Kaip didėja tarnautojų armija: VSAT įdarbino teologą

Neseniai VSAT Centrinės įstaigos darbuotojai gavo keistą laišką.

„Laba diena, VSAT pareigūnai ir darbuotojai,

Esu Tomas Malakas – naujas Jūsų kolega. Mano pareigos – religinės bendruomenės darbuotojas. Pagal išsilavinimą esu teologas. Daugiau nei dvidešimt metų atlieku įvairias tarnystes bei patarnavimus Bažnyčioje (tikinčiųjų bendruomenėje). Būsiu tarpininkas tarp kapelionų ir VSAT (visos tarnybos). Pagelbėsiu psichologams prevencijų srityje: prekyba žmonėmis, priklausomybės, savižudybės, smurtas artimoje aplinkoje“, – rašoma laiške.

Toliau naujas darbuotojas paaiškina, kada į jį galima kreiptis pagalbos. Jis žada būti tarpininku surandant dvasininką, patarti dvasinio gyvenimo klausimais, kartu eiti savęs ir Dievo pažinimo keliu; paaiškinti ar pagilinti religinio gyvenimo principus; patarti katalikybės ir etikos klausimais; patarti dvasiniais klausimais, šeimos gyvenimo temomis; patarti sakramentų pasiruošimams darbuotojams ar jų šeimos nariams.

Čia pat naujasis darbuotojas paaiškina vedantis sužadėtinių kursus, skirtus pasiruošti Santuokos sakramentui. Nurodomas telefonas ir elektroninis paštas, kuriuo galima kreiptis dėl kursų.

„Policija kiekvienoje apskrityje turi po priskirtą kapelioną, mes, deja, tokių žmonių neturime, iš gyvenimo praktikos atsirado poreikis, kad atsirastų žmogus, savotiškas tarpinininkas tarp kapeliono ir VSAT. Jis jokiu būdu nėra dvasininkas“, – DELFI aiškino VSAT atstovas Giedrius Mišutis.

Jo teigimu, priimtas asmuo, pagal išsilavinimą teologas, priklauso psichologų skyriui, tad skaitys paskaitas, užsiims priklausomybių, savižudybių prevencija. Jis, G. Mišučio aiškinimu, kompetentingas patarti dvasinio, religinio gyvenimo, etikos, katalikybės, šeimos gyvenimo klausimais.

Tačiau kur kreiptis tiems, kurie nėra katalikai? „Tokio išreikšto poreikio mūsų tarnyboje nėra“, – atsakė VSAT atstovas.

Įdarbintas teologas nėra valstybės tarnautojas – jis dirba pagal darbo sutartį.

Sociologė: kartais atrodo, kad Lietuva grįžta į tarpukarį

„Sakyčiau, tokios pareigybės sukūrimas rodo, kad valstybės tarnyba ir ją kuruojantys asmenys nesuvokia valstybės ir religijos santykių ribų. Kartais man atrodo, kad šiuo požiūriu Lietuva grįžta į tarpukario laikus, kada dvasininkai valstybės tarnyboje užimdavo postus“, – išgirdusi apie naująjį etatą, sakė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Sociologijos katedros vedėja Milda Ališauskienė.

M. Ališauskienės teigimu, valstybė gali pasirinkti savo santykių su religija pobūdį. Tačiau Lietuvoje ji stebi valstybės institucijų ir politikų nesusivokimą bei valstybinio mąstymo stoką.

Milda Ališauskiene, Jono Petronio nuotr.

„Turint omenyje šiuolaikinių visuomenių religingumo tendencijas, tokios iniciatyvos valstybės tarnyboje gali būti vertinamos ir kaip pažeidžiančios religijos laisvę, darbuotojų religijos laisvę, o taip pat ir netikėjimo laisvę“, – perspėja M. Ališauskienė.

Ji klausia, kaip jaustis netikintiems tarnautojams, kai tikinčiųjų dvasiniam gyvenimui skiriamas toks dėmesys.

Du keliai problemai spręsti

Didėjanti iš valstybės biudžeto išlaikomų asmenų armija kelia nerimą Lietuvos laisvosios rinkos instituto direktoriui Žilvinui Šilėnui. Jis klausia, ar ši pareigybė VSAT reikalingiausia.

„Yra du keliai šiai problemai sutvarkyti. Vienas jų – valstybė turėtų atsakyti, kokių žmonių ar pareigybių jai reikia ir tik tokius samdyti. Antras kelias paprastesnis – įsivaizduokime taisyklę, pagal kurią, jei viena pareigybė sukuriama, vienas naujas žmogus priimamas, tuo pat metu vienas turi būti atleistas. Kitaip tariant, kad aparatas bent nedidėtų“, – sako Ž. Šilėnas.

Žilvinas Šilėnas

© DELFI / Karolina Pansevič

Toks pasitikrinimo testas, Ž. Šilėno manymu, būtų naudingas visam viešajam sektoriui. Deja, pastebi jis, viešasis sektorius turi tendenciją plėstis – išlaikomas mokesčių mokėtojų pinigais, čia, priešingai nei privačiame versle, pinigų skaičiuoti nereikia.