„Būtinosiomis išlaidomis antstoliai įvardija penkis veiksmus, kuriuos atlikti reikia nepriklausomai nuo skolos dydžio. Visi veiksmai atliekami elektroniniu būdu, todėl sunku suprasti, kodėl jų kainos kartais skiriasi keliolika kartų. Todėl siūlau nustatyti standartinį, 10 eurų dydžio, įkainį, kad išvengtume piktnaudžiavimo“, - sakė D. Šakalienė.
Politikė taip pat siūlo, kad valstybė iš antstolių perimtų mažų skolų išieškojimą, kuris sudaro didžiąją dalį visų skolų. „Valstybė pati gali įgyvendinti šią veiklą, naudodamasi Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Registrų centro pagalba. Tiesa, kol kas tam labai priešinasi Antstolių rūmai“, - Seime teigė LSDP frakcijos narė.
Buvusi Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorė svarstė, ar Teisingumo ministerijai nevertėtų sukurti teisinės pagalbos linijos, kuria gyventojams būtų teikiamos konsultacijos apie jų teises ir pareigas susidūrus su antstoliais.
Politikė pastebėjo, kad greta išvardintų priemonių reikėtų keisti antstolių veiksmų priežiūros sistemą, nes pagal šiuo metu galiojančią tvarką patys skolų išieškotojai sprendžia, ar skundai dėl jų veiklos yra pagrįsti.
Panašias priemones siūlė Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso ekspertas Rytis Jokubauskas. Šis nebuvo tikras, ar dabartinė antstolių įkainių sudarymo sistema, kuomet Teisingumo ministerija įkainius nustato tardamasi su Antstolių rūmais, yra teisinga. Pasak R. Jokubausko, įsisenėjusią praktiką galima keisti dviem būdais - ministerijai įkainius gali nustatyti vienašališkai arba į kainų nustatymą įtraukti visuomeninių organizacijų atstovus.
„Dar vienas būdas skaidrinti sistemą būtų konkurencijos tarp antstolių didinimas. Šiuo metu su minimalia konkurencija susiduriama Vilniuje ir Kaune, tačiau ne likusioje Lietuvoje“, - aiškino R. Jokubauskas.
D. Šakalienė antrino ekspertui, primindama, kad kai kurių antstolių mėnesinė alga Lietuvoje 5-6 kartus viršija prezidento atlygį: „Manau, kad konkuruoti tikrai galima ir po to vis tiek pasiekti 2-3 prezidento atlyginimus siekiantį uždarbio lygį“.