aA
Nors daugelis koronavirusu (COVID-19) užsikrėtusių asmenų perserga lengva forma, pasitaiko ir ypač mįslingų situacijų, kai žūsta jokių rizikos veiksnių neturįs asmuo. Viena iš galimų priežasčių, kodėl taip gali nutikti, yra paslaptingosios citokinų audros, kas žmonių kalba reikštų organizmo sabotažą prieš save.
Kai nuo koronaviruso miršta ne rizikos grupės pacientas: gydytojas papasakojo apie situaciją, kai organizmas ima kovoti prieš save
© AFP / Scanpix

Apie citokinų audras tarptautinėje žiniasklaidoje plačiau pradėta kalbėti COVID-19 krizės kontekste, tačiau gydytojams hematologams šita organizmo būklė yra ne naujiena.

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Hematologijos, onkologijos ir tranfuziologijos centro vadovas, gydytojas hematologas Laimonas Griškevičius „Delfi“ sakė, kad ir šiuo metu klinikose yra tiek COVID-19 diagnozuotų pacientų, tiek ir sergančiųjų kitomis ligomis, kuriuos medikai traukia iš šitos sudėtingos būklės.

„Citokininė audra nėra unikali situacija, kuri būtų pasitaikanti tik virusinės infekcijos atveju. Ji hematologų praktikoje pasitaiko santykinai neretai. Tiek onkologinės, tiek kraujo, tiek kai kurie vaistai, gali sukelti citokinines audras“, – sakė L. Griškevičius.

Gydytojas hematologas paaiškino, kokie simptomai leidžia įtarti, kad pacientas kenčia nuo citokininės audros.

„Pagrindiniai požymiai yra karščiavimas, bendra sunki būklė, organų pažeidimas, kai pažeidžiamos tiek inkstų, tiek kvėpavimo, tiek kepenų bei kitų sistemos funkcijos, ryški uždegiminė reakcija kraujyje. Matome uždegiminius žymenis, jie pradeda labai stipriai didėti, ir mes nerandame kitų priežasčių, kodėl visi šitie simptomai pasireiškia“, – pasakojo L. Griškevičius.

Laimonas Griškevičius
Laimonas Griškevičius
© Santaros klinikos

Tai yra gydoma, bet sunki būklė

Pasak mediko, šita specifinė būklė turi savo gydymą, yra vaistų, kurie yra skiriami tokioje situacijoje.

„Dauguma jų yra slopinantys imuninę sistemą arba konkrečius citokinus.

Daugeliu atvejų pavyksta suvaldyti citokinines audras. Kai kuriais atvejais – deja ne. Tai toli gražu ne visuomet mirtina, bet neretai sunki būklė“, – sakė L. Griškevičius.

Medikams kyla ypač sudėtinga užduotis, kai tenka ir citokinų audrą slopinti, ir dar pacientą puola virusas.

„Tai yra sudėtinga – reikia nenuslopinti, reikia prislopinti atsaką, bet ne tiek, kad virusas galėtų pakelti galvą. Slopinant atsaką ne visada pavyksta tą daryti, jeigu to nepavyksta pilnai padaryti, tada citokininė audra pažeidžia organus, ir pacientas kai kuriais atvejais dėl to žūsta“, – dėstė L. Griškevičius.

Kas tie citokinai yra?

Gydytojas paaiškino, kad citokinai tai yra įvairių ląstelių sekretuojami nedideli baltymai, kurie perduoda signalus ląstelėms. Skirtingi citokinai reguliuoja ląstelių dauginimąsi, brendimą, slopinimą, sąveiką.

Pasak mediko, citokinų turime kiekvienas. Tai yra veikliosios medžiagos, kurios kaip ir viskas organizme, turi būti išskiriamos esant tam tikrai situacijai ir nedideliais kiekiais.

„Kalbant apie sisteminį uždegiminį atsaką, yra citokinų, kurie skatina, yra tokių, kurie šį atsaką slopina. Kai ta pusiausvyra yra pakrypsta į vieną pusę, pusiausvyra yra suardoma. Citokinai, kurie stimuliuoja uždegiminį atsaką, yra sekretuojami labai gausiai, o citokinų, kurie slopintų, – nepakanka, todėl yra kyla uždegimo citokinų audra“, – pasakojo L. Griškevičius.

Sunkūs atvejai – reti

Nors tokie atvejai yra nereti su specifine grupe pacientų dirbančių gydytojų hematologų darbe, bendroje populiacijoje tokios būklės nėra dažnos. Taip pat – ir COVID-19 atveju.

„Delfi“ kalbintas gydytojas hematologas pažymėjo, kad užsikrėtę COVID-19 virusine infekcija daugelis pacientų nejaučia ypatingų simptomų ir perserga lengva forma. Tik iki 20 proc. pacientų tenka guldyti į ligoninę, ir tik iki 5 proc. pacientų serga sunka forma, kada reikia intensyvios terapijos – daugiausiai dirbtinės plaučių ventiliacijos.

L. Griškevičius taip pat pažymėjo, kad sergant sunkiai liga pereina kelias fazes: pradžioje pacientai karščiuoja, kosėja, atsiranda viršutinių kvėpavimo takų ir kai kurie kiti simptomai.

Maždaug po savaitės, jeigu jie suserga sunkiau, pasireiškia plaučių uždegimo simptomai. Tada dalis pacientų pasveiksta, bet kita dalis pacientų dar po maždaug keturių arba šešių dienų įsiserga.

Jų plaučių funkcija ir apskritai – bendra būklė blogėja dėl viruso sukelto plaučių pažeidimo bei organizmo reakcijos į pačią ligą ir virusą. Kai kuriems pacientams ta organizmo reakcija būna labai išreikšta, tai yra labai stipri ir audringa. Viena iš tų komplikacijų yra vadinamoji uždegimo citokinų audra. Ji pasireiškia labai nedidelei daliai pacientų.

Sunkiau serga vyresni žmonės

Medikas atkreipė dėmesį, kad, pagal epidemiologinius duomenis, jauni žmonės koronavirusu dažniausiai serga lengva forma, o vyresni, turintys gretutinių ligų, serga sunkiai.

„Amžius yra pagrindinis sunkesnės ligos formos rizikos faktorius. Kiti rizikos veiksniai – dažniausiai širdies kraujagyslių sistemos, plaučių ligos. Nėra aiškių mokslinių duomenų, kodėl sunkiai suserga žmonės, kurie neturi rizikos veiksnių, galime daryti prielaidas, kad svarbūs ir genetinės predispozicijos veiksniai, įskaitant ir genetinį polinkį audringai citokinų reakcijai“, – sakė L. Griškevičius.

Mirusieji priklausė rizikos grupėms

Rolanda Lingienė
Rolanda Lingienė
© DELFI / Domantas Pipas


Balandžio 15 dienos duomenimis, koronavirusas Lietuvoje diagnozuotas 1091 asmeniui. Pasveiko 138, mirė 30 žmonių.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro vadovė Rolanda Lingienė „Delfi“ sakė, kad dauguma mirusiųjų žmonių buvo garbaus amžiaus, užfiksuotas vienas atvejis, kai mirė 49 metų vyras.

„Mano žiniomis, visi buvo su lydinčiais lėtiniais susirgimais. Jaunam žmogui taip pat nustatytos širdies ir kraujagyslių lėtinės ligos“, – sakė R. Lingienė.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(65 žmonės įvertino)
3.8000

Top naujienos

Pasiturinčios vilnietės pažintis su užsieniečiu baigėsi skaudžia tragedija: prieš mirtį patyrė ypatingas kančias (159)

Vilniuje įsikūrusiai apartamentų nuomos bendrovei ir paplūdimio tinklinio mokyklai vadovavusios...

Sirijos diktatoriaus šeimoje prasidėjo karas (66)

XX a. trečiajame dešimtmetyje Ali Sulaymanas al Wahhishas gavo pravardę Al Assadas, arba Liūtas,...

Netoli Vilniaus – laimės terapija tarp gyvūnų: vykdami čia nedarykite vienos klaidos (3)

Dubingių žirgyno pristatinėti tikrai nereikia – visi jį žino, tik ne visi yra buvę. Klausiu...

Šašlykai – baisi nuodėmė sveikatai? Jei atsiminsite kelias taisykles, galėsite valgyti be sąžinės graužaties (80)

Šašlykai – daugumos lietuvių labai mėgstamas, vasariškas ir... kartais netgi pavojingas...

Svarbesnis nei bet kada: nukraujavusių „Pacers“ viltys – į galingą Sabonio žaidimą (10)

Dvidešimt dviem NBA klubam ruošiantis artėjančiam 2019-20 metų sezono pratęsimui viena iš...

Grybavimo sezonas – kas jau dygsta ir kiek per valandą gali uždirbti patyręs grybautojas kokie miškai grybingesni – Lietuvos ar Lenkijos (51)

Apie grybavimo sezoną kalbamės su Valdu Kaubre, Valstybinės miškų urėdijos vadovu, gamtininku...

Marija Serbintatė. Kodėl moterys tiek daug atsiprašinėja? (13)

Ar žinojai, kad moterys žymiai dažniau atsiprašinėja už bet ką nei vyrai? Vedžiau...

Kokio maisto vengti per menstruacijas, o kokį valgyti: produktai, kurie gali turėti įtakos savijautai (2)

Kai kurie produktai tikrai daro poveikį tam tikroms būsenoms ir procesams, kurie paprastai siejami...

Vakaruose pokario metais gimęs interjero stilius: taip papuošti savo namus išdrįsta ne kiekvienas

Popmeno įkvėptas retro stilius atspindi besikeitusias penkiasdešimtojo –...

Netikėta trijulių turnyro atomazga – favoritus nustelbė Utenos atstovai (12)

Šeštadienį Palangoje finišavo „Hoptrans 3x3“ turnyro pirmasis etapas. Jo nugalėtoja kiek...

|Maža didelių žinių kaina