aA
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas nepritarė prezidento Gitano Nausėdos siūlymui nuo kitų metų labiau didinti pensijas, nes tam esą nėra pinigų. Už šalies vadovo siūlymą balsavo 4 komiteto nariai iš opozicijos, prieš – 6 valdantieji. Apie tai, ar pinigų iš tiesų nėra, ir ką reikėtų daryti, kad pensijos pagaliau būtų europietiškos, buvo diskutuojama laidoje „DELFI Diena“.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas Kęstutis Glaveckas laidoje teigė, jog neteisinga sakyti, jog nepritarus G. Nausėdos siūlymui pensijos visiškai nebeaugs. Esą finansavimas didėja, todėl padidės ir bazinė pensija. „Augimas bus, bet ne toksai, kokie yra lūkesčiai ir kaip tikimasi“, – sakė jis.

Paklaustas, negi tikrai nėra pinigų pensijų didinimui, pašnekovas sakė, kad „pinigų visuomet yra. Bet, matot, norinčių gyventi rojuj visuomet yra daugiau negu pragare gyvenančių. Tai visi nori be išimties daugiau pinigų.“

Jis pridūrė, kad prezidento siūlymas nuo kitų metų sparčiau didinti pensijas, 2020 ir 2021 metais taikant penktadaliu didesnį nei numatyta dabar bazinės pensijos indeksavimo koeficientą – kitąmet jis didėtų 1,83 procentinio punkto, o nuo 2021 metų – 1,91 punkto – yra „sąmyšis, nevertas rezultato“. Esą pensijos paaugtų tik 10 centų per dieną arba 3,5 Eur per mėnesį. „Geriau nekalbėti apie tokius pinigus“, – sakė K. Glaveckas.

Pensijos auga, bet įžvelgia kitą problemą

Šiuo metu Lietuvoje apie 40 proc. pensininkų gyvena žemiau skurdo ribos. Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, paklaustas, negi tikrai valstybė neturi valios ir pinigų, kad šie žmonės būtų ištraukti iš skurdo, tikino, jog valios yra – esą jei bus pritarta tam indeksavimo koeficientui, kuris numatytas, pensijos per šią kadenciją išaugs trečdaliu, lyginant su tuo, kas buvo kadencijos pradžioje.

Vis dėlto K. Glaveckas įžvelgė kitą problemą. Esą nors pensijos stipriai išaugo nuo ikikrizinio laikotarpio 2007-aisiais, perkamoji galia proporcingai nepadidėjo.

„2007-ais metais ji (pensija, - red. past.) buvo pakelta, tada įvyko naktinė reforma, buvo pjaunama labai smarkiai ir žmonės labai daug prarado. Dabar tik šiek tiek atsigavo, kaip ir ekonomika. Augimo, lyginant per 10 metų, buvo labai nedaug“, – kalbėjo jis.

Ką daryti, kad pensininkų gyvenimas pagerėtų?

Laidoje „DELFI Diena“ pašnekovai diskutavo ir apie tai, kaip vis dėlto pakelti pensijas iki norimo lygio.

VU socialinės politikos profesorius Romas Lazutka sakė, kad reikėtų sulyginti pragyvenimo lygio augimą su pensijų augimu. „Pensijų sistema pas mus tokia sukonstruota ir visą laiką veikė, deja, pensininkai gyvena sunkiai ir dalis jų skursta santykinai daugiau, nes bendras gyvenimo lygis augo sparčiau negu kad pensininkų. Tai reikia tą išlyginti ir prezidentui čia aš pritariu, nors kiti gal nepritars, kad reikia paspartinti pensijų augimą lyginant su atlyginimų augimu“, – teigė jis.

Profesorius taip pat pridūrė, kad itin svarbu ir visuomenės suvokimas, jog dabar didinamos pensijos lems tai, kaip atrodys pensijos ateityje: „Tas, kuris šiandien ne pensininkas, kitais metas ar po dešimties metų bus pensininkas. Ir jis bus skurstantis, ar ne pensininkas, jau priklauso nuo dabar, kokios tos pensijos bus. Nebus tokio dalyko, kad kas išeis į pensiją po 10 ar 20 metų, kad tais metais bus pensijos padvigubintos. Jos augs lėtai. Ir jei jos lėtai auga, tai užprogramuoja ir tiems dabartiniams keturiasdešimtmečiams, kad pensijos bus mažos. Tai reikia jas sparčiau didinti.“

Tuo metu L. Kukuraitis tikino, kad su skurdu jau kovojama ir taikomos papildomos priemonės gaunantiems mažiausias pensijas. Paklaustas, kokios tai priemonės, pašnekovas sakė, jog tai – mažų pensijų formatas, kuris, jei Seimas pritars, užtikrins, jog tie, kurie jau turi būtinąjį stažą, gautų ne mažesnę negu minimalių vartojimo poreikių dydis, kuris šiuo metu traktuojamas kaip absoliuti skurdo riba Lietuvoje, pensiją.

Ministras tikino, kad pačios mažiausios pensijos turėtų padidėti maždaug 20–30 eurų, kad būtų išlipta iš skurdo.

K. Glaveckas savo ruožtu suabejojo tokios priemonės veiksmingumu. „Skurdo riba irgi nėra konstantinis dydis, ji visą laiką kyla. Tai jei paimsim skurdo ribos augimą dėl to, kad brangsta butas, brangsta paslaugos, brangsta viskas, tai skurdo riba irgi keliasi. Jei prieš 20–30 metų už 20 dolerių galėjai visą mėnesį baliavoti restoranuose, tai dabar už 20 eurų smarkiai nepavalgysi“, – sakė jis.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas teigė, kad norint šį atotrūkį išlyginti reikia keisti perskirstymą, „atimti iš vienų ir perdalinti“, tačiau, patikino jis, per vieną biudžetinį laikotarpį tai neįmanoma.

Nuo Europos stipriai atsiliekame

Profesorius R. Lazutka diskusijoje išskyrė ir kitą problemą. Esą, nors kalbama apie milijonus eurų pensijoms didinti, tuo mažai kas pasakoma.

„Mes turime santykinius dydžius ir turime labai seną problemą, kad senatvės pensijoms mes skiriam nepilnus 6 proc. nuo BVP, Europos Sąjungos šalys skiria apie 11 proc. Ir kai sakoma, kad nėra pinigų šalyje, tai pinigų yra, bet jie yra paskirstomi būtent tokiu būdu, kad atitenka nedidelei grupei labai daug, o kitiems atitenka labai mažai, ir būtent pensijoms, kaip savo gyvenimo etapui, kuris tęsis apie dvidešimt metų, mes, kaip visuomenė, skiriam per mažai dėmesio ir per mažai pinigų. Mūsų ilgalaikė didžiulė problema, kurios neaprėpia mūsų socialinis modelis, ką reikėjo padaryti, tai mokesčių sistemos pertvarka“, – kalbėjo R. Lazutka.

Jis sakė, jog tai, kad bazinė pensija perkelta į valstybinį biudžetą, nieko nekeičia, jei valstybės biudžete pinigų nedaugėja.

Tuo metu K. Glaveckas sakė, jog pasiekti ES lygį kol kas sudėtinga. „Jei finansuose sumažinsim proporcijas ir iš tikro padarysim kaip Europoj, 10 proc., nors mūsų ekonomika neleidžia kol kas to daryti, mes iš tikro galėtume pensiją padidinti iki 420–430 eurų. Bet tam, kaip prezidento komanda rašo, reikalinga pajamų lygybė. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad aš dirbu ir tu dirbi, skirtingus darbus, bet vienodai uždirbame. Mes turėjome tokią sistemą, kuri vadinosi Sovietų Sąjunga“, – žodžių į vatą nevyniojo pašnekovas.

„Pensijų augimas turi aplenkti atlyginimų augimą“

R. Lazutka laidoje pabrėžė, kad pensijos, aplenkiančios atlyginimų augimą, yra labai svarbu. Kaip tai pasiekti?

Profesorius aiškino, kad čia padėtų apmokestinimas tų, kuriems nuo BVP skiriama labai daug. „Lietuvoj nelygybės rodikliai yra didžiausi ES. Čia jokių klausimų, elementaru. Visos tarptautinės organizacijos mums baksnoja pirštu metai iš metų – susitvarkykit jūs savo nelygybę ir paremkit savo skurstančius žmones. Grįžtu prie prezidento. Jis į tai atkreipė dėmesį, kad trys eurai, dabar, kai jau biudžetas sudaromas, kai jau yra projektas, tai negalime iš esmės nieko pakeisti. Bet siūlo pertvarkyti pensijų indeksavimo tvarką ir siūlo sukurti tokią tvarką, kad ilgalaikėj perspektyvoj indeksavimas būtų spartesnis negu atlyginimų augimas“, – kalbėjo jis.

L. Kukuraitis, kalbant apie perskirstymą pridūrė, kad reikia susitarti, jog mokesčius irgi mokėsim didesnius. „Visi sudėsim daugiau, kad perskirstymas būtų didesnis. Be didesnio perskirstymo, neturėsim tokio lygio kaip Europoje“, – teigė ministras.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(75 žmonės įvertino)
3.4933

Top naujienos

„Der Spiegel“: jie ryžtingi, žiaurūs ir turi Kremliaus leidimą žudyti (47)

Prieš ketverius metus buvo apnuodytas ir tik per plauką išgyveno bulgaras prekeivis ginklais. „...

Kariūnės kelią pasirinkusi lietuvė: per amžių amžius moterys yra laikomos silpnąja lytimi ir ačiū Dievui, kad taip yra (52)

Kovinės inžinerijos technikė Lingailė Juknevičiūtė savo tarnybos kelią pradėjo sukarintose...

Apsišarvuokite kantrybe: laukia niūrūs ir lietingi orai (3)

Sekmadienį vos spėjus pasitraukti vienam ciklonui, iš vakarų Baltijos regioną, o kartu ir...

Prireikė visų 12 raundų, bet Joshua atsiėmė čempiono diržus iš Ruizo (13)

Šeštadienį Saudo Arabijos sostinėje Rijade įvyko viso bokso pasaulio ilgai laukta dvikova tarp...

Mačiulis: mes gyvename labai nenormaliais laikais (185)

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis kalbėdamas konferencijoje teigė, kad...

Vilniuje pusiausvyros netekęs pėsčiasis atsidūrė gatvėje ir buvo mirtinai partrenktas (65)

Šeštadienio vakarą Vilniuje žuvo pėsčiasis . Nelaimė įvyko pačioje Laisvės pr. pradžioje....

Intymias nuotraukas Feisbuke viešinanti Verygos sekretorė: gyvenam laisvoje Lietuvoje (979)

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos sekretorė kaitina internautų kraują, praneša...

Mitais ir baimėmis apipintas vėžys: gydytojai atsakė į 10 pagrindinių klausimų (17)

Nors atrodo, kad apie vėžį žinome labai daug, gydytojams vis dar neretai tenka susidurti su...

Žolininkė atsakė į visiems rūpimą klausimą – ar galima arbatą užplikyti antrą kartą? (30)

Alfo Ivanausko šeštadienio laidos „Alfas live“ viešnia – buvusi floristė, o dabar žolelių...