aA
Kone kasdien Lietuvoje nustatoma vis daugiau naujų koronaviruso atvejų, neguodžia ir tai, kad dar daug žmonių atsisako skiepytis. Gali būti, jog dalis deda nemažas viltis į ateityje galbūt atsirasiančius vaistus nuo koronaviruso, tačiau, specialistų teigimu, vaistai taip pat gali sukelti šalutinį poveikį.

Ar sulauksime vaistų nuo koronaviruso?

„Delfi TV“ laidoje „Iš esmės“ paklausus onkoimunologo Mariaus Striogos, ar sulauksime vaistų nuo koronaviruso, pašnekovas tikino, jog greičiausiai sulauksime, tačiau jis nesupranta tokio didelio žmonių lūkesčio.

„Greičiausiai sulauksime. Bet mes turime įvertinti veiksnį, kam yra skirti vaistai ir kam skirtos vakcinos. Vaistai skirti jau esančiai ligai gydyti. Jeigu liga plis ir ligonių bus daug, jeigu nemaža jų dalis atsidurs ligoninėje, juos teks gydyti. Antra, dabar visi labai išsigandę (dažniausiai nepagrįstai ir mistifikuotai) dėl šalutinių ilgalaikių ar trumpalaikių vakcinos poveikių. Iš kur ta iliuzija? Nejaugi jūs galvojate, kad vaistai neturės šalutinio poveikio?

Šiuo metu yra vaistas remdesiviras, ne itin efektyvus. Jis efektyvus tada, kai nuo diagnozės, simptomų pradžios per aštuonias paras būna paskirtas, bet neretai atsitinka taip, kad pacientams, kurie serga koronavirusu, liga rimtai pasireiškia po dešimties parų, o tada ir vaistas bus neefektyvus.“

Marius Strioga
Marius Strioga
© DELFI / Robertas Narmontas

Pašnekovas pabrėžia, kad ir vaistai gali turėti šalutinį poveikį.

„Vaistas yra skiriamas gaisrui gesinti. Visi vaistai turi šalutinį poveikį, net ir tokie, kurie galėtų būti vartojami profilaktiškai. Dabar sakoma, kad neva kartu su vakcinomis leidžiamės cheminių medžiagų, bet kai turėsime vaistų, juk irgi nebus jų ilgalaikio stebėjimo rezultatų. Turėtų kilti tų pačių klausimų, kaip ir dėl vakcinų, – kas bus po penkerių, kas bus po dešimties metų, kur tie rezultatai ir taip toliau. Kuo tai skiriasi nuo vakcinų, nelabai suprantu. Tai bus naujai atsiradę vaistai, ir nežinoma, kiek jie bus efektyvūs, kokia šalutinių poveikių paletė. Kuo šiuo požiūriu vaistų patrauklumas skiriasi nuo vakcinų? Vaistas, kartoju, skirtas gaisrui gesinti, o vakcina – prevencijos priemonė, kaip suvaldyti, sumažinti kiekį žmonių, kuriems reikėtų vaistų.“

M. Strioga nesupranta, iš kur atsiranda keistų ir nesuprantamų paradoksų, neva vakcina yra didesnis blogis nei visų taip dažnai vartojamas ibuprofenas ar kiti vaistai.

„Pasižiūrėkime tinklalapyje vaistai.lt, tarkime, ibufrofeno galutinių poveikių sąrašą, – kiek ten jų yra, pažiūrėkime į jų dažnumą. Pagal poveikio stiprumą ir dažnį ibuprofenas daug dažniau sukelia šalutinių poveikių nei vakcina. Maža to, ibuprofeną naudoja nuo kūdikių iki suaugusių, jo prieinamumas neribojamas. Kodėl šiuo atveju negalvojama <...>?“

R. Meškys tikino, kad į vaistus labiau žiūri kaip į dar vieną instrumentą kovojant su koronavirusu.

„Aš žiūriu į vaistus kaip į dar vieną instrumentą, kurio mes neturime. Nesakau, kad vaistai gali pakeisti vakcinas, – tikrai ne. Šioje situacijoje net nėra kalbos, kad vakcinos pakeičiamos. Aš turiu omenyje tuos atvejus, kai nesusidaro antikūnų dėl elementarių dalykų, yra nemažai tokių vyresnių žmonių. Čia tiesiog dar vienas instrumentas. Mes turime naudoti visus instrumentus, kuriuos turime: kaukes, izoliaciją, vakcinas, vaistus. Idealiu atveju turėtume turėti rinkinį.“

Anot jo, šis įrankis labai padėtų valdyti situaciją.

Stankūnas: nėra šimtaprocentinės priemonės

M. Stankūnas laidoje pabrėžė, kad vis dėlto koronavirusas – labai grėsmingas priešas.

„Pabandykime prisiminti, kas vyko sausio mėnesį, – Lietuvoje buvo du tūkstančiai žmonių stacionare. Kitais žodžiais kalbant, kas trečias žmogus, gulintis ligoninėje, sirgo koronavirusu.

Mindaugas Stankūnas
Mindaugas Stankūnas
© DELFI / Domantas Pipas

Kalbėdami apie būdus, kaip kovoti su šiuo priešu, mes dažnai sakome, <...> kad nė viena priemonė, skirta kovoti su šiuo virusu, nėra šimtu procentų efektyvi. Kalbant apie vakcinas, matyti, kad kovojant su delta atmaina visi jų parametrai mažėja, bet tai vis tiek veikia, efektas stiprus. Jeigu mes kalbame apie kaukes, tai vėlgi nėra šimtaprocentinis dalykas, bet jis veikia.“

Dar vakcinacijos nuo koronaviruso infekcijos pradžioje deklaruotas siekis paskiepyti 70 proc. Lietuvos gyventojų iki šiol realybe tapo tik 11-oje iš visų 60-ies savivaldybių.

Šalyje iki šio ketvirtadienio, naujausiais Statistikos departamento duomenimis, paskiepyti 1 728 574 piliečiai (61,8 proc.), iš jų trečiadienį – 7964. Aktyviausi skiepytis vakar buvo 25–34 metų gyventojai, – šios amžiaus grupės žmonių paskiepyta 1514, pasyviausi – 75–79 metų (194 žmonės). Vaikų (12–15 metų) trečiadienį Lietuvoje paskiepyta 256.

Tarp didžiųjų (turinčių 100 tūkst. ir daugiau gyventojų) savivaldybių vakcinacijos aktyvumu pirmauja panevėžiečiai (65,7 proc.), nuo jų nedaug atsilieka ankstesni lyderiai – kauniečiai (64,9 proc.). Iki šiol nuo COVID-19 ligos pasiskiepijo 62,7 proc. Vilniaus miesto, 62,5 proc. Kauno rajono, 60,6 proc. Šiaulių, 53,5 proc. Klaipėdos bei 50,7 proc. Vilniaus rajono savivaldybės gyventojų.

Pastaroji savivaldybė, kaip rodo šį ketvirtadienį skelbiami gyventojų vakcinavimo duomenys, yra tarp mažiausiai mokslu ir skiepų nauda tikinčių trijų Lietuvos savivaldybių. Šia prasme „lyderiauja“ Šalčininkų rajonas, iki šiol neištempiantis iki 40 proc., – šiame rajone kol kas paskiepyta 39,8 proc. gyventojų. Į nesektiną trejetuką patekęs ir Skuodo rajonas (paskiepyta 51,9 proc.).

Tačiau 70-ies procentų ribą jau senokai peržengusi gyventojų skaičiumi nedidelė Neringos miesto savivaldybė (95 proc.). Aukštu skiepijimosi rodikliu ir sąmoningu apsisprendimu saugoti save bei kitus nuo mirtinai pavojingos infekcijos pasižymi ir Akmenės r. (paskiepyta 87,8 proc. gyventojų) bei Alytaus r. (86,7 proc.) žmonės. Taip pat – Anykščių ir Ignalinos r. (po 74,8 proc.), Druskininkų ir Birštono (po 72,4 proc.), Molėtų r. (71,9 proc.), Jurbarko (71,7 proc.), Varėnos r. (71,6 proc.) bei Rokiškio r. (70,6 proc.) gyventojai.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(68 žmonės įvertino)
3.0294

Top naujienos

Pirmųjų metų pakilimai ir klaidos: politinėje erdvėje bręsta didžiausia ateinančių metų intriga (218)

Pirmieji metai po rinkimų daugeliui valdančiųjų partijų lėmė populiarumo praradimus, o štai...

Vilniuje darosi ankšta: per kelerius metus planuojama 8,5 tūkst. naujų būstų, šimtai milijonų investicijų (55)

Sostinėje jau kurį laiką darosi ankšta. Sparčiai mažėja naujų sklypų nekilnojamojo turto (NT)...

„Eikos“ vadovas Dargis apie situaciją būsto rinkoje, konkurencinę aplinką ir naują fenomeną (22)

Metų pradžioje prasitaręs apie nerimą dėl išsibalansavusios nekilnojamojo turto rinką NT...

SAM: išpilamų vakcinų daugėja, tai siejama su dviem priežastimis

Pastaraisiais mėnesiais išpilamų vakcinų nuo koronaviruso kiekiai auga, tai siejama su...

Prezidentas susitiks su mama, kovojančia už LGBTQ teises (162)

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį susitiks su mama, kovojančia už savo vaiko ir kitų...

40 Moranto taškų neišgelbėjo „grizlių“ Los Andžele – „Lakers“ šventė pirmą pergalę

Pirmą pergalę šį NBA sezoną iškovojo „Lakers“ (1-2) krepšininkai. Dviem pralaimėjimais...

Mažos virtuvės įrengimas: interjero dizainerė pataria, kaip joje sutalpinti visus reikalingus prietaisus

Svajojate gaminti skaniausius patiekalus ir negaišti laiko indų plovimui rankomis, bet jūsų...

Valerijus Morozovas, šeimos gydytojas | D+

Cholesterolį įmanoma sumažinti ir be vaistų: gydytojas Morozovas patarė, kaip

Sveiki, sveiki atvykę į gydytojo kabinetą. Kaip sumažinti cholesterolį? Bet be vaistų,...

Tiekimo krizės kurstoma infliacija kelia neišsprendžiamą problemą (8)

Pasaulio ekonomikos išgyvenama tiekimo krizė kursto tokį spartų infliacijos tempą, jog centriniai...

Naktį danguje virš Europos – galingas mėlynos spalvos sprogimas: reiškinį atmosferoje iš kosmoso užfiksavo TKS astronautai (22)

Prancūzų astronautas Thomas Pesquet iš Tarptautinės kosminės stoties ( TKS ) nufotografavo itin...