Neteisėtai šalies sieną kirtę atvykėliai iš Rūdninkų per šią savaitę buvo perkelti į Kybartus, kur buvusių pataisos namų patalpose pirmadienį atidarytas Kybartų užsieniečių registracijos centras.

Iš stovyklavietės išvykus migrantams, liko nemažai žmonių gyvenimą bylojančių daiktų: išmėtytų drabužių, indų, maisto likučių, patalynės, netgi batų:

„Užpraeitą naktį buvo bandyta pasišalinti iš stovyklos – mėginta iškasti tunelį iš stovyklos šone esančios palapinės pro apsauginę tvorą, pro apačią, bet ar laiko neužteko, ar jėgų, ir pareigūnai pamatė. Bandymas pasišalinti buvo užkirstas“, – pasakojo stovyklos administratorius.

R. Žekonis patvirtino, kad asmenys, kasę tunelį, buvo identifikuoti, tačiau jiems sankcijų taikoma nebus.

„Čia juk ne kalėjimas, stovykla. Nepavyko, tai nepavyko. Tikslių matavimų neatlikome, bet pakankama, kad ropomis būtų galima išeiti. Manau, kad iki dešimt metrų po žeme. Dar trūko pusę kelio“, – sakė jis.

Po šio įvykio, kaip sakė administratorius, pareigūnai buvo išardę arčiausiai tvoros esančias palapines, kad tai nepasikartotų.

R. Žekonis paaiškino, kad pirmiausia į Kybartus išvyko tie migrantai, kurių palapinių būklė buvo blogiausia. Iš viso Rūdninkų Viešojo saugumo tarnybos poligone buvo 64 palapinės.

Vietos administratorius pripažino, kad dirbti tokį darbą buvo iššūkis ir jam pačiam, ir kitiems darbuotojams.

„Puikiai suprantate, kad migrantų klausimas visai Lietuvai tapo iššūkiu nuo šių metų vasaros, bet manau, kad mes tikrai pakankamai sklandžiai susitvarkėme, dirbome kaip komanda, tikrai buvo nuolat bendrauta su stovyklos gyventojais, norint išgirsti jų poreikius, norus, kalbėta apie jų problemas, bėdas“, – sakė R. Žekonis.

Nevyriausybininkų užfiksuotų problemų patvirtinti negalėjo

Bendravimas, pasak jo, tikriausiai ir užtikrino, kad didesnių incidentų nebuvo. Vis dėlto, paklaustas apie šokiruojančioje Raudonojo Kryžiaus ataskaitoje minimas problemas stovyklavietėje – seksualinį smurtą, kastų sistemą ir kitas, – R. Žekonis jų nepatvirtino.

„Jie [skundai – aut. past.] būdavo registruojami, tai dėl kiekvieno, kurį gaudavome, ar aš, ar pareigūnai kviesdavome policiją. O tokių atvejų buvo tik du: vienas – dėl vagystės, kitas – dėl sveikatos sutrikdymo. Abiem atvejais pradėtas ikiteisminis tyrimas policijoje“, – akcentavo stovyklavietės administratorius.

Nors palapinės nešildomos, dar vasaros pabaigoje migrantai, pasak R. Žekonio, buvo aprūpinti naujais šiltais drabužiais, miegmaišiais, o kariuomenė kiekvienam suteikė karišką termoantklodę.

„Manau, kad bent jau iki šios savaitės buvo pakankamai aprūpinti, kad naktį praleistų šiltai“, – kalbėjo jis.

R. Žekonis taip pat pasakojo, kad žinią, jog bus išvežti į kitą apgyvendinimo vietą, migrantai priėmė labai teigiamai ir to laukė. Tiesa, kai kurie asmenys bandė slėptis nuo pareigūnų keisdami palapines, tačiau galiausiai visi noriai išvyko.

„Kaip matote, gana operatyviai 740 žmonių per penkias dienas perkėlėme“, – sakė stovyklos Rūdninkuose administratorius.

Jis paaiškino, kad pirmiausia į Kybartus išvyko tie migrantai, kurių palapinių būklė buvo blogiausia. Iš viso Rūdninkų Viešojo saugumo tarnybos poligone buvo 64 palapinės.

„Žmonės migravo per tas palapines – pagyvena vienoje palapinėje, paskui susitaria, kad gyvens kitoje, nueina į kitą“, – kalbėjo R. Žekonis.

Pervežamus migrantus autobusuose, anot jo, lydėjo ginkluoti pasienio pareigūnai, kartu vyko Lietuvos ir Lenkijos policijos ekipažai.

Rūdninkai liks rezervinė vieta

Neteisėtai šalies sieną kirtę migrantai iš Rūdninkų per šią savaitę buvo perkelti į Kybartus. Čia, kaip skelbiama VRM pranešime spaudai, užsieniečiai gyvens sustiprinto saugumo sąlygomis.

Rūdninkai liks kaip rezervinė vieta, kurioje prireikus (jei migrantų skaičius staiga išaugtų) būtų įrengta modulinių namelių stovyklavietė.

Pagal migrantų apgyvendinimo planą bus įsteigti keli centralizuoti migrantų apgyvendinimo centrai, pritaikyti skirtingiems poreikiams. Visi migrantai iki spalio mėnesio iš pasienio užkardų, savivaldybių teritorijose laikinai suteiktų pastatų ir palapinių stovyklaviečių bus perkelti į šildomus arba apšiltintus pastatus ir šildomus modulinius namelius.

Šiuo metu pasienio užkardose dar yra 446 migrantai, tačiau nė vienas jų negyvena palapinėse. Skirtingos migrantų grupės apgyvendinamos Medininkų pasieniečių mokyklos ir Pabradės užsieniečių apgyvendinimo centro teritorijose įrengtuose moduliniuose nameliuose.

Pagal susitarimą su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija šiuo metu socialiai pažeidžiamiausios grupės, t. y. šeimos su mažais vaikais, besilaukiančios moterys, negalią turintys žmonės, įkurdinamos Rukloje – Pabėgėlių priėmimo centro pastate ir modulinių namelių stovyklavietėje bei kitą savaitę planuojamuose atidaryti Naujininkų nakvynės namuose, Vilniuje.

Pirmadienį buvusiuose pataisos namuose atidarytas Kybartų užsieniečių registracijos centras

Buvusiuose Kybartų pataisos namuose pirmadienį surengta Kybartų užsieniečių registracijos centro atidarymo ceremonija.

Centrą saugos VSAT ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai, pastatas stebimas vaizdo kameromis, yra palikta anksčiau sumontuota spygliuota tvora.

Migrantų apgyvendinimo poreikiams užtikrinti, kaip skelbė VRM, Kybartai turi išvystytą infrastruktūrą – buvusių pataisos namų teritorijoje yra šildymo sistema, elektra, interneto ryšys, tiekiamas vanduo ir karštas maistas, veikia medicinos punktas. Čia įrengtos ir laisvalaikiui praleisti skirtos patalpos – biblioteka, amatų centras, treniruoklių salė, atviroje pataisos namų teritorijoje sportuoti galima futbolo stadione ir krepšinio aikštelėse.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1023)