Skiriasi Šimašiaus ir Pakalnio versijos
Tačiau šioje istorijoje klausimų kelia ir tai, kad atliekant bendrojo plano viešinimo procedūras savivaldybės įmonė „Vilniaus planas“ teisines paslaugas pirko iš Vilniuje veikiančios įtakingos ir prestižine laikomos advokatų profesinės bendrijos „Motieka ir Audzevičius”. Paslaugos įsigytos be konkurso ir nei savivaldybės įmonė, nei advokatų kontora nesutinka įvardyti, kokia šio susitarimo vertė. Abi šalys tai laiko konfidencialia informacija.
Tačiau apie viską nuo pradžių. 2021 metų birželio 6 dieną Vilniaus miesto tarybai patvirtinus bendrąjį planą sostinės meras Remigijus Šimašius jam negailėjo pagyrų. Jis viešojoje erdvėje ne kartą yra teigęs, kad tai vienas svarbiausių jo kadencijoje atliktų darbų ir tam meras esą skyrė didžiulį savo įsitraukimą.
Kai Bendrasis planas tarybos buvo patvirtintas, savivaldybė išleido pranešimą spaudai, kuriame teigiama, kad pagal šį dokumentą miestas gyvens artimiausius 10–15 metų.
„Vilnius yra augantis, jauniausias, dinamiškiausias miestas regione, augimo ambicijas derinantis su įspūdingu gamtos ir kultūros paveldu, ir tai yra mūsų miesto sėkmingos ateities garantas. Visa tai sudėti į teisinį dokumentą ir buvo pagrindinis bendrojo plano tikslas“, – pranešime spaudai cituojamas Vilniaus miesto meras R. Šimašius.
Anot miesto mero, nors bendrojo plano rengimas buvo užstrigęs biurokratijos džiunglėse, pavyko atsižvelgti ne tik į institucijų, bet ir į daugelio miestiečių pastabas.
Ties šia vieta stabtelėkime. Meras teigė, kad tvirtinant BP pavyko atsižvelgti į daugelio miestiečių pastabas. Tačiau savivaldybės vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis žiniasklaidai yra teigęs priešingai: esą į pastabas nebus atsižvelgta, nes tai užtruktų per daug laiko.
2020 m. rugsėjo 6 d. naujienų agentūra BNS rašė: „Vyriausiasis architektas pabrėžė, kad dabartiniai įstatymai įtraukia savivaldybes į „cikliškus viešinimus“, kai atsižvelgus į pateiktas įvairių grupių pastabas ir atlikus net ir minimalius plano pakeitimus, reikalaujama planą viešinti iš naujo, o tai kaskart nukelia plano tvirtinimą. Todėl į pastabas dar pernai parengtame plane nebebus atsižvelgta.“
Ten pat pateikiama vyr. architekto citata: „Esame įtraukiami į nesibaigiantį viešinimą, institucijos mus įtraukia į tą ciklą ir tai atima bet kokį norą rengti konceptualesnius miesto plėtros dokumentus. Tikimės, kad naujas įstatymas, kuris išeis, tai kiek sureguliuos. Jei mes ką nors pakeisime, turėsime viską viešinti iš naujo, visas žmonių įdirbis, skundų rašymas yra veltui. Todėl mes nieko nebegalime keisti.“
Savivaldybei nepalankūs teismų sprendimai
Kad su viešinimo procedūromis ne viskas gerai, patvirtino ir du teismai: Vilniaus apygardos administracinis ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.
Pastarasis 2022 m. birželio 23 d. priėmė savivaldybei nepalankią galutinę ir neskundžiamą nutartį.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. J. ir atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. J. skundą atsakovams Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: „1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2020 m. spalio 27 d. sprendimą Nr. 2D-15550 „Dėl planavimo organizatoriaus atsakymo į pasiūlymus dėl rengiamo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo“; 2) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimą Nr. A51-122108/20 (2.15.1.1E-VMA) „Dėl pasiūlymų bendrojo plano keitimui ir privalomojo nurodymo įvykdymo“ ir 2020 m. spalio 22 d. sprendimą Nr. A51-134342/20 (2.15.1.1E-VMA) „Dėl pasiūlymų bendrojo plano keitimui ir privalomojo nurodymo įvykdymo“ papildymo“; 3) įpareigoti Administraciją pakartotinai apsvarstyti pareiškėjo 2020 m. kovo 6 d. raštu teiktus pasiūlymus; 4) įpareigoti Inspekciją pakartotinai apsvarstyti pareiškėjo 2020 m. spalio 14 d. raštu teiktą skundą. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.“
Pirmosios instancijos teisme pareiškėjas sulaukė jam palankaus sprendimo.
Tuo metu atsakovas (Statybos inspekcija), teismui pateikęs apeliacinį skundą, tvirtino, jog yra pagrindas administracinę bylą nutraukti, kadangi teritorijų planavimo procesas užbaigtas. „Savarankiškų argumentų dėl to, ar pagrįstai Administracija pakartotinai įpareigota iš naujo nagrinėti pasiūlymus Nr. 8, Nr. 9 ir Nr. 15, nepateikė“, - konstatavo teismas.
Kaip nurodė teismas, šią bylą tikrinanti teisėjų kolegija neturi pagrindo nukrypti nuo paskutinės dominuojančios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos dėl administracinės bylos nutraukimo, kai jau yra patvirtintas BP, tačiau vis dar yra siekiama administravimo subjekto sprendinių patikros iki BP patvirtinimo, todėl atsakovo (Inspekcijos) apeliacinis skundas nėra tenkinamas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas, nesant kitų argumentų, kodėl jis turėtų būti panaikintas ar pakeistas, paliktinas galioti – Vilniaus miesto savivaldybės administracija turi iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. kovo 6 d. raštu teiktus pasiūlymus Nr. 8, Nr. 9 ir Nr. 15, pateikiant pareiškėjui motyvuotą atsakymą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nepakeitė žemesnės instancijos teismo sprendimo. Jis nutarė atsakovo (Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos) apeliacinį skundą atmesti. Žemesnės instancijos teismo sprendimą LVAT pakeitė tik dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Statybos inspekcija kreipsis į Generalinę prokuratūrą
Sulaukęs palankaus teismo sprendimo, pareiškėjas kreipėsi į Statybos inspekciją su prašymu, kad ji imtųsi ginti viešąjį interesą.
„Teismas, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, konstatavo, be kita ko, kad „Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Atsakymas 1 nelaikytinas išsamiai motyvuotu, todėl jo dalis, kuria buvo atsakyta į pareiškėjo 2020 m. kovo 6 d. raštu pateiktus pasiūlymus Nr. 8, Nr. 9 ir Nr. 15, naikintina. Taip pat naikinamas Atsakymas 2, nes jame dėstomi motyvai yra prieštaringi. Tai neatitinka TPĮ 37 straipsnio reikalavimų, VAį reikalavimų ir naujausioje LVAT praktikoje pateiktų išaiškinimų (2021 m. birželio 2 d. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. eA-266-502/2021)", - rašoma skunde.
Statybos inspekcija šių metų rugsėjį pateikė atsakymą pareiškėjui ir nurodė, kad dėl šio atvejo bus kreipiamasi į Generalinę prokuratūrą.
„Darytina vienareikšmė išvada, kad nors Priežiūros įstatymas bei Teritorijų planavimo įstatymas numato Inspekcijai teisę ginti viešąjį interesą teritorijų planavimo srityje, tačiau Inspekcija nepatenka tarp subjektų, turinčių teisę kreiptis į administracinį teismą su prašymu ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą.
Atsižvelgiant į tai, kad tik įstatymų nuostatų laikymasis teritorijų planavimo procese yra prielaida suderinti ir užtikrinti valstybės, visuomenės, fizinių bei juridinių asmenų teises ir teisėtus interesus, siekdami apginti viešąjį interesą bei panaikinti akivaizdžiai neteisėtus norminius teisės aktus, remdamiesi priežiūros įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 6 punktu, Prokuratūros įstatymo 19 straipsniu bei ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 56 straipsniu ir 112 straipsniu, Inspekcija per priežiūros įstatyme nustatytą terminą kreipsis į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą su prašymu ginti viešąjį interesą kreipiantis į teismą“, - nurodoma Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros departamento direktorės Donatos Petrikienės rašte.
Delfi primena, kad 2019 m. gruodį Statybos inspekcija buvo nutraukusi Vilniaus bendrojo plano tikrinimą ir įpareigojo miesto savivaldybę iš naujo atlikti jo viešinimo procedūras. Tuomet inspektoriai teigė, kad savivaldybės interneto svetainėje ir patalpose nebuvo paviešinti visi privalomi plano sprendiniai, o dalis jų pakeisti po pristatymo visuomenei.
Statybos inspekcija: BP viešinimas atliktas pažeidžiant teisės aktus
Dėl dabar susiklosčiusios situacijos komentaro paprašėme pačios Statybos inspekcijos. Jos atstovė Rasa Kėkštienė pripažino, kad VTPSI kreipsis į Generalinę prokuratūrą ir prašys ginti viešąjį interesą.
„Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija informuoja, kad 2022-07-01 fizinio asmens skundo ir jo 2022-08-19 papildymo pagrindu, atlikusi tyrimą, 2022-09-19 nustatė, kad po Vilniaus miesto bendrojo plano patvirtinimo (Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. 1-972) Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) 2022 m. birželio 22 d. administracinėje byloje priėmė nutartį, kuria paliko galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 9 d. sprendimo dalį dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakymo į fizinio asmens pasiūlymus panaikinimo.
Anot jos, VTPSI pripažįsta, kad Vilniaus miesto bendrojo plano viešinimo procedūra atlikta pažeidžiant teisės aktus. Todėl bus kreiptasi į Prokuratūrą.
„Atsižvelgdama į tai, kad pagal Civilinio proceso kodekso 18 straipsnį įsiteisėję teismo sprendimai yra privalomi valstybės institucijoms ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, Statybos inspekcija pripažino, kad dėl teismo sprendimu panaikinto atsakymo į fizinio asmens pasiūlymus, Vilniaus miesto bendrojo plano viešinimo procedūra, kurios dalis pagal Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnį yra pasiūlymų teikimas ir nagrinėjimas, atlikta pažeidžiant teismo sprendime nurodytus teisės aktus.
Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 8 straipsnį, visuomenės informavimas ir jos dalyvavimas priimant sprendimus sudaro viešąjį interesą planuojant teritorijas.
Atsižvelgdama į tai, kad teisę spręsti dėl viešojo intereso gynimo dėl norminių teisės akto pažeidimų (šiuo atveju Vilniaus miesto bendrojo plano) turi prokuratūra, Statybos inspekcija kreipsis į šią instituciją, kuri pagal kompetenciją priims tolimesnius sprendimus.
Paaiškiname, kad pagal Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros įstatymo 6 straipsnio 10 dalį po teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo Statybos inspekcija tikrina, ar teritorijų planavimo dokumentas parengtas ir (ar) patvirtintas teisėtai, tik pagal gautus skundus.
Atkreipiame dėmesį, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakymas į fizinio asmens pasiūlymus, kurį po bendrojo plano patvirtinimo panaikino teismas, ir dėl kurio šiuo metu yra konstatuoti viešinimo procedūros pažeidimai, Vilniaus miesto bendrojo plano tikrinimo metu buvo galiojantis (nepanaikintas), todėl Statybos inspekcija neturėjo teisinio pagrindo stabdyti šio plano tvirtinimą“, - teigė R. Kėkštienė.
Savivaldybė nemano, kad kreipimasis į Generalinę prokuratūrą yra pagrįstas
Vilniaus miesto savivaldybė taip pat atsakė į Delfi klausimus. Savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas štai taip įvertino VTPSI ketinimą kreiptis į prokurorus: „Mūsų vertinimu, VTPSI kreipimasis į Generalinę prokuratūrą būtų itin formalus, neturintis jokių pagrindų, suponuojančių viešojo intereso pažeidimą. Nei viešasis interesas, nei kiti teisės nebuvo pažeisti, kadangi bendrasis planas buvo patvirtintas esant teigiamai pačios Inspekcijos surašytai išvadai, kad planavimo procedūra buvo atlikta be pažeidimų. Tai reiškia, kad iš esmės Inspekcija laikėsi pozicijos, kad nebuvo aplinkybių, draudžiančių tvirtinti bendrąjį planą.
Norime atkreipti dėmesį, kad pagal teisės aktų reikalavimus, netvirtinti bendrojo plano galima tik tada, jei Inspekcijos išvada (patikrinimo aktas) būtų apskųsti teismui arba Inspekcija pateiktų neigiamą išvadą, neleidžiančią tvirtinti bendrojo plano arba galiotų teismo pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės. Tokių aplinkybių tvirtinant bendrąjį planą nebuvo, todėl laikytina, kad bendras planas patvirtintas teisėtai.“
Taip pat savivaldybės paklausėme, kaip ji vertina tai, kad du teismai jai priėmė nepalankų sprendimą, susijusį su tuo, kad savivaldybė neatsižvelgė į pareiškėjo prašymus ir tinkamai neargumentavo savo sprendimo tvirtinant bendrąjį planą.
„Teismo sprendimą šalys skundė, o galutinė teismo nutartis priimta 2022 m. birželio 23 d. Minimą teismo sprendimą savivaldybė yra įvykdžiusi, t. y. vykdydama teismo įpareigojimą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo siūlymus, savivaldybė yra pateikusi pareiškėjui atsakymą. Teismas savo procesiniuose sprendimuose nepasisakė, kad pareiškėjo siūlymai buvo pagrįsti, teismas tik vertino, kad planavimo organizatorius, atmesdamas pareiškėjo siūlymus, turėjo juos dar išsamiau pagrįsti“, - nurodė G. Grubinskas.
Be to pasidomėjome, kiek iš suinteresuotų šalių pasiūlymų ir pastabų gavo savivaldybė rengiant BP? Į kiek iš jų buvo atsižvelgta?
„Keičiant Vilniaus miesto bendrąjį planą, jis buvo viešinamas tiek teisės aktų reikalaujama tvarka, tiek papildomai: savivaldybėje, seniūnijose, internete, spaudoje, viešų pristatymų ir diskusijų metu. Atliekant viešinimo procedūrą, bendrojo plano sprendiniai pirmą kartą buvo pristatomi visuomenei 2018 m. gegužės 31 d. Bendro plano viešinimo procedūra buvo pratęsta iki 2018 m. liepos 24 d., kai įvyko antrasis bendro plano sprendinių pristatymui skirtas susirinkimas. Rengiant bendrojo plano keitimą, iki projekto pristatymo visuomenei 2018 m. liepos 24 d., gauti 1222 visuomenės pasiūlymai. 64,7 proc. pasiūlymų pateikėjų sudarė fiziniai asmenys, likusius 35,3 proc. – juridiniai asmenys. Visi gauti visuomenės pasiūlymai buvo įvertinti, į juos atsakyta.
Atsakymai pagal jų pobūdį pasiskirsto taip: teigiami (t.y. į pasiūlymą atsižvelgta) – 35.8 proc.; iš dalies teigiami (t.y. atsižvelgta į dalį pasiūlymo) – 26,1 proc.; neigiami (t.y. pasiūlymas atmestas) – 36,5 proc.; kiti (pasiūlymų pobūdis nereikalavo konkretaus atsakymo) – 1,6 proc.
Nuo 2018 m. rugpjūčio 29 d. buvo gautas 91 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos privalomasis nurodymas dėl pateiktų skundų dėl Planavimo organizatoriaus atsakymų pasiūlymus bendrajam planui teikusiems pareiškėjams. Į visus privalomuosius nurodymus Planavimo organizatorius atsakė bei gavo teigiamą atsakymų įvertinimą iš VTPSI. Kadangi bendrojo plano sprendiniai po 2018 m. liepos 24 d. įvykusio viešinimo buvo koreguojami pagal viešinimo metu išsakytas pastabas ir pasiūlymus, VTPSI nurodymu viešinimas buvo kartojamas – papildomas viešinimas įvyko 2020 m. kovo 6 d. Su visa viešinimo medžiaga, bendrojo plano pakeitimo rengimo eiga, procedūromis ir institucijų pasiūlymais galima susipažinti tpdris.lt“, - nurodė savivaldybės atstovas.
Savivaldybės vyr. architektas M. Pakalnis svarstant BP viešai teigė, kad į pasiūlymus atsižvelgta nebus, nes tai užimtų daug laiko. Taigi, savivaldybės paklausėme, kaip ji vertina tokį M. Pakalnio pasisakymą? Ar toks pasisakymas, kad į pasiūlymus nebus atsižvelgta, nesuponuoja, jog viešinimo procedūros buvo tik butaforija ir atliekamos formaliai?
„Atsakant į ankstesnį klausimą pateikta plano viešinimo eiga ir pasiūlymų vertinimo statistika rodo, kad bendrojo plano viešinimo negalima vadinti paviršutinišku ar formaliu. Jūsų nurodomi vyriausiojo architekto M. Pakalnio žodžiai yra išimti iš konteksto ir netinkamai interpretuoti. M. Pakalnis viešai kalbėjo apie tai, kad bendrojo plano rengimo metu galioję teisės aktai suponavo absurdišką situaciją, kai Planavimo organizatoriui atsižvelgus į projekto viešinimo metu išreikštus pasiūlymus, viešinimą neišvengiamai reikia kartoti, kartojimo metu vėl gali būti teikiami pasiūlymai, kuriuos būtina įvertinti, o atsižvelgus – vėl kartoti viešinimą. Tokiu būdu viešinimo procedūros galėjo tęstis iki begalybės. Savivaldybės vyriausiasis architektas siekė atkreipti dėmesį į teisės aktų ydas, sukuriančias situaciją, kai Planavimo organizatorius, siekdamas užbaigti begalinį viešinimo ciklą, buvo verčiamas atmesti pasiūlymus.
Į M. Pakalnio išsakytą kritiką bei Vilniaus ir Klaipėdos miestų bendrųjų planų rengimo metu paaiškėjusias teisės aktų taikymo spragas buvo atsižvelgta – LR Teritorijų planavimo įstatymas buvo ištaisytas, nustatant, kad atsižvelgus į viešinimo metu gautas pastabas ir pasiūlymus, Bendrasis planas su naujais sprendiniais turi būti paviešintas, o nauji pasiūlymai nebepriimami“, - teigė G. Grubinskas.
Tuo metu savivaldybės atstovas, kaip ir „Vilnius planas“ bei advokatų profesinė bendrija „Motieka ir Audzevičius“, nesutiko įvardyti, kiek savivaldybės įmonei kainavo advokatų paslaugos.
„Susitarimas dėl teisinių paslaugų teikimo tarp bendrojo plano viešinimą vykdžiusio UAB „Vilniaus planas“ ir APB „Motieka ir Audzevičius“ buvo sudarytas 2020 m. sausio 7 d. Papildomas susitarimas buvo sudarytas 2020 m. rugpjūčio 20 d.
Vadovaujantis susitarimo nuostatomis, tiek pats susitarimas, tiek bet kokia informacija, susijusi su susitarimu, įskaitant, bet neapsiribojant, susitarimo verte, laikoma konfidencialia, todėl jos atskleisti (pateikti) tretiesiems asmenims negalime.
(...) Advokatų kontora teikė teisinių konsultacijų paslaugas UAB „Vilniaus planui“ vykdant bendrojo plano viešinimo procedūras. Pagal įstatymus, atsakymus pastabų ir pasiūlymų bendrajam planui autoriams rengė Vilniaus miesto savivaldybės specialistai“, - nurodė G. Grubinskas.
Kodėl savivaldybei ir jos įmonei prireikė šios advokatų kontoros paslaugų? Ar viešinant BP trūko vidinių resursų?
„Bendrojo plano keitimo rengimas ir viešinimas yra sudėtingas procesas, kuriame dalyvavo daug suinteresuotų šalių, gauti 1222 visuomenės pasiūlymai. Įsivertinusi galimybes su turimais resursais laiku įgyvendinti teisės aktuose numatytus terminus, bendrovė „Vilniaus planas“ nusprendė kreiptis teisinių konsultacijų. Tokios apimties projektui vidinių resursų, matyt, neturėtų nė viena įmonė“, - teigė G. Grubinskas.
Kiek kainavo advokatų paslaugos – paslaptis
Na, o dabar pereikime prie kito šioje istorijoje svarbaus aspekto. Kaip buvo nurodyta, bendrąjį planą rengė ir viešinimo procedūras vykdė savivaldybės įmonė „Vilniaus planas“. Tačiau jai papildomai prisireikė teisės paslaugų.
Ir tas paslaugas suteikė advokatų profesinė bendrija „Motieka ir Audzevičius”.
Įtakinga ir tam tikruose sluoksniuose gerai žinoma advokatų kontora apie tai pranešė ir savo internetiniame puslapyje.
„Vilniaus miesto savivaldybė suderino naująjį miesto bendrąjį planą su 38 institucijomis. Mūsų nekilnojamojo turto teisės komanda – Donatas Lapinskas ir kontoros partneris Jovitas Elzbergas – dirbo prie šio projekto Vilniaus miesto savivaldybės kvietimu nuo etapo, kai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nepatvirtino pirmosios bendrojo plano versijos. Dėl to teko kartoti naujojo bendrojo plano sprendinių viešinimą bei viešojo svarstymo procedūras. Mūsų teisininkai prisidėjo koordinuojant viešinimo ir tvirtinimo procedūras, derino atsakymus į visuomenės bei valdžios institucijų klausimus.
Vilniaus miesto savivaldybė tikisi, kad suderintą bendrąjį planą miesto taryba galės tvirtinti birželio–liepos mėn.“, - savo internetiniame puslapyje nurodo advokatų kontora.
„Vilniaus plano“ atstovė Gintarė Kubiliūtė Delfi nesutiko įvardyti, kokia buvo teisinių paslaugų kaina.
Ji tik apsiribojo informacija, kad su šia įmone 2020 m. buvo sudarytas pagrindinis ir papildomas susitarimas: „Susitarimas dėl teisinių paslaugų teikimo su APB „Motieka ir Audzevičius“ buvo sudarytas 2020-01-07. Papildomas susitarimas buvo sudarytas 2020-08-20.
Vadovaujantis Susitarimo nuostatomis, tiek pats Susitarimas, tiek bet kokia informacija, susijusi su Susitarimu, įskaitant, bet neapsiribojant, Susitarimo verte, laikoma konfidencialia, todėl jos atskleisti (pateikti) tretiesiems asmenims negalime.“
Vis dėlto Delfi dėl sutarties su advokatų kontora pasirašymo turėjo papildomų klausimų. Atsakant į juos „Vilniaus planas“ teigė, kad teisinėms paslaugoms pirkti nebuvo skelbtas viešųjų pirkimų konkursas.
„Teisinėms paslaugoms pirkti viešųjų pirkimų konkursas nebuvo skelbtas. Sutartis su šiuo tiekėju buvo sudaryta taikant LR viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 6 str. 4 d. e p. nurodytą išlygą, kai VPĮ reikalavimai netaikomi kitų teisinių paslaugų, susijusių su viešosios valdžios funkcijų atlikimu, kurių teikėjai yra skiriami ar atrenkami tokiu būdu, kuris dėl nuo perkančiosios organizacijos nepriklausančių priežasčių pirkimų taisyklėmis negali būti reglamentuojamas. Šiuo pagrindu sutartis nėra paviešinta (...) Sutarties numeris nebuvo suteiktas, nes tai ne viešųjų pirkimų sutartis“, - dėstė G. Kubiliūtė.
„Vilniaus planas“ nesutinka nurodyti pirkimo vertės, nepaisant to, kad teisinėms paslaugoms pirkti panaudoti viešieji pinigai. Ar etiška, kai mokesčių mokėtojų pinigų leidimas tampa konfidencialia informacija?
Vis dėlto „Vilniaus planas“ dėl to problemų nemato. „Įsigijus paslaugas ne viešųjų pirkimų būdu, nėra prievolės skelbti sutartį ir jos vertę viešai, todėl pažeidimas, vadovaujantis VPĮ, nebuvo padarytas“, - teigė G. Kubiliūtė.
„Vilniaus plano“ paklausėme, kokias konkrečiai paslaugas vykdant BP rengimo ir viešinimo procedūras savivaldybei teikė ši advokatų kontora? Ar ji rengė atsakymus pastabų ir pasiūlymų autoriams?
Galiausiai savivaldybės įmonės paklausėme, kaip ji vertina Statybos inspekcijos planus kreiptis į Generalinę prokuratūrą? Ar įmonė sutinka, kad atliekant viešinimą nebuvo išvengta pažeidimų?
„Vilniaus planas“ pateikė atsakymą, kuriame dėstoma, kad pažeidimų nėra: „Viešinimo proceso metu VTPSI stebėjo, kad viskas vyktų tinkamai pagal procedūras, todėl Vilniaus miesto savivaldybė yra gavusi privalomųjų nurodymų atsižvelgiant į gyventojų skundus VTPSI. Galiausiai visos procedūros buvo atliktos tinkamai, gautas teigiamas VTPSI patikrinimo aktas, reiškiantis, kad visos BP rengimo procedūros buvo atliktos tinkamai.“
Galiausiai paklausėme, kodėl iš viso buvo sudaryta ši sutartis? Ar įstaiga pati buvo nepajėgi užtikrinti BP rengimą ir viešinimą?
Atsakymas buvo toks: „Įmonė buvo pajėgi užtikrinti BP rengimą ir viešinimą, tą ir vykdėme. Tačiau procesas buvo labai sudėtingas, jame dalyvavo daug suinteresuotų šalių, gyventojai teikė daug pasiūlymų. Įvertinus įmonės resursus, buvo nuspręsta kreiptis dėl teisinių konsultacijų, kad būtų užtikrinti teisės aktuose nustatyti terminai.“
Sumų įmonė įvardyti nesutinka
Su klausimais kreipėmės ir į advokatų kontorą. Atsakymus pateikė „Motieka ir Audzevičius“ partneris, advokatas J. Elzbergas.
„Mūsų kontora teisines paslaugas teikė teritorijų planavimo dokumento rengėjui SĮ „Vilniaus planas“. Paslaugas pradėjome teikti nuo 2020 m. vasario mėn. ir sutartyje buvo pažymėta, kad paslaugos pradedamos teikti siekiant pabaigti bendrojo plano procedūras, taip pat išspręsti iki paslaugų teikimo pradžios kilusias teisines problemas.
(...) Advokatų kontora „Motieka ir Audzevičius“ teisines paslaugas teikė SĮ „Vilniaus planas“ ir konsultavo dėl bendrojo plano viešinimo procedūrų teikimo tvarkos, taip pat bendraujant su valstybės institucijomis (VTPSĮ ir kt.), kurios kėlė teisines problemas dėl ankstesnių bendrojo plano procedūrų. Be to, „Motieka ir Audzevičius“ teikė viešojo susirinkimo (konferencijos) organizavimo ir vedimo paslaugas, rengė šio susirinkimo protokolą.
Atsakymų į suinteresuotų asmenų pasiūlymus dėl bendrojo plano sprendinių nerengėme. Atsakymus rengė SĮ „Vilniaus planas“, mes juos peržiūrėdavome ir įvertindavome teisiniu aspektu, siekiant užtikrinti atsakymų į pasiūlymus teisėtumą.
Svarbu pažymėti, kad rengiant aptariamų atsakymų projektus „Motieka ir Audzevičius“ neteikė pastabų, susijusių su architektūrinių ar urbanistinių motyvų parinkimu“, - teigiama Delfi atsiųstame atsakyme.
Užsiminus, kad Statybos inspekcija nustatė pažeidimų atliekant BP viešinimo procedūras ir dėl to ketina kreiptis į Generalinę prokuratūrą, jog ji imtųsi ginti viešąjį interesą, J. Elzbergas teigė, kad jam tai nėra žinoma.
„Mums tokia informacija nėra žinoma, kadangi nei iš rengėjo, nei iš savivaldybės administracijos pastabų dėl mūsų suteiktų paslaugų ar informacijos apie jūsų minimą procesą nesame gavę. Be to, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie AM (VTPSI) 2021-05-28 pranešime nurodė, kad (be kita ko) patikrinus bendrojo plano viešinimo procedūras konstatuota, jog jos atliktos tinkamai ir taip ištaisyti iki tol buvę viešinimo pažeidimai.
Apie VTPSI ketinimus sužinojome tik iš jūsų klausimo, todėl nesame susipažinę su VTPSI motyvais ir jų komentuoti negalime.
Kaip jau minėjome, VTPSI jau yra atlikusi bendrojo plano viešinimo procedūrų vertinimą (tą liudija bendrojo plano 2021-05-27 patikrinimo aktas Nr. REG180192, kuriame nurodyta, kad „Planavimo tikslai, planavimo procedūros ir teritorijų planavimo dokumento sprendiniai atitinka teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas“). Todėl darome išvadą, kad bendrasis planas buvo viešintas tinkamai“, - teigė J. Elzbergas.
Viešųjų pirkimų sistemoje matyti, kad advokatų profesinė bendrija „Motieka ir Audzevičius“ ne pirmą kartą sudaro pirkimų sutartis su Vilniaus miesto savivaldybės įmonėmis.
Štai VšĮ „Atnaujinkime miestą“ su šia kontora 2022 03 16 sudarė sutartį, kurios vertė – 12.039,50 Eur. „Vilniaus planas“ su šia kontora sutartį pasirašė 2021 12 14 už 9800 Eur. „Vilniaus viešasis transportas“ iš šios advokatų kontoros paslaugas už 11979 Eur įsigijo 2015 m.
Dėl šio pirkimo Delfi su klausimais kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą.VPT atstovė Irma Pimpičkaitė teigė, kad dėl šio pirkimo VPT kreipsis į perkančiąją organizaciją siekiant sužinoti jos argumentus. „Jūsų klausimus gavome, tačiau savo atsakymui pateikti turėtume žinoti daugiau informacijos – reikalinga įvertinti perkančiosios organizacijos papildomą argumentaciją dėl galimybės pirkti pagal šią VPĮ išimtį. Taigi, mes pasikreipsime į perkančiąją organizaciją dėl to. Tuomet ir Jums atsakysime tiksliau“, - teigė I. Pimpičkaitė.
