Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute vykusiame viešame Vokiečių gatvės rekonstrukcijos aptarime projektinių pasiūlymų autorė, „Vilniaus plano“ architektė Jurga Večerskytė-Šimeliūnė vardijo dabartines Vokiečių gatvės problemas.

Pasak architektės, dabar gatvėje esančių medžių kamienai pažeisti, susikerta dviračių ir pėsčiųjų takai, Barboros Radvilaitės skulptūra ir fontanas neturi apšvietimo. Dabartiniai šaligatviai ir kavinių organizavimas irgi ne tas, kokio reikėtų miestui.

Taip pat ryškus medžių ir žibintų konfliktas: neteisingai pastatyti šviestuvai, tad jų skleidžiamą šviesą sugeria medžių laja. Taigi, sakė J. Večerskytė-Šimeliūnė, Vokiečių gatvei reikia rimtos priežiūros ir atnaujinimo.

Pagal architektės pasiūlymą, dabar grindiniu grįsta Vokiečių gatvės pusė būtų paliekama pėstiesiems ir aptarnaujančiam transportui. Pėstiesiems būtų užleistas ir dabar pėsčiųjų alėją kertantis dviračių takas. Taip pat žadama sutvarkyti dabar chaotišką parkavimą.

Automobilių eismas būtų leidžiamas tik asfalto danga dengtoje gatvės pusėje. Taip tikimasi sumažinti ir Senamiesčio tranzitą. Šalia važiuojamosios dalies numatyta įrengti dvipusį taką dviratininkams. Planuojama perkloti 2162 kv. m. gatvės autentišku XX a. pr. grindiniu.

Architektai Vokiečių gatvėje siūlo naują apšvietimą: šviestuvai būtų tokie, kokie dabar stovi Pilies bei Didžiojoje gatvėse. Tai pat žadama sutvarkyti želdynus nei pažymėti iki karo buvusio užstatymo pamatų vietas.

Atnaujinant gatvę žadama siekti maksimaliai išnaudoti žalią nuotaiką: ketinama pasodinti 800 naujų krūmų, 70 naujų medžių, įrengti 500 kv. m. gėlyną, palikti daug žalios vejos.

Planuojama atskleisti istorinės autentiškosios gatvės trasos svarbą. „Manome, kad ties buvusio užstatymo linija galima įrengti atraminę, ant kurios visos gatvės perimetru būtų atsisėdimo galimybė, o šalia sienutės grindinyje būtų pažymėtas buvęs užstatymas“, – aiškino J. Večerskytė-Šimeliūnė.

Be kita ko, naujose perėjose planuojama įrengti vaizdo stebėjimo kameras, elektromobilių aptarnavimo aikštelę, vasaros vandentiekio sistemą kavinėms, pritaikyti lauko baldus, vaikų žaidimų aikštelę, įrengti istorinio žemėlapio, istorinio fasado bareljefus.

J. Večerskytė-Šimeliūnė paaiškino ir Žvaigždžių alėjos idėją: plane tai numatyta kaip vieta kultūros ir meno veikėjų įamžinimui. „Tai jokiais būdais nėra žvaigždžių alėja, tai kita prasmė“, – sakė architektė. Pasak jos, šis pasiūlymas nėra projekto ašis .

T. Augulis: Vokiečių gatvė mums nebūtina

Nors Žvaigždžių alėja nelaikoma projekto ašimi, vis dėlto dauguma kalbėjusių nepamiršo įgelti planuojamai alėjai: kritikavo šį sumanymą ir siūlė panašias alėjas rengti Neries pakrantėje ar Gedimino prospekte. Diskusijų klausėsi Žvaigždžių alėjos sumanytojas atlikėjas T. Augulis.

T. Augulis DELFI sakė išgirdęs spalvotų pasisakymų ir dėl jų džiaugiasi.

Pasak T. Augulio, Žvaigždžių alėjos idėjos neatsisakoma, o kur ji bus įgyvendinta – diskusijų klausimas. „Visuomenės nuomonė mums labai svarbi. Mes nieko nenorime keisti ir laužyti, norime tiktai kurti. Idėją tikrai norėsime įgyvendinti, dabar vyksta diskusijos dėl vietos“, – aiškina T. Augulis.

Jis priminė, kad Vokiečių gatvę alėjai pasiūlė ne idėjos sumanytojai, o savivaldybės Miesto plėtros departamentas. Patys idėjos autoriai buvo sumanę rinktis Gedimino prospektą.

Meras žada diskutuoti iki rugsėjo

Vilniaus meras Remigijus Šimašius aiškino, kad diskusijos, kaip sutvarkyti Vokiečių gatvę, vyks iki rugsėjo. R. Šimašius taip pat švelnina poziciją dėl Žvaigždžių alėjos. Pasak anksčiau idėją rėmusio mero, šis sumanymas sukėlė daug aistrų ir turi būti diskutuojamas visuomenėje.

Klausiamas asmeninės nuomonės, R. Šimašius sakė manantis, kad kiekviena nauja idėja turi būti sveikintina. Kitas klausimas – ar ji turi būti realizuojama čia ar kitur. „Aš manau, ją reikia pristatyti ir tada visiems viskas aišku pasidarys“, – kalbėjo R. Šimašius.

Kol kas neaišku, kiek Vokiečių gatvės rekonstrukcija miestui kainuos. Taip pat neaišku, kada galėtų prasidėti realūs rekonstrukcijos darbai.

Kadaise Vokiečių gatvės namų pirmuosiuose aukštuose buvo įsikūrusios kavinukės, restoranai, kontoros, sandėliai, viešbučiai, parduotuvės. Į amžiaus vidurį jos jau „nebesutilpo“ pirmuose aukštuose, kėlėsi į antruosius. Komercinė gatvės paskirtis keitė ir jos vaizdą: apie XIX a. vidurį buvo steigiama daugiau didesnių parduotuvių su patraukliomis reklaminėmis iškabomis, o antruosiuose aukštuose įrengiamos vitrinos ir pristatomi treti ar ketvirti aukštai.

Prieš II pasaulinį karą Vokiečių gatvė buvo miesto svarbiausias prekybos centras, kuriame telkėsi tiek stambios parduotuvės pirmuosiuose aukštuose, tiek ir smulkios – namų kiemuose, pavartėse. Dabartinė Vokiečių gatvė, viena iš seniausių sostinės gatvių, pavadinimą gavo nuo čia XIV a. apsigyvenusių vokiškai kalbančių pirklių ir amatininkų. Todėl ši vieta ir buvo vadinama Vokiečių miestu.