Rokantiškių kapinių grupės darbuotoja Liucija buvo penktas žmogus, kuriam DELFI skambino dėl kapavietės tvarkymo Vilniuje. Siūlančių kapavietės įrengimo projektų, paminklų ar bent atvežti skaldos – apsčiai, tačiau rasti žmogų, kuris sutvarkytų jau įrengtą kapą – nelengva.
Kaip neoficialiai sakė vienos įmonės darbuotojas, už tai ne kažkiek paimsi, o laiko atsiima.
Dauguma internete reklamuojančių kapų tvarkymo paslaugas – kauniečiai ir įmonės. Pastarųjų DELFI teiravosi, kiek kainuotų jau įrengto kapo sutvarkymas Vilniuje prieš šventes.
„Vien dėl to nevažiuosime, nebent užsakytumėt paminklą ar bent reikėtų atvežti skaldos. Smulkių darbelių tik Kaune ir Klaipėdoje imamės, jei jau visai neturime darbų“, – paaiškino nenorėjęs vardu prisistatyti „visoje Lietuvoje paslaugas teikiančios įmonės“ vadybininkas.
Paklaustas, kokia „paprasto darbelio“ kaina, įmonės atstovas patikino, kad šimto eurų „su viskuo“ drąsiai užteks ir patarė vilniečių kapų tvarkytojų ieškoti internete.
Sutapimas ar ne, tačiau skelbtais numeriais niekas neatsiliepinėjo. Teko kreiptis į kapinių administracijas ir per jas ieškoti vietose tvarką prižiūrinčių žmonių.
Padeda, jeigu labai paprašo
„Mes kartais padedam privatiems asmenimis, jeigu labai paprašo, tik tiek, kad darbo metu tuo užsiimti neturim laiko. Pakanka tiesioginių darbų. Rokantiškių kapinėse daug metų dirbu, bet negirdėjau, kad kažkas aktyviai užsiimtų kapų tvarkymu už pinigus“, – DELFI sakė sostinės Rokantiškių kapinių darbuotoja Liucija.
Moters žodžiais, apleistų kapų čia mažai, visai nelankomus prieš Vėlines aptvarko vienuolės, vaikai. Ji pati už apleisto kapo sutvarkymą anksčiau imdavo 50 litų, dabar 15-20 eurų.
Vilnietė negalėjo paaiškinti, kodėl kai kuriose Vilniaus kapinėse taip sunku rasti žmogų, kuris už atlygį tvarkytų kapą. „Kiek atsimenu, anksčiau buvo kelios firmos, bet žmonės skundėsi, kad labai brangu. Už kapų priežiūrą pusmečiui jie imdavo apie 300 litų“, – pasakojo Liucija.
Kaip tikino moteris, dabar į ją ne per daugiausia žmonių kreipiasi. „Susitvarko savo jėgomis. Dabar – pats tvarkymas, per išeigines pas mus sunku ir pravažiuoti“, – sakė Rokantiškių kapinių grupės darbuotoja.
O štai Kaune kapų tvarkytojų apsčiai, skelbimų internete – taip pat.
DELFI kalbintai Linai tai papildomas darbas. Kaip pastebi kaunietė, kapus pradėję tvarkyti spalio pradžioje, šią savaitę dauguma baigs darbus, o per lapkričio šventes ateis tik žvakučių uždegti.
„Aš taip pat vietoje artimųjų prie kelių kapų uždegsiu žvakeles – jie gyvena užsienyje“, - sakė moteris. Emigrantai su ja visaip atsiskaito už darbą: pavedimu, sumoka grynais už ilgesnį laiką, perduoda užmokestį per draugus, gimines.
Jeigu Lina kapą tvarko nuolat, ima 10 eurų per mėnesį, už vieną sutvarkymą 15-20 eurų. „Padeda ir mano šeimos nariai, nes dirbdama tiesioginį darbą viena visko nespėčiau. Prieš šventes būna dienų, kai visi išsijuosę dirbame“, – pripažino kapų tvarkytoja.
Paklausta, kiek kainuotų metus nelankyto kapo sutvarkymas, Lina sakė, kad jai dar nebuvo pasitaikęs toks atvejis: „Yra visokių kapų, tačiau iš esmės Lietuvoje žmonės kapų neapleidžia – jei ne patys, tai giminės tvarko ar samdo tvarkytojus, firmas“.
Kitų kapų tvarkytojų DELFI pašnekovė nepažįsta. Pati tuo pradėjo verstis, nes yra baigusi želdynų dizainą ir technologiją. „Parenku, sodinu augalus. Kai sutvarkau kapą, kaskart nufotografuoju ir rezultatą nusiunčiu užsakovo elektroniniu paštu“, – pasakojo Lina, per laisvadienį sutvarkanti ne daugiau kaip po tris kapus.
Už augalus, kuriuos perka, taip pat skaldą, kitas priemones jai klientai sumoka atskirai.
Idėja gimė kartu su trečiu vaiku
Mintus užsiimti kapų tvarkymu kitai kaunietei Gintarei kilo gimus trečiam vaikučiu. „Per jo priežiūros atostogas sugalvojau tuo užsiimti. Kol kas tai ne pagrindinis mano pajamų šaltinis, bet galbūt išsivystys į tai. Yra nemažai kapų, kurie apleisti, daug žmonių išvažiavusių į užsienį“, – sakė Gintarė.
Klientūrą moteris rinkosi pamažu, pajuto, kad šioje srityje nemaža konkurencija. „Kainas muša firmos, kurios gamina paminklus ir priedo užsiima kapo dizainu, kurį užsakiusiems brangesnes paslaugas siūlo nemokamai“, – pasakojo Gintarė.
DELFI pašnekovė nepažįsta žmonių, kurie už pinigus tvarkytų kapus, taip pat neturi artimųjų ar draugų, kurie naudotųsi kapų tvarkytojo paslaugomis.
Ji pati apie tokį darbą pagalvojau lankydama mamos kapą ir žiūrėdama į nesutvarkytus.
Kauno miesto ir rajono kapines prižiūrinti moteris tvarko kapus po palaidojimų, apsodina gėlėmis, jas ravi, laisto, persodina. Dekoruoja kapavietes skaldele ar akmenėliais, pageidaujamomis progomis uždega ant kapų žvakutes. Už nuolatinę kapo priežiūrą ima 10 eurų per mėnesį, vienkartinė jos paslauga kainuoja nuo 15-20 eurų, į kainą neįskaičiuojamos priemonės: gėlės, skalda, žemės ir pan.
Prieš šventes Gintarė kainų nekėlė. Kaip suskaičiavo, nuolat prižiūrimų kapų turi 8. Tvarko, kiek reikia – šiltuoju sezonu dažniau, šaltuoju rečiau. „Man pasitaikė labai geri klientai. Visi atsiskaito, o vieni net sumokėjo į priekį, nors buvo pirmas susitikimas“, – pasidžiaugė kaunietė, sutvarkytų kapų nuotraukas klientams siunčianti internetu.
Kaip laiko stygius ir emigracija pakeitė kapus
Pagal patentą Vilniuje kapus tvarkantis Vaidas Latvys paprastu kapų tvarkymu neužsiima, nebent reikia skaldos užpilt ar pan.
Kaip pastebi meistras, užsienyje gyvenantys žmonės artimųjų kapavietes stengiasi uždengti pačiomis brangiausiomis arba pačiomis pigiausiomis medžiagomis: „Brangiausiai dengia granito plokštėmis, o pigiausiai – trinkelėmis“.
Kapas paprastai naudojamas ne vieno žmogaus palaidojimui. Tačiau, kaip aiškino meistras, profesionaliai sumontuotos plokštės nusikelia, tad karstas gali būti laidojamas tarp atramų.
Profesionalius ir neprofesionalius kapų tvarkytojus V. Latvys apibūdino taip: yra geriantys, kurie bando užsidirbti buteliui bet kaip atlikdami savo darbą ir negeriantys, kurie padaro kokybiškai.
„Jei nuvažiuotumėte į Karveliškių kapines, kur nauji palaidojimai, tokia konkurencija, kad oi. Tačiau pigiausius variantus pasirinkę žmonės nusivilia. Be armatūrų sumontuotas tvoreles įšalas iškiloja, kiniškas granitas papilkėja, praranda žvilgesį, o pareikalauti ištaisyti broką nėra ko, nes darbai atlikti be popierių, nelegaliai. Profesionaliai įrengtą kapą ir prižiūrėti lengviau. Jei naudojamas normalus granitas, jis ilgaamžis, o kiniškas kartais tik vadinamas granitu, iš tiesų tėra presuotos akmens dulkės“, – sakė meistras, brangiausią savo įrenginėtą kapavietę įvertinęs 50 tūkst. litų, nors yra ir brangesnių.
