LNK žurnalistai klausė vilniečių, kas per praėjusius metus brango labiausiai.
„Viskas brango – pieno produktai labiausiai, dar daržovės, vaisiai“, – spėjo viena vilnietė.
Kita teigė, jog brango viskas, bet po truputį.
„Pieno produktai. Varškės sūriu brangimą pastebėjau“, – teigė kita moteris.
LNK kalbintas vilnietis teigė, jog prekių pabrangimas tikrai jaučiasi.
„Daržovės, duona“, – pabrangusias prekes vardijo kita moteris.
Sakantys, kad brango viskas yra iš dalies teisūs. „Pricer.lt“ tyrimas parodė, kad iš 52 prekių brango net 39, o tik 11 – pigo. Kainų stebėtojai sako, kad tokio masinio maisto produktų brangimo neprisimena.
„Einant per atskiras kultūras, tokie šokinėjimo pikai yra buvę. Bet kad viskas taip kompaktiškai susirinktų į vieną vietą, tai to dar nėra buvę “, – LNK kalbėjo „Pricer.lt“ maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas.
Labiausiai brango bulvės, kilogramo kaina pasikeitė 20 euro centų. Du kartus pabrango ir juoda duona, saulėgrąžų aliejaus kaina pakilo beveik euru, trečdaliu pabrango ir pienas.
Beje už pieną mokėjome daugiausiai iš visų europiečių.
„Pieno gavyba mažėja, mažieji ūkiai traukiasi ir pas mus pieno žaliavos brangimas yra už paskutinius mėnesius rekordinis ES“, – sakė P. Čepkauskas.
Gerų žinių kainų skaičiuotojai negali pasakyti ir dėl mėsos. Dabar į šalį plūstanti itin pigi kiauliena jau po Naujųjų metu, tikėtina, brangs.
„Kaip sako kai kurie gamintojai, tiek mūsų, tiek ir lenkų, potencialas kiaulienos (kainos, aut. p.) augimui yra 30 procentų“, – teigė „Pricer.lt“ atstovas.
Metai tikrai buvo sunkūs, kas neišlaidavo – tų pinigai nuvertėjo. Kainos per metus išaugo beveik 10 procentų.
Ekonomistai teigia, kad tokios infliacijos Lietuvoje dar nebuvo.
„Tokio gal net ir nematėme niekada. Tokią infliaciją galime prilyginti tam laikui, kai turėjome talonus, vagnorkes vadinamas. Bet kai įsivedėme eurą, tai nieko panašaus neturėjome“, – LNK sakė Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas.
Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad ir artimiausiu metu kainų mažėjimo tikėtis nereikėtų. Pasak jos, kainų augimą turėtų sušvelninti didesnės pajamos.
„Pagal visų ekonomistų prognozes pajamų augimas aplenks kainų augimą“, – sakė ministrė pirmininkė.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas LNK teigė, jog kainoms augant turi būti išlaikoma nemažėjanti žmonių perkamoji galia.
„Tai yra valdančiosios daugumos įsipareigojimas, kad atlyginimai, pajamos į rankas augtų kartais greičiau, nei auga kainos“, – LNK teigė konservatorius M. Majauskas.
Maisto prekių kainas augino brangstantis kuras, elektra, darbo jėga, bei derliaus svyravimai. Tačiau ekonomistų teigimu, infliaciją išpūtė ir pati valdžia. Pavyzdžiui, 100 eurų dalybos už skiepą daliai senjorų. Ir nuo kitų metų didėsiančios pensijos kur kas daugiau nei numato įstatymas.
„Jie tų pinigų netaupys, o išleis. Ir tai dar prisidės prie pinigų įliejimo į rinką. Manau, kad tai tikrai tai paskatins. Ir jei mes pasižiūrėsime į kitų metų biudžetą, šalia padidėjusių išlaidų pensijoms, matome ir padidėjusias išlaidas kitose eilutėse, kurios daugiausiai bus įliejamos į rinką“, – sakė Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas S. Besagirskas.
Valdžia teigia, kad gyventojams tik į naudą, kad dalijama daugiau pinigų iš biudžeto.
„Kodėl švaistome pinigus? Todėl, kad pinigų yra. Tai jeigu mes nedalintume ir paliktume viską, stabilizuotume šių metų pradžios lygyje, tai reiškia, kad kiekvieno žmogaus realios santaupos, realios pajamos sumažėtų 10 procentų. Esant pakankamai pinigų sumai yra prasmė bent jau padengti infliacijos prieaugį, kad žmonės nepradėtų skursti“, – LNK kalbėjo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas.
Kainų augimo pikas dar ateityje, anot Lietuvos banko, galbūt kainų augimas aukščiausią tašką pasieks sausio mėnesį.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:
