Traukiniais gabenami tankai, šarvuočiai, raketinės sistemos, visos šios ir kitos karinės technikos telkimas miestuose, paplūdimiuose, agresyvi karinė retorika. Iš pirmo žvilgsnio panašią situaciją pasaulis jau matė pernai pavasarį, kai Rusija pradėjo telkti pajėgas prie Ukrainos ir ypač rudenį iki pat šių metų vasario 24-osios, kai, nepaisant visų perspėjimų, pradėjo savo invaziją.
Karas Ukrainoje tapo skaudžia pamoka Kremliui, tačiau kartu ir puikia proga Pekinui iš naujo įvertinti savo ketinimus jėga atsiimti Taivaną, į kurį teises reiškia nuo pat 1949-ųjų, kai pilietinį karą Mao Zedongo komunistams pralaimėję nacionalistai įsitvirtino Taivane ir įkūrė Kinijos Respubliką.
Bet dabar, kai nuo karo Ukrainoje pradžios praėjo daugiau nei 5 mėnesiai, Kinijos retorika, regis, itin panaši į jau matytą: Atstovų rūmų pirmininkės – trečiosios pagal rangą JAV pareigūnės po prezidento ir viceprezidentės vizitas Taivane, nepaisant išankstinių Pekino grasinimų bent jau viešai iššaukė ypač karingą Kinijos liaudies respublikos reakciją.
Ir nors grasinimų iš Pekino tiek Taivanui, tiek JAV pastaruoju metu netrūksta, ekonominio poveikio priemonių imamasi ir karinės pratybos šalia Taivano komunistinės šalies pajėgos rengiamos ne pirmą sykį, tarptautinė saugumo situacija bei ant plauko pakibusi Pekino reputacija ne vieną išties verčia kelti klausimą: ar tai, ką apie „vienos Kinijos suvienijimą bet kokiomis priemonėmis“ žadėjo Xi Jinpingas dabar ir prasideda? O gal tai yra tik eilinė galios demonstracija – reakcija, kurią Pekinui tiesiog reikia parodyti, bet galiausiai viskas išsikvėps?
Gali taikytis ne į patį Taivaną
JAV Atstovų rūmų pirmininkės N. Pelosi vizitas Taivane jau kurį laiką buvo tapęs spėlionių, netgi lažybų objektu: gal ji vis dėlto neatvyks, galbūt Kinija neleis to padaryti, įbaugins amerikiečius arba susitars užkulisiuose, kad to nedarytų, nekeltų įtampos. Amerikiečiai pasirinko vidurinį kelią.
Kai JAV Karinėms Oro pajėgoms oficialiai priklausantis N. Pelosi delegaciją gabenęs lėktuvas „Boeing C-40C“ (specializuota keleivinio „Boeing 737“ modifikacija) pakilo iš Malaizijos, jis galėjo skristi į Taibėjų tiesiai, tačiau pasirinko platų lankstą aplink Filipinus, išvengiant Pietų Kinijos jūros, į kurią pretenzijas reiškia Pekinas. Tačiau tuo pat metu amerikiečiai ir nerizikavo: N. Pelosi lėktuvą sekė amerikiečių žvalgybiniai orlaiviai, o į orą iš Japonijos pakilo 8 naikintuvai F-15 – dėl viso pikto.
Jų neprireikė – kinų socialiniuose tinkluose prasidėjusioje isterijoje skambėję raginimai nuvyti JAV delegacijos lėktuvą ar net jį numušti, suprantama, neišsipildė: paleisti šūvius ir rizikuoti pradėti seniai prognozuojamą karą su amerikiečiais netgi dėl tokio, kinų akimis, provokacinio vizito nedrįsta.
„Kinija vis dažniau kalba, kad Taivanas jai būtinai priklauso ir darys viską, kad būtų realizuotas Kinijos susijungimo principas. Kalbos paremtas nacionalizmu, karinės galios demonstracija, kibernetinių, propagandinių išpuolių.
Amerikiečiai į tai reaguoja politiškai – J. Bidenas prasitarė, kad JAV gintų Taivaną. O tokia politinė retorika ir N. Pelosi vizitas rodo, kad amerikiečiai ieško būdų sumažinti galimą Kinijos agresiją ar bando išlaikyti neapibrėžtumą, kaip reaguotų į agresiją. Manau, tai yra tikslingas veiksmas, siekiant atgrasyti Kiniją nuo, galbūt, karinio sprendimo“, – laidoje „Delfi tema“ pabrėžė Rytų Europos studijų centro (RESC) tyrimų programos vadovas Tomas Janeliūnas.
„Taivaniečiai šiai invazijai ruošėsi seniai, laiko klausimas, kai bus įsiveržimas, jie ruošiasi 70 metų, po kurio laiko pripranti, susitaikai, tad taivaniečiai žiūri į tą jėgos demonstravimą pakankamai ramiai, žino, kai kinai nesugebėtų paimti Taivano, bet jie gali paimti salas – tai jau kitas scenarijus“, – Seimo narys Matas Maldeikis, kuris yra parlamentinių ryšių su Taivanu grupės pirmininkas.
Jo manymu, kol kas Taivano šturmo scenarijus sunkiai tikėtinas – pulti Taivaną su 23 mln. gyventojų ir užimti būtų sunku ne tik todėl, kad taivaniečiai ilgai ruošėsi gynybai: JAV veiksnys taip pat yra esminis.
Tačiau, anot M. Maldeikio, svarbu atkreipti dėmesį, kad Taivanas yra viena iš Kinijos respublikos salų – Pengu ir ypač prie pat Fudziano pakrantės žemyninėje Kinijoje esančios Kinmeno salos yra ypač pažeidžiamos, jas gali pamėginti užimti Pekinas.
Formaliai tai būtų karo veiksmas, bet vargu ar amerikiečiai galėtų veltis į karą su branduolinį ginklą turinčia Kinija dėl Taivanui priklausančių nedidelių salelių, o ne paties Taivano. O tada taivaniečiams būtų dilema: ginti iš paskutiniųjų savo salas ir kariauti ar jas prarasti, tikintis, kad Pekinas pasitenkins jomis, kaip Rusija Krymu. Žinia, tuo Rusija nepasitenkino 2014-siais.
Kuo ši krizė skiriasi nuo ankstesnių?
Kol kas 4-oji Taivano krizė dar tik prasideda ir neaišku kur pakryps.
„Amerikiečiai kalba apie 4-ąją Taivano sąsiaurio krizę. Visos ligšiolinės, net naudojant karinius veiksmus, kai 1958 bombarduotos salos arti žemyninės Kinijos, skirtos sustiprinti Kinijos pretenzijoms. Dabartinė krizė gali apimti karinius veiksmus, pajėgų dislokavimus, bet kaip ir anksčiau Kinija vengtų kad ir netyčinio susidūrimo su JAV, o tai reiškia, kad tiesioginės invazijos leisti kinai sau negali“, – pažymėjo T. Janeliūnas.
Tai būtų ne pirmas kartas, kai kinai grasina, bet neįgyvendina grasinimų: 1997-siais tuometinis JAV Atstovų rūmų pirmininkas Newtas Gingrichas lankėsi Taivane. Tiesa, nors Kinija tada irgi iš pradžių protestavo, karine galia mojuoti jau nebandė, o ir amerikiečiai pasiūlė kompromisą – iš pradžių N. Gingrichas aplankė Pekiną, tada skrido į Japoniją ir tik po to, netiesiogiai apsilankė Taivane.
Tai nebuvo atsitiktinumas: 1995-liepą – 1996 pavasarį tęsėsi vadinamoji Trečioji Taivano sąsiaurio krizė: tada taip pat kalbėta apie galimą Pekino ir Taivano karinį konfliktą. Mėgindamas paspausti Taivaną, kuriame buvo rengiami eiliniai rinkimai ir tikėtasi nepriklausomybės šalininkų pergalės, Kinija surengė milžiniškas raketų šaudymo pratybas.
Iš Pekino liejosi tulžingi pareiškimai apie neišvengiamą susivienijimą, bet tada į krizę įsikišo JAV: link Taivano buvo permesti JAV karinės galios simboliai – lėktuvnešiai. Dvi JAV lėktuvnešių smogiamosios grupės ir juos lydintis desantinis laivas pasirodė netoli Taivano – šimtų JAV orlaivių, tuomet dar neseniai įveikusių vieną galingiausių pasaulyje Irako kariuomenę per Pirmąjį Persijos įlankos karą buvo ne šiaip signalas kinams.
Pekinas turėjo atsitraukti, o tai kinai, ypač apie šalies galią svajoję būsimieji lyderiai, tokie, kaip Xi Jinpingas, tuomet tik jaunas Fudziano provincijos komunistų partijos sekretoriaus pavaduotojas įvertino kaip pažeminimą.
„Man aišku, kad jie nesileis žeminami dar kartą, kaip buvo Taivano sąsiaurio krizės metu 1996-siais“, – pabrėžė JAV 7-jam laivynui, kuris sutelktas Japonijoje, vadovavęs viceadmirolas Robertas L. Thomasas. Jis prisiminė susitikimą su kinų admirolu 2015-ais ir tapo aišku – kinai ne tik nepamiršo 1996-siais patirto pažeminimo, bet ir iš jo pasimokė.
Dabar Xi Jinpingas yra jau ne jaunas, ambicingas vietos komunistų šulas, o įspūdingais tempais ekonominę ir karinę galią užsiauginusios pasaulinės galybės simbolis. Būtent be jo įsakymo Kinija negalėjo padaryti to, ką daro pastarosiomis dienomis Fudziano ir aplinkinėse provincijose, priešais pat Taivaną – čia demonstratyviai telkiamos karinės pajėgos. Kruopščiai kurtos, rengtos kariauti ir laimėti XXI a. karą prieš pasaulinę galybę – JAV.
Per pastarąjį dešimtmetį įspūdinga Kinijos karinių pajėgų modernizavimo, perginklavimo programa sulaukė 252 mlrd. dolerių investicijų – ypač didelis dėmesys skirtas oro pajėgoms, laivynui, moderniems smogiamiesiems pajėgumams, kuriais galima būtų suduoti triuškinantį smūgį amerikiečių pajėgoms regione arba išvesti jas iš rikiuotės.
Kaip ir 1996-siais, amerikiečiai netoli Taivano yra sutelkę rimtas, netgi dar rimtesnes pajėgas – dvi lėktuvnešių grupes ir tris desantinius laivus, kurie pritaikyti veikti kaip lengvieji lėktuvnešiai.
Iš pirmo žvilgsnio Pekino galimybės kuklesnės: prieš amerikiečius tiesiogiai Kinija gali mesti du veikiančius ir teoriškai vieną bandomąjį naują lėktuvnešį, dar kelis desantinius laivus – nė vienas savo galimybėmis, kovine galia, patirtimi neprilygsta JAV laivyno pajėgumams. Tačiau Kinija jau skubiai mobilizavo turimus laivus ir išsiuntė juos į jūrą. Ir tai yra didelis pokytis.
Minėtas N. Gingricho vizitas 1997-siais įvyko būtent po Trečiosios Taivano sąsiaurio krizės. Bet dabar – ne 1995-1996 metai, jėgų pusiausvyra mažumėle pakitusi, o ir pasaulyje saugumo situacija įkaitusi.
„Situacija pasikeitusi ne JAV naudai. Be to, šį kartą Kinija į pratybas įtraukė ne tik Taivano sąsiaurį, bet ir rytinę dalį nuo taivano, anksčiau kinai nesiryždavo to daryti, jie įgauna vis daugiau drąsos ir tikrina linijas, kurias amerikiečiai leis peržengti arba ne“, – pažymėjo T. Janeliūnas.
Kinijoje karinės galios stiprinimas vyksta pagal planą ir, bent jau Vakarų akimis, o ką jau kalbėti apie rusus, įspūdingais tempais. Vos prieš kelerius metus, dar prieš pandemiją JAV Gynybos departamento ataskaitoje apie Kinijos ambicijas ekspertai įspėjo, kad kinai sparčiau, nei iki šiol manyta auginasi raumenis ir greitai bus pajėgus mesti iššūkį bet kuriai pasaulio galybei.
T. Janeliūnas priminė, kad JAV Kongresui pateiktoje ataskaitoje „Kinijos liaudies respublikos karinė ir saugumo plėtra“ jau tada konstatuota, kad, kitaip, nei Rusija, Kinija ne vien tik žodžiais ar provokaciniais karinės galios demonstravimais rodo savo ambicijas tapti karine galybe, pajėgia ne tik kompiuterinėse animacijose, bet ir realybėje kautis ir laimėti konflikte su bet kuria pasaulio šalimi.
„Per artimiausius dešimtmečius kinai sutelks dėmesį į galingos ir klestinčios Kinijos, turinčios pasaulinio lygio karines pajėgas įtvirtinimą pirmiausiai Indijos ir Ramiajame vandenynuose“, – tada įspėta ataskaitoje, išskiriant ilgalaikį „Pagaminta Kinijoje 2025“ planą (importinių technologijų pakeitimas vietinėmis). Bet prognozės pasirodė kiek klaidingos – kinų ambicijos ir gebėjimai buvo didesni.
Birželį Kinija pristatė maždaug 85 tūkst. tonų talpos Type 003 lėktuvnešį, kuris turės įprastas arba elektromagnetines katapultas, galės gabenti ne 30-40 orlaivių, iš kurių – tik maždaug pusę sudaro smogiamoji aviacija – bet kurio lėktuvnešio pagrindinė jėga, o mažiausiai 60 orlaivių su keturiomis dešimtimis naikintuvų. Kuo didesnė tokio tipo laivo talpa, tuo daugiau lėktuvų jis gali gabenti.
Jei bet kurios karinės galybės simbolis nuo XIX a. yra pajėgus laivynas, kuris užtikrina šalies galios projekcijos galimybes visoje planetoje, nacionalinių interesų gynimą bei užtikrina jūrų prekybinių kelių kontrolę, tai būtent lėktuvnešiai yra šalies laivyno galios simbolis. Iš esmės tai yra plaukiojančios aviacijos bazės su dešimtimis orlaivių, o juos įprastai lydi visa eskadra kitų laivų.
Laimėti prieš kinus bus vis sunkiau
Jau 2020 m. Kinija surengė milžiniškas karines pratybas, per kurias simuliuota Taivano atkirtimo karo metu strategija – kas buvo neįsivaizduojama 1996-siais dabar, regis, gali pavykti. Tai, beje, pripažįsta ir patys amerikiečiai. Dar 2019-siais buvę du gynybos departamento planuotojai Robertas Workas ir Davidas Ochmanekas pristatė įslaptintų karinių pratybų esmę: iš pastarųjų 18-os pratybų, kuriose imituotas konfliktas kartu su Rusija ir Kinija, JAV patyrė 18 pralaimėjimų.
Atrodo, per kelis metus galėjo daug kas pasikeisti, bet pernai balandį JAV strateginių pajėgų vadas admirolas Charlesas Richardas Kongrese pripažino, kad JAV artimiausioje ateityje gali tekti kariauti dviejų ar net trijų frontų karą – su Kinija dėl Taivano, su Rusija dėl Rytų Europos ir Šiaurės Korėja dėl Pietų Korėjos.
Esą jei tokios krizės įsižiebtų vienu metu, JAV nebūtų pajėgios sėkmingai kautis bent jau konvencinėje kovoje – nekonvencinė paprastai reikštų branduolinį konfliktą, kurio, suprantama, vengia visos branduolinės valstybės, mat tai reikštų visišką susinaikinimą.
Tokios išvados JAV nėra naujiena – dar 2018 metų „Herritage“ fondo ataskaitoje buvęs JAV jūrų pėstininkų karininkas, o dabar įvairių institutų ekspertas Dakota L. Woodas pristatė JAV galios indeksą ir įvertino galimus krizės scenarijus. Pažymėta, kad JAV būtų pajėgi susitvarkyti su lygiaverčiu priešininkų regioniniame konvenciniame konflikte, tuo pat metu palaikant mažesnes operacijas visame pasaulyje, tačiau antras konfliktas su lygiaverčiu varžovu būtų nepakeliamas.
Kitaip, nei Antrojo pasaulio karo metais, kai JAV iš taikos meto valstybės su palyginus nedidelėmis karinėmis pajėgomis greitai buvo transformuota į keliais frontais galinčią kautis milžinišką karinę mašiną, šiandien didžiausią karinį biudžetą pasaulyje turinčios JAV nepaisant pastarųjų metų pažangos nėra pajėgios pakartoti tokią sėkmę dėl ribotų galimybių bei išteklių.
Tad vienas svarbiausių JAV strategijos uždavinių yra vengti būtent tokio konflikto dviem frontais. O dabar, kai karas Ukrainoje yra prikaustęs JAV dėmesį – ukrainiečiams amerikiečiai skiria milijardus dolerių karinės paramos, sąjungininkams regione – tūkstančius karių, karinės technikos, įrangos ir kritinių pajėgumų, JAV planas galiausiai nukreipti dėmesį į Aziją įstrigęs karo Ukrainoje pragare. Atsitraukti nuo ukrainiečių ir sąjungininkų Europoje JAV negali, bet palikti Taivano vieno – taip pat.
Anot T. Janeliūno, Maskvos ir Kremliaus sąmokslu – susimokymu vienu metu pasaulyje užkurti karus, į kuriuos negalėtų reaguoti JAV, jis netiki, nors, pasak M. Maldeikio, tokio varianto atmesti negalima: juk Rusija ir Kinija vos tik J. Bideną išrinkus prezidentu ėmė jį tikrinti, rengdamos pratybas prie Ukrainos ir Taivano 2020 metais.
„Ar tai sutapimas? Nemanau“, – sakė M. Maldeikis. Bet ar dabar Kinija mato tokį palankų momentą, kai JAV turi sutelkusi pajėgas regione? Vargu, tačiau anksčiau ar vėliau, anot M. Maldeikio, toks konfliktas gali būti neišvengiamas.
„Tarp JAV ir Kinijos dėl Taivano viena ar kita forma taip, konfliktas bus – tai laiko klausimas. Nuo to laiko, kai Henry Kissingeris pakeitė politiką Kinijos atžvilgiu, Taivanas visada buvo galvos skausmas Pekinui, neišsprendžiams rebusas. Ir suprantama, kad bus didelis konfliktas tarp JAV ir Kinijos, pereis į kitas formas. Nemanau, kad iki karinio konflikto, tačiau bet kuris Kinijos lyderis turės eiti su pažadu, kad jis bus tas, kuris paims Taivaną“, – pabrėžė M. Maldeikis.
Tad jei dabartinė eskalacija Kinijai naudinga tik kaip galios parodymas ir mankšta, ateityje gali ateiti momentas, kai be jokių grasinimų JAV ir įspėjimų dėl Taivano Pekinas gali imtis veiksmų. Tuomet, kai JAV bus dar neparankiau. O bet koks amerikiečių įsitraukimas į konfliktą Pietryčių Azijoje yra nenaudingas ir Lietuvai – tai sąjungininkų išteklių, dėmesio atitraukimas į kitą pasaulio kraštą. Anksčiau ar vėliau tai, tikėtina, įvyks.
