„Skaidrumas ir aukščiausi politinės etikos standartai. Moralinius ir etinius kriterijus savo veiklai kelsime tolygiai teisiniams, suprasdami, kad politinės atsakomybės prisiėmimui pakanka ir moralinių priežasčių. Politinę kultūrą valstybėje stiprinsime ir žmonių pasitikėjimą politika grąžinsime asmeniniu pavyzdžiu. Reikalausime nulinės tolerancijos korupcijai“, – pradėjusi darbą įsipareigojo dabartinė valdančioji koalicija pasirašydama koalicijos sutartį.
Laikytis skaidrumo principo, atvirumo ir viešumo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, ribojančius informacijos atskleidimą, politikus įpareigoja ir Valstybės politikų elgesio kodeksas.
Nepranešė apie keturis susitikimus
Tačiau Seime aiškinantis galimo informacijos nutekinimo parlamentaro mandato atsisakiusiam K. Bartoševičiui aplinkybes paaiškėjo, kad Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen keturių savo susitikimų neįtraukė į sausio 20 dienos oficialią darbotvarkę.
Vienas iš susitikimų įvyko apie 11 val. su generaline prokurore Nida Grunskiene, kuri, kaip teigiama, informavo Seimo pirmininkę apie poreikį šaukti neeilinę Seimo sesiją ir naikinti vieno parlamentaro, kuriam norima pareikšti įtarimus, teisinę neliečiamybę.
„Apie planuojamą susitikimą nieko neinformavau, šis susitikimas pat pat nebuvo pažymėtas mano oficialioje darbotvarkėje, nes buvo suderintas ir įvyko per vieną valandą“, – per neeilinį Seimo posėdį iš tribūnos pasakojo V. Čmilytė-Nielsen.
Ji pažymėjo, kad sausio 20-ąją ryte susitiko su Seimo vicepirmininku Jonu Jaručiu, o vėliau, po susitikimo su generaline prokurore, taip pat turėjo du darbinius, iš anksto numatytus susitikimus.
„14 valandą dalyvavau nuotoliniame Liberalų sąjūdžio frakcijos posėdyje, 15 valandą įvyko mano kassavaitinis darbinis susitikimas su ministre pirmininke I. Šimonyte.
Partinių susitikimų darbotvarkėje nežymiu, nes jie nėra mano kaip Seimo pirmininkės susitikimai. Kassavaitiniai susitikimai su I. Šimonyte darbotvarkėje įprastai taip pat nėra žymimi ar įvardijami, kaip ir kiti darbiniai vidiniai susitikimai. Įprastai per savaitę mes susitinkame bent po vieną kartą.
Norkienė: kalbėsime Etikos ir procedūrų komisijoje
Iš viso tą dieną buvo keturi darbotvarkėje nepažymėti susitikimai“, – Seimo posėdžio metu dėstė V. Čmilytė-Nielsen.
Sausio 20 dienos viešai skelbiama Seimo pirmininkės darbotvarkė atrodo štai taip:
Susitikimų su Seimo pirmininke savo darbotvarkėse sausio 20-ąją nepažymėjo nei parlamentaras Jonas Jarutis, nei premjerė Ingrida Šimonytė, tačiau Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas frakcijos posėdį į darbotvarkę įtraukė – joje minima, kad posėdis buvo neeilinis.
Viena yra deklaruoti įsipareigojimą dirbti skaidriai, kita – jį įgyvendinti, Delfi komentavo Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkė, opozicinių „valstiečių“ atstovė Aušrinė Norkienė.
„Šiuo atveju, manau, kad čia – labiau politinė atsakomybė. Jeigu deklaruoji, kad esi skaidrus, kodėl kažkam yra išlygos, ko tu neįrašai. Tie klausimai yra Seimo pirmininkei, kaip ji tą darbotvarkę sudarinėja, galbūt reikėtų atidžiau ir patį [Viešųjų ir privačių interesų derinimo] įstatymą pasiskaityti, ar kas nors buvo pažeista, ar nepažeista. Bet šiaip grynai, manau, tai yra paties politiko moralinė atsakomybė prieš visuomenę, ar viską deklaruoji“, – teigė ji.
Situaciją apie politikų viešinamas darbotvarkes, pasak A. Norkienės, galės panagrinėti ir jos vadovaujama komisija.
„Apskritai komisija gal galėsime padiskutuoti – kitą trečiadienį turime posėdį. Tokio bendro kriterijaus (kada derėtų pranešti apie susitikimus, kada ne – Delfi) pasigestume, jeigu jau sakei, kad viską darysi skaidriai“, – pažymėjo opozicionierė.
Dunčikaitė: norėtųsi, kad politikai skelbtų apie visus susitikimus
„Transparency International“ Lietuvos skyriaus iniciatyvų vadovės Ievos Dunčikaitės vertinimu, svarbiausia, kad politikai išsamiai informuotų apie susitikimus su lobistais, verslininkais ir nevyriausybininkais. Šiuo klausimu, pasak jos, V. Čmilytė-Nielsen – aktyvi.
„Be abejo, iš politikos lyderių tikimės aktyvumo, skaidrumo ir atskaitingumo. Mano nuomone, susitikimų viešinimas darbotvarkėse yra vienas svarbiausių būdų gyventojams geriau suprasti, su kuo jų išrinkti politikai bendrauja siekiant priimti pagrįstus ir pamatuotus sprendimus.
Būtent todėl Seimo narių, merų ir kitų valdžios atstovų darbotvarkėse, visų pirma, norėčiau matyti paskelbtą informaciją apie susitikimus su registruotais lobistais, verslininkais, nevyriausybinių organizacijų atstovais ir kitomis interesų grupėmis. Taip pat, tokiuose įrašuose aiškiai nurodant susitikimo tikslą ar temą bei aiškiai įvardijant, kokie klausimai aptariami susitikimo metu.
Mūsų ManoSeimas.lt duomenimis, Viktorija Čmilytė-Nielsen tiek praeitos, tiek šios kadencijos metu – viena aktyviausių Seimo narių pagal darbotvarkėje paskelbtų tokių susitikimų skaičių. Palyginimui, apie trečdalis parlamentarų iki 2022 m. rudens sesijos pradžios nebuvo paviešinę nė vieno susitikimo su interesų grupių atstovais“, – Delfi komentavo I. Dunčikaitė.
Ir visgi, anot jos, norėtųsi, kad politikai skelbtų apie visus savo susitikimus, kurių metu siekiama daryti įtaką sprendimams, daugiau informacijos viešai teiktų Seimo kanceliarija.
„Paskutiniais Lietuvos korupcijos žemėlapio duomenimis, beveik pusė gyventojų mano, kad sprendimų priėmimas Lietuvoje yra uždaras, todėl norėtųsi, kad parlamentarai skelbtų visus susitikimus, kurių metu buvo siekiama daryti įtaką priimant politinius ir/arba administracinius sprendimus, bei apsvarstytų ir kitus būdus geriau informuoti ir įtraukti gyventojus.
Pavyzdžiui, Seimo kanceliarija skelbtų daugiau duomenų apie tai, kas lankosi Seime, viešindami duomenis apie tai, kas gauna ilgalaikius leidimus į Seimą, statistiką apie kasmet išduodamus vienos dienos leidimus bei skirtų daugiau dėmesio teisėkūros pėdsakui atsekti, pavyzdžiui, skelbiant komitetų duomenis atvirų duomenų formatu“, – dėstė „Transparency International“ atstovė.
Seimo pirmininkė: gali atsirasti daugiau darbinių, vidinių susitikimų
Apie aktyvesnį susitikimų viešinimą užklausta Seimo pirmininkė tikino, kad ir dabar apie juos skelbia gana detaliai.
„Mano darbotvarkė yra viena detaliausių, palyginti su ankstesniais Seimo pirmininkais. Jie tradiciškai viešose darbotvarkėse skelbdavo tik pačius svarbiausius oficialius susitikimus. Dėl to kadencijos pradžioje teko diskutuoti su sekretoriato darbuotojais.
NVO „Transparency International“ duomenimis, nuolat esu tarp daugiausiai susitikimų viešinančių Seimo narių. Tai ir yra įsipareigojimo vykdymas. Ateityje planuoju laikytis tokių pačių nuostatų“, – tvirtino V. Čmilytė-Nielsen, kurios komentarą Delfi perdavė jos atstovė spaudai Ilona Petrovė.
Tiesa, Seimo pirmininkė patvirtino, kad apie susitikimus, kurie būtų pavadinti „darbiniais“ ar „vidiniais“, ji galimai skelbs dažniau: „Taip, susitikimų, kurie būtų pavadinti darbiniais ir vidiniais, kalendoriuje gali atsirasti daugiau, pavyzdžiui, jeigu jų laikas planuojamas tą pačią dieną ir spėjama įtraukti į kalendorių.“
Apie darbotvarkėje nepažymėtus Seimo pirmininkės susitikimus visuomenė sužinojo per neeilinį Seimo posėdį, kurio metu aiškintasi, ar mandato atsisakiusį K. Bartoševičių galėjo pasiekti informacija apie jo atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl galimo vaikų seksualinio prievartavimo ir tvirkinimo.
Opozicionieriai prašė, kad tai aiškintųsi Generalinė prokuratūra, tačiau pastaroji atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą.
Pasak prokuratūros, „nėra jokio pagrindo teigti, kad ikiteisminio tyrimo duomenys buvo atskleisti ir taip galėjo būti pakenkta ikiteisminio tyrimo atlikimui bei jo eigai“.
