pastarosiomis dienomis...

Jūsų namuose esant šiems 6 daiktams, jį parduoti bus sunku (5)

Netvarka virtuvėje ant spintelės, akivaizdžiai matoma perpildyta šiukšliadėžė, pakelta tualeto...

Viltis klijuoti santykius subliuško: princas Harry į JK atvyks vėl be žmonos (21)

Jungtinės Karalystės karališkoji šeima liepos 1-ąją minės svarbią dieną – Kensingtono...

Nepaisant loterijos bei prizų, Marijampolėje skiepijimo apimtys taip pat sumenko siūlo skrydį oro balionu, pramogas vandens batutų parke, masažą (70)

Nors nuo koronaviruso pirma doze pasiskiepiję gyventojai Marijampolėje gali dalyvauti loterijoje bei...

Vokietis suvedė sąskaitas su Ronaldo: šįkart jo marškinėlių nebeprašiau (10)

Cristiano Ronaldo pelnė įvartį bei atliko rezultatyvų perdavimą, bet lygiai tą patį padarė...