Treneris Kęstutis Autukas svarsto, kad antradienio nelaimę sporto klube „Impuls“ galėjo lemti ir vaiko liga, ir daugybė kitų priežasčių. Gydytojų aiškinimu, jei žmogus skęsta mažiau kaip 10 minučių, didelė tikimybė jį atgaivinti. Ištraukus iš vandens labai svarbu teisingai atliktas gaivinimas.
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Antradienio vakarą policijai pranešta, kad Vilniuje, Kareivių gatvėje esančiame sporto ir sveikatingumo centre „Impuls“, nuskendo 8-metis berniukas. Nors medikai vaiką gaivino valandą, jo gyvybės išgelbėti nepavyko. Skelbiama, kad nelaimė įvyko po plaukimo treniruotės.

„Priežasčių gali būti nepaprastai daug. Visų pirma, ar vaikas turėjo sveikatos pažymą, ar jis nėra iš prigimties pasiligojęs, galbūt epileptikas, nes šiaip „Impuls“ nėra gilu, pats esu ten buvęs, vandens iki krūtinės ir siekiamas dugnas, kitoje pusėje – giliau, kiek matydavau, užsiėmimai vykdavo negilioje pusėje.

Gali būti, kad vaikas panardino kitam vaikui galvytę, po vandeniu palaikė, gal kažkas stumtelėjo nuo bortelio ir jis iš išgąsčio kartu su vandeniu įkvėpė oro ir taip užduso, žinau tokį atvejį Minske. Klausimas, ar treneris buvo ant kranto, ar matė ir valdė situaciją, ar vaikai buvo palikti vieni“, – DELFI kalbėjo Lietuvos vaikų ir jaunimo centre (LVJC) šuolių į vandenį treneriu dirbantis Kęstutis Autukas.

K. Autuko aiškinimu, plaukti nemokančius vaikus vandenyje reikia stebėti nepaprastai dėmesingai. Pirmieji pratimai dažniausiai atliekami užsikabinus už bortelio, mokoma kvėpavimo pratimų.

Kęstutis Autukas
Kęstutis Autukas
© DELFI / Tomas Vinickas

LVJC yra buvęs atvejis, kada tėvai nuslėpė vaiką sergant epilepsija. Įvykus epilepsijos priepuoliui vaikas atsidūrė dugne, tačiau treneris matė situaciją, įšoko, ištraukė ir atgaivino. „Paskui tėvai labai nekaip jautėsi nuslėpę ligą. Jeigu laiku pamatai, galima atgaivinti, jei po vandeniu žmogus prabūna daugiau nei dvi minutes, apmiršta smegenys ir viskas“, – dėstė treneris.

Jo aiškinimu, plaukimo treniruotės metu už vaikų grupę atsakingas treneris. Tuo metu gelbėtojai turi prižiūrėti ir sudrausminti, jei vaikai ateina plaukti individualiai ar su tėvais.

„Galėjo būti taip, kad baigėsi pamoka, visi išlipo, jis liko pasimaudyti, užplaukė giliau ir paskendo. Viskas labai greitai, plaukti nemokančių mažamečių priežiūra turi būti akyla net negiliame baseine, nes būna, kad jie nukrenta, praranda lygsvarą, išsigąsta, gali įtraukti oro, vandens, užsikosėti, užspringti, o niekas tuo metu neišties rankos“, – kalbėjo K. Autukas.

Treniruotės metu treneris prižiūri apie 15 vaikų. K. Autuko aiškinimu, šiuo metu yra tendencija mažinti vaikų grupėje skaičių iki 10-12. Pašnekovo aiškinimu, čia ne dailės būrelis – negali užduoti piešti ir išeiti

K. Autukas sako, kad skendimo atvejų iki šiol Vilniaus baseine būta, bet vaikus pavykdavę išgelbėti.

Svarbi kiekviena minutė

Kauno klinikų Neurochirurgijos klinikos Neurochirurgijos intensyvios terapijos skyriaus gydytoja dr. Neringa Balčiūnienė DELFI pasakojo, kad skęstant vanduo patenka į kvėpavimo takus ir įvyksta balso klosčių spazmas.

„Žmogus nebegali įkvėpti ir po kurio laiko netenka sąmonės. Atsivėrus kvėpavimo takams, vanduo patenka ir į plaučius. Dėl sustojusio kvėpavimo ima retėti širdies veikla ir įvyksta širdies sustojimas“, – aiškino gydytoja anesteziologė-reanimatologė.

Pagrindinė mirties priežastis tokiu atveju būna deguonies stygius. Laikas, per kurį skęstantysis netenka sąmonės – nuo kelių sekundžių iki minučių.

„Iš pradžių žmogus stengiasi kovoti, išsilaikyti virš vandens, bet galų gale kompensaciniai jo mechanizmai ir jėgos išsenka“, – sakė Neurochirurgijos intensyvios terapijos skyriaus gydytoja.

Skęstant žmogui, svarbi kiekviena minutė.

„Bendra taisyklė paprasta – kuo trumpesnis skendimo laikas, tuo didesnė tikimybė žmogų išgelbėti. Jei žmogus skęsta mažiau kaip 10 minučių, didelė tikimybė, kad jį ištraukus iš vandens dar pavyks atgaivinti. Jei kalbame apie ilgesnį laiką, jau yra pakenkta smegenims ir to atsukti atgal nebeįmanoma“, – kalbėjo gydytoja.

Sėkmę gelbėjant žmogų gali lemti net tokia detalė kaip vandens temperatūra.

„Jei skęsti šaltame vandenyje, tikimybė išsigelbėti šiek tiek didesnė. Kai yra žema temperatūra, sulėtėja visa medžiagų apykaita, deguonies suvartojimas ir tas laiko tarpas būna šiek tiek ilgesnis“, – aiškino N. Balčiūnienė.

Mokėti gaivinti privalo visi

Ar iš vandens ištrauktas žmogus gyvens, ar ne, lemia ir teisingai atliktas gaivinimas.

„Aš, kaip ir visi gydytojai, pasikartosiu – mokėti suteikti pirmąją pagalbą, mokėti gaivinti yra be galo svarbu. Be abejo, kai moki tai daryti, kai supranti, ką daryti, tikimybė išgelbėti bet kokį žmogų bet kokioje situacijoje yra gerokai didesnė.

Yra svarbu žinoti, ką ir kaip daryti, tačiau stresinėje akimirkoje išsigandusiam žmogui svarbu nebijoti ir nelikti tik stebėtoju.

„Jei visi esame vairuotojai, turime mokėti atlikti gaivinimą. Dar daugiau – būdami atsakingi visuomenės nariai, turėtume mokėti tai daryti efektyviai. Labai padėti gali ir greitoji pagalba, kuri iki atvažiavimo konsultuotų telefonu ir instruktuotų, ką ir kaip daryti“, – teigė Kauno klinikų Neurochirurgijos klinikos Neurochirurgijos intensyvios terapijos skyriaus gydytoja N. Balčiūnienė.

Kadangi skendimo atveju pagrindinė mirties priežastis yra deguonies trūkumas (vadinamoji hipoksija), suteikiant pirmąją pagalbą yra svarbu tiek krūtinės paspaudimai, tiek įpūtimai.

„Labai svarbu nebijoti. Visada yra geriau daryti kažką, nei nedaryti nieko“, – pokalbį reziumavo gydytoja.

Skendimą gali išprovokuoti ir ligos

Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos Vaikų intensyviosios terapijos skyriaus vadovas doc. Vaidotas Gurskis sutiko, kad vienas svarbesnių skęstančio žmogaus tragedijos faktorių – vandens temperatūra. Jei ji viršija 20 laipsnių, padėti jau yra sunkiau, mat deguonies trūkumas išryškėja greičiau.

„10 minučių išgelbėjimo terminas yra labai sąlyginis, kadangi kalbame apie šiltą baseino vandenį. Vaiko atveju šiltame vandenyje tai gali būti ir 5 ir mažiau minučių. Vaikai apskritai deguonies trūkumui yra kiek atsparesni, tačiau šiuo atveju deguonies galėjo pritrūkti greičiau galbūt dėl to, kad jis buvo sunaudotas treniruotės metu, kad vaikas skendo šiltame vandenyje. Todėl po vandeniu išbuvimas 5 ar 4 minutes galėjo būti lemtingas“, – kalbėjo V. Gurskis.

Vaikų intensyviosios terapijos skyriaus vadovas pasakojo, kad dažniau įvyksta vadinamasis sausasis skendimas, kai panirus po vandeniu prasideda gerklų spazmas ir žmogus praranda galimybę kvėpuoti.

„Viskas įvyksta labai staiga ir žmogus nespėja prieš panirdamas pakviesti pagalbos“, – dėstė gydytojas.

Kai įkvepiama daug vandens į plaučius – prasideda „šlapiasis“ arba antrinis skendimas, kuris įvyksta rečiau.

Pašnekovo teigimu, kartais skendimą gali išprovokuoti ir gretutinės ligos.

„Sveikatos sutrikimai gali sukelti staigų skendimą. Asmuo buvo po plaukimo treniruotės, jis turėtų būti apmokytas bent pradinių veiksmų, kaip elgtis vandenyje. Kodėl jis nuskendo? Galėjo prasidėti širdies veiklos sutrikimai, traukuliai, epilepsija. Kartais vandenyje išryškėja sveikatos sutrikimai, iki tol nė karto nepasireiškę“, – kalbėjo V. Gurskis.

Įprastai skenduolio gaivinimas turi būti atliekamas tol, kol atsistatys širdies ritmas. Jei tai neįvyksta per 20 minučių, galima manyti apie gaivinimo užbaigimą. Tai, kad šiuo atveju neatsistatė gyvybiniai procesai, gali būti, kad organizmas buvo labai išsekęs ir deguonies trūkumas buvo didelis.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Rusijos megaprojektas įgauna formą: Putinui tai ypač svarbu (481)

Tolydžio aiškėjanti Kerčės tilto konstrukcija jau kurį laiką yra vienas iš didžiausią...

Svetimus pinigus saugančiose įstaigose galima rasti tikrai prašmatnių automobilių (11)

Lietuvos banko pranešimas apie tai, kad kredito unija „ Taupkasė “ yra įsigijusi prabangius...

Atviras Krivicko interviu: apie naują verslą, žmonos knygą ir ilgametės santuokos paslaptis (105)

Iš televizijos pasitraukęs Kristupas Krivickas , regis, tapo tik dar įdomesnis žmonėms. Kaip...

Panevėžio rajone dingo paauglys, policija, kariai ir savanoriai šukuoja apylinkes (13)

Lapkričio 18 d. apie 11 val. iš namų Panevėžio r., Dembavos k., Melioratorių g., išėjo...

„Betsafe-LKL“ čempionato rungtynės: „Lietkabelis“ - „Žalgiris“

„Betsafe-LKL“ čempionato rungtynės: „Lietkabelis“ - „Žalgiris“. Tiesiogiai iš...

Lietuvos vyskupai susėdo bendrų pietų su vargstančiaisiais (14)

Sekmadienį minint Vargstančiųjų dieną, sostinės socialinio centro „Betanija“ valgykloje prie...

JAV apsisprendė dėl naujų pajėgų steigimo: kosminėse varžybose kiti liks toli už nugaros (683)

Dar šių metų rugsėjį privati amerikiečių bendrovė „ SpaceX “ sėkmingai iškėlė į...

Pirmieji Seimo metai: visas darbas – tik maišymas toje pačioje sriubos lėkštėje? (232)

Dabartinis Seimas žadėjo dideles ir greitas reformas, bet metai jau prašvilpė, prašvilps ir dar...

„Betsafe-LKL“ čempionato rungtynės: „Šiauliai“ - „Pieno žvaigždės“

„Betsafe-LKL“ čempionato rungtynės: „Šiauliai“ - „Pieno žvaigždės“. Tiesiogiai iš...

„Betsafe-LKL“ čempionato rungtynės: „Juventus“ - „Dzūkija“ (1)

„Betsafe-LKL“ čempionato rungtynės: „Juventus“ - „Dzūkija“. Tiesiogiai iš Utenos.