Vyriausios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Laura Matjošaitytė DELFI aiškino, kad Seimo rinkimų įstatyme yra nurodyta, kad rinkimuose gali dalyvauti tik savarankiškai išsikėlę ar politinės partijos sąrašuose esantys politikai.
„Seimo rinkimuose vienmandatėse apygardose gali keltis patys kandidatai, arba gali kelti kandidatus politinės partijos, o daugiamandatėje apygardoje taip pat tik partijos“, – sakė pašnekovė.
„Judėjimus ir visuomeninius rinkimų komitetus turime tik Savivaldybių tarybų ir Europos Parlamento rinkimuose. Seimo rinkimų įstatymas apie jokius komitetus net ir nekalba“, – teisės aktus įvertino ji.
Iki kada turi susikurti naujos partijos?
Viešojoje erdvėje vis daugiau kalbant apie naujas politines partijas, kurios savo jėgas išbandys rinkimuose į parlamentą, VRK pirmininkė taip pat priminė iki kada turi susikurti politinės partijos, jei jos nori dalyvauti kitų metų Seimo rinkimuose.
„Įstatymas numato, kad politinė partija gali dalyvauti rinkimuose, jeigu ji įsisteigia iki rinkimų likus ne mažiau, nei 185 dienoms. Praktiškai, gerą pusmetį iki rinkimų partija turi būti įsisteigusi“, – sakė L. Matjošaitytė.
„Tai labai greitai sužinosime, ar bus politinių partijų naujų, ar dalyvaus rinkimuose, ar nebus tų partijų, čia kelių mėnesių reikalas“, – kalbėjo VRK pirmininkė.
Bus sunkūs rinkimai
Mykolo Romerio universiteto (MRU) lektorė Rima Urbonaitė DELFI sakė, kad nuspėti artėjančių rinkimų rezultatus yra praktiškai neįmanoma. Jos teigimu, likus metams iki rinkimų, nežinomųjų yra tiek daug, kad kažką prognozuoti yra sunku. O kur dar ir savarankiškų kandidatų kėlimas vienmandatėse, kuris gali net įnešti chaoso.
R. Urbonaitė tvirtino, kad „naujų“ darinių paklausa nėra išnykusi.
„Partijos kuriasi pagal tai, kokia yra paklausa. O mūsų rinkimų rezultatai rodo, kad ta paklausa naujiems dariniams, arba tokiems, kurie prisistato su tam tikra „naujumo“ etikete, ji tikrai yra. Akivaizdu, kad tokia tradicija ieškoti naujų „gelbėtojų“, matyt, nėra išnykusi“, – kalbėjo politologė, pridurdama, kad turbūt atsiras tokių, kurie svarstys apie naujų politinių darinių kūrimą.
Tačiau anot jos, įsiveržti naujiems dariniams į politinę areną, yra sudėtinga.
Politologės teigimu, jau dabar matomas „krikdemiško“ sparno judėjimas ir naujos partijos kūrimas, pastebimas ir „Tvarkos ir teisingumo“ partijos bandymas padaryti atsinaujinimą.
„Partijos pavadinimo pakeitimas tikrai nėra atsinaujinimas, turinio prasme“, – tvirtini politologė.
„Labiausiai turbūt visi spėlioja, ką darys S. Skvernelis. Bet aš čia būčiau labai atsargi, nes pirma, yra sveikatos faktorius, kuris gali būti daug lemiantis, čia, žinoma, visi linkime jam sveikatos, bet tai neišvengiamai gali pasukti įvykius viena ar kita linkme“, – kalbėjo R. Urbonaitė.
Ji teigė, kad šiuo metu S. Skvernelio ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderio Ramūno Karbauskio konfliktas yra šiek tiek pritilęs, tačiau neaišku, ar yra išnykusios viešojoje erdvėje stebėto konflikto priežastys. Savo karjeros planų premjeras kol kas neatskleidžia.
Politologė prabilo ir apie tai, kas gali visiškai pakeisti rinkimus.
„Bet yra ir dar vienas faktorius – tų visuomeninių rinkimų komitetų, kurie dalyvauti rinkimuose negali. Bet jie gali kelti savo kandidatus, įvardindami juos nepriklausomais vienmandatėse apygardose. O tai gali įnešti apskritai labai daug sumaišties“, – DELFI sakė R. Urbonaitė.
Ji pateikė ir pavyzdį, tarkime Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis pasako, kad „Vieningas Kaunas“ šiame mieste esančiose vienmandatėse kelia savo kandidatus.
„Puikiai suprantame, kad V. Matijošaičio kandidatų kėlimas vienmandatėse, net neturint partijos, gali būti rimtas varžovas, bet nebūtinai iš karto laimėtojas“, – sakė ji.
Jos teigimu, savarankiškų, bet judėjimų remiamų partijų kandidatų kėlimas vienmandatėse apygardose ir darys šiuos artėjančius rinkimus dar mažiau prognozuojamus.
„Juk gali būti ir daugiau tokių“, – kalbėjo politologė.
Pridurdama, kad nepartiškumo vėliava vis dar ryškiai plazda politinėje arenoje.
„Tai gali įnešti net ir tokio chaoso“, – sakė R. Urbonaitė, pridurdama, kad šie rinkimai tikrai nebus lengvi.
DELFI primena, kad neaišku, kokį kelią pasirinks ir buvęs susisiekimo ministras Rokas Masiulis. Jis apie savo ateitį kalba mįslėmis.
Tik vienoje koalicijoje
Seimo rinkimų įstatymas nurodo, kad politinės partijos gali sujungti savo kandidatų sąrašus rinkimams, sukurdami koalicijas.
„Ta pati partija negali dalyvauti daugiau kaip vienoje koalicijoje“, – rašoma Seimo rinkimų įstatyme.
Koalicijoms keliami ir didesni reikalavimai – patekimas į Seimą galimas tik surinkus daugiau nei 7 procentų rinkėjų balsų.
Ruošia dirvą kitiems savivaldos rinkimams
Ketvirtadienį Seime dar kartą žlugo valdančiųjų mėginimas priimti pataisas, partijoms ir rinkimų komitetams leidžiančias sudaryti koalicijas savivaldos rinkimuose.
Šias valdančiųjų „valstiečių“ inicijuotas pataisas Seimas yra apsvarstęs prieš metus, tačiau iki šiol jų nepavyko priimti, opozicijai sugriaunant kvorumą.
Ketvirtadienį dalyvauti priėmimo procedūroje registravo 66 Seimo nariai.
Įstatymo pataisoms priimti reikia, kad balsavime dalyvautų mažiausiai 71 parlamentaras.
Balsuoti vėl nesiregistravo opozicijai priklausantys konservatoriai, liberalai ir socialdemokratai.
Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pataisos numato, kad visuomeniniai komitetai gali sudaryti koalicijas ir su partijomis, ir tarpusavyje – sujungti iškeltų kandidatų sąrašus į bendrą sąrašą.
Pataisų iniciatoriai tvirtina, kad šiuo metu pažeidžiamas lygiateisiškumo principas, nes koalicijas leidžiama sudaryti tik partijoms, o rinkimų komitetai tarpusavyje ir su partijomis koalicijų sudaryti negali.
