aA
Liepos 8–9 dienomis NATO valstybių vadovai Varšuvoje galbūt pasirašys istorinį susitarimą, kad Baltijos šalyse ir Lenkijoje nuo 2017 m. bus nuolat dislokuojama karinė brigada iš keturių batalionų, turinti atgrasyti Rusiją nuo kėslų pulti rytinį Šiaurės Atlanto aljanso sparną.
Kaip motyvuoti vokiečius ginti Lietuvą?
© KAM

Toje pačioje Varšuvoje 1955 m. gegužės 14 d. Maskva ir komunistinės Rytų Europos valstybės liaudies Lenkijos sostinėje pasirašė antivakarietišką karinę Varšuvos sutartį. 1985 m. ji buvo pratęsta dar 20 metų, bet sovietams pralaimėjus Šaltąjį karą lygiai prieš ketvirtį amžiaus, 1991 m. liepos 1 d., Varšuvos sutarties organizacija, kraujyje paskandinusi 1956 m. Vengrijos revoliuciją ir 1968 m. Čekoslovakijos pavasarį, buvo panaikinta.

„Ūkininko patarėjas“ pasiteiravo Lietuvos kariuomenės vadų, atsargos karių, politikų ir politologų, ar mūsų šalis pasirengusi priimti NATO karius, suteikti jiems geras tarnybos, buities sąlygas, kuo ši NATO pajėgų dislokacija skirsis nuo įprastinių, jau daugelį metų Lietuvoje vykstančių tarptautinių karinių pratybų, kitų kolektyvinės gynybos priemonių ir kaip sutrukdyti prorusiškiems Vakarų politikams sužlugdyti NATO operaciją „Baltijos skydas“.

Nereikia užbėgti už akių

„Laukiame nuolatinio NATO karių bataliono. Esame pasirengę. Papildomai investavome lėšų. Per ankstesnes tarptautines pratybas į Lietuvą atvykdavo ir daugiau sąjungininkų. Jau parinktos vietos, kur bus išdėstytos aljanso pajėgos. Ten dabar mūsų batalionai įsikūrę. Kariai iš atgrasymo (deterrence) pajėgų gyvens šalia“, – „Ūkininko patarėjui“ sakė krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.

Juozas Olekas
Juozas Olekas
© KAM

Jis patarė neskubėti, palaukti Varšuvos viršūnių susitikimo, nebėgti įvykiams už akių ir nesvarstyti, kieno kareiviai kartu su mūsų ginkluotosiomis pajėgomis gins Lietuvą – Vokietijos ar kitos NATO šalies. 2004 m., kai Lietuva įstojo į NATO, irgi spėliota, kad pirmieji Lietuvoje nusileis ir Baltijos šalių oro erdvę ims saugoti danų naikintuvai F-16, bet garbė pradėti jau 12 metų trunkančią istorinę oro policijos misiją atiteko Belgijos karališkųjų karinių oro pajėgų lakūnams.

Sąjungininkų sutiktuvės – ne naujiena

Anot Lietuvos kariuomenės vado generolo leitenanto Jono Vytauto Žuko, jeigu politikai nuspręs dislokuoti rotuojamas NATO pajėgas Lietuvoje ir kitose Rytų Europos šalyse, mūsų kariuomenei nebus sudėtinga pasitikti sąjungininkus. „Priimančiosios šalies procedūros mums ne naujiena. Jas atliekame kas kartą rengdami tarptautines karines pratybas“, – „Ūkininko patarėjui“ tvirtino kariuomenės vadas.

Vytautas Jonas Žukas
Vytautas Jonas Žukas
© DELFI / Tomas Vinickas

Pulkininkų asociacijos valdybos narys, buvęs Krašto apsaugos savanorių pajėgų, Šaulių sąjungos vadas Antanas Plieskis „Ūkininko patarėjui“ teigė, kad nuolatinėms NATO pajėgoms mūsų šalyje nebus sudaryta kokių nors išskirtinių sąlygų.

Vokiečiai mėgsta patogumus

Tačiau, anot Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos įmonės RAE LT vadovo, atsargos karininko Roberto Jurgelaičio, vokiečiai labai rūpinasi uniformuotais savo piliečiais – kai kurių šalių kariai, atvykę į tarptautines pratybas, nakvoja miegmaišyje po pušimi tris mėnesius, 3x4 m ploto palapinėje miega po dešimt, o vokiečiai leidžia paguldyti kokius keturis karius. Bundesvero karių palapinėse turės būti oro kondicionieriai, o vėsesniu oru teks pasirūpinti ir šildymu, įrengti specialius sanitarinius konteinerius su tualetais, dušais ir praustuvais. Pratybų, budėjimų įtampos išvarginti kariai galės atsipalaiduoti: atskiroje erdvioje palapinėje mėgausis kompiuteriniais žaidimais, stumdys stalo futbolo kamuoliuką, dideliame ekrane žiūrės net aštuonis vokiečių kabelinės TV kanalus, užkąs ir atsigaivins vėsiais gėrimais, mikrobangų krosnele pasišildys maistą, kartais net paragaus alaus.

Lietuvos kariams per tarptautines pratybas tenka gyventi kur kas kukliau. Ir jų laisvalaikis ne toks ištaigingas – kareivinėse internetas yra, o palapinėse aprūpinti kareivius bevieliu internetu ar kompiuteriniais žaidimais dar sudėtinga.

Ar apsaugos Suvalkų koridorių?

Iš pradžių buvo kalbėta, kad Baltijos šalyse reikėtų dislokuoti NATO diviziją, tai yra kiekvienai šaliai būtų tekę po 3 tūkstančius aljanso karių. Bet pasirinktas gana simboliškas įrodymas, kad NATO sąjungininkai pasirengę saugoti Lietuvą – 800– 1000 karių kontingentas. Tiek žmonių net neužtektų apginti pagrindinės Lietuvą su kitomis NATO valstybėmis jungiančios arterijos – Suvalkų koridoriaus, jeigu jį sumanytų perkirsti Rusija... Net ir po rusiškos Krymo aneksijos, Maskvai grasinant visoms jos artimiausioms kaimynėms, Vokietijoje iki šiol dislokuota 37 tūkst. amerikiečių kareivių, Italijoje – 12 tūkst., nors toms šalims gresia nebent nauja neginkluotų Sirijos pabėgėlių banga, kurią sustabdyti gali tik protinga ES prieglobsčio politika.

Svarbiausia – tvirta valia

„Sėkmingą šalies ar kokio nors regiono gynybą lemia nemažai veiksnių. Vienas jų – atgrasymas. Rusai į Karaliaučių prigrūdę protu nesuvokiamus kariuomenės ir karinės technikos kiekius. Bet pilietinė, politinė kokios nors šalies ir kolektyvinio saugumo organizacijos valia stabdo agresorių. Tegul stovi Vokietijoje amerikiečių pulkai. Šiuolaikinė transporto, logistikos technika tokia tobula, kad, kilus būtinybei, JAV dalinius iš Ansbacho ar Vysbadeno greitai galima būtų permesti į Gaižiūnus ar Pabradę“, – nė neabejojo atsargos pulkininkas A. Plieskis.

Antanas Plieskis
Antanas Plieskis
© DELFI (R.Achmedovo nuotr.)

Anot generolo leitenanto J. V. Žuko, pagal 2014 m. Velse per NATO viršūnių susitikimą patvirtintą pasirengimo veiksmų planą aljanso vadovybė stengėsi įtikinti Rytų ir Vidurio Europos šalis, kad Šiaurės Atlanto sutarties organizacija „visuomet laikysis įsipareigojimų ginti savo nares ir atgrasyti galimus agresorius“.

„Viena iš priemonių – karinės pratybos. Rytų ir Vidurio Europoje jos rengiamos dažniau, pagerėjo karinių vienetų tarpusavio sąveika“, – aiškino generolas leitenantas J. V. Žukas.

Ne tik treniruosis, bet ir budės

Pasak kariuomenės vado, anksčiau NATO šalys tapusavyje susitardavo siųsti ir kviesti karius į tarptautines pratybas.

„Jei Varšuvoje būtų nuspręsta sustiprinti rytinį aljanso flangą, rotuojami NATO kariniai vienetai atvyktų į mūsų regioną ne tik drauge treniruotis, bet, prireikus, iškart stotų ginti Baltijos šalis ir Lenkiją kaip priešakiniai NATO pajėgų elementai. Kitaip tariant, jie būtų sudaryti, aprūpinti ir parengti tikroms, o ne mokomosioms karinėms operacijoms. Regiono kolektyvinės gynybos planai sąjungininkų batalionams numatytų aiškų vaidmenį ir nustatytų jiems tikslias ginklų panaudojimo taisykles. Tai neabejotinai pagreitintų NATO pajėgų atsaką į galimą agresiją, suteiktų kolektyvinei gynybai darnos ir, žinoma, sustiprintų mūsų saugumą“, – tikino kariuomenės vadas generolas leitenantas J. V. Žukas.

Kariai vykdo, politikai trukdo

NATO kariams turėtų būti sunku įtikinti save, kad tikrai svarbu iš gimtosios Teksaso valstijos, Bavarijos žemės, Londono ar Monrealio trenktis į kitą pasaulio kraštą ir saugoti iki tol negirdėtas valstybes sunkiai ištariamais pavadinimais (Lietuvą, Latviją ir Estiją) nuo Kremliaus lokio. Juk vienos iš keturių šalių, kurios dislokuos karius – Kanados – pareigūnai tik po primygtinių Vašingtono įkalbinėjimų ir ilgų savo pačių politinių dvejonių leido kanadiečių kontingentui prisidėti prie misijos, o Vokietijos užsienio reikalų ministras socialdemokratas Frankas Walteris Steinmeieris apskritai reikalauja „trepsėjimais ir ginklų žvanginimais Rytuose“ neerzinti Rusijos.

F. W. Steinmeieris
F. W. Steinmeieris
© AFP/Scanpix

Kitais metais Vokietijoje vyks parlamento rinkimai, F. W. Steinmeieris arba dar didesnis Rusijos draugas, dabartinis federalinis vicekancleris, Vokietijos socialdemokratų partijos pirmininkas Sigmaras Gabrielis gali atsisėsti į naujojo šalies federalinio kanclerio kėdę, tada prorusiškumas bus ne vien jų asmeninė nuomonė, bet ir oficiali Vokietijos politika.

„Bet kurios šalies kariai per daug nesuka galvos – gavo įsakymą ir jį vykdo. Kai priesaiką davęs žmogus pasiryžta ginti demokratines vertybes, jam nesvarbu, kur tai teks daryti – savo šalyje ar užsienyje“, – samprotavo Pulkininkų asociacijos narys A. Plieskis.

NATO stiprybės priežastis

Informacinio saugumo ir analizės centro direktoriaus Justo Šireikos nuomone, NATO kariai laukia įsakymo ir jį vykdys.

„Nuolatinių NATO pajėgų Baltijos šalyse silpnoji vieta – Vakarų politikų laikysena. Kitais metais vyks ir Prancūzijos prezidento rinkimai. Toje šalyje ne visada laimi euroatlantinės krypties šalininkai. Turime atidžiai stebėti pokyčius. Bet kol kas visos NATO šalys laikosi įsipareigojimų, nepasiduoda Rusijos gąsdinimams, šantažui. Per antrą iš eilės NATO viršūnių susitikimą svarbiausias darbotvarkės klausimas – Rusijos sulaikymo strategija. Tai neįtikėtina! Juk Europą kamuoja ir pabėgėlių, Graikijos skolų krizės, dabar dar prisidėjo Didžiosios Britanijos atsiskyrimo referendumo pasekmės. Tačiau Šiaurės Atlanto sutarties organizacija todėl ir yra stipri, kad laikosi įsipareigojimų. Dar Velse nutarus labiau pasirūpinti Baltijos šalių saugumu, šiandien Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje matome ne tik amerikiečių, britų pėstininkus, bet ir sunkiąją ginkluotę”, – „Ūkininko patarėjui“ kalbėjo politologas J. Šireika.

Justas Šireika
Justas Šireika
© DELFI / Kiril Čachovskij
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Lietuvoje nustatyta 10 naujų koronaviruso atvejų: tarp jų – nė vieno įvežtinio mirusysis pagal amžių nepriklausė rizikos grupei (162)

Per vakar dieną Lietuvoje nustatyta 10 naujų užsikrėtimų koronavirusu, nė vienas jų nėra...

Maksimas Milta – apie baltarusiškus scenarijus: jau šį savaitgalį galimi masiniai sulaikymai (28)

Lietuvoje įprasta matyti Baltarusiją tik per Aleksandro Lukašenkos, Astravo AE ir kitų grėsmių...

Valstybė svarsto pirkti banką (17)

Vyriausybei ketinant kurti nacionalinį plėtros banką, kaip viena galimybių svarstoma įsigyti ir...

Ieškomas be žinios dingęs Panevėžio ligoninės darbuotojas: išėjo į darbą, bet jame nepasirodė (8)

Panevėžio policija ieško be žinios dingusio jauno vyro, Respublikinės Panevėžio ligoninės...

Po itin gąsdinančios teorijos dėl sprogimo Beirute – ekspertų verdiktas: viską paaiškina vaizdo įrašai aukų skaičius auga, ligoninės perpildytos (124)

Kai Beirute nugriaudėjo galingas sprogimas , danguje palikęs grybo formos dūmų stulpą ir...

Transliacija / Delfi 11. Kodėl lietuviai atsisako dešimtmečius kurtų ūkių – lemia ne tik supirkimo kainos (3)

Lietuviai, kuriems skiriama vis daugiau ES paramos ir per ateinančius kelerius metus bus išdalinti...

Lietuvoje – itin slapta operacija: Rusijai išduodamas „karinei grupuotei“ priklausantis čečėnas (664)

Vilniuje – itin slapta teisėsaugos operacija: prokurorams paprašius, o teismams sutikus, į...

„Saudi Aramco“ patarėjas apie antrąją bangą: būtina turėti planą B, nes virusas gali išplisti labai greitai (72)

„Virusas gali sugrįžti ir labai greitai išplisti“, – įspėja „ Saudi Aramco “ vyriausias...

Įvertino matematikos egzamino rezultatus: turime problemų su elementariais mąstymo gebėjimais (150)

Trečiadienio rytą buvo paskelbti chemijos, fizikos, informacinių technologijų, užsienio kalbų...

|Maža didelių žinių kaina