Pirma, jos teigimu, NATO ir Rusijos steigiamasis aktas dėl abipusių santykių, bendradarbiavimo ir saugumo nėra tarptautinė sutartis, tai veikiau politinė deklaracija. Antra, prieš Ukrainą agresiją panaudojusi Rusija pati pamynė pamatinius susitarimo principus.
Rusija pati pamynė visus principus
„Norėčiau akcentuoti, kad 1997 m. Paryžiuje pasirašytas NATO ir Rusijos steigiamasis aktas dėl abipusių santykių, bendradarbiavimo ir saugumo nėra tarptautinė sutartis, taigi jis nesukuria teisinių įsipareigojimų ir vertintinas kaip politinė deklaracija. Kitaip tariant, šiame dokumente, skirtame nustatyti bendradarbiavimo tarp Aljanso ir Rusijos pagrindus bei procedūras, yra įtvirtinti ne teisinio, o politinio pobūdžio įsipareigojimai, kurių turėjo būti laikomasi gera valia. Dėl šių įsipareigojimų nesilaikymo teisinė atsakomybė nekyla“, - sakė E. Leonaitė.
Teisininkės tvirtinimu, pagrindinis NATO ir Rusijos susitarimo tikslas yra kurti tvarią taiką euroatlantiniame regione. Siekdamos šio tikslo NATO ir Rusija įsipareigojo grįsti tarpusavio santykius pagarba pamatiniams tarptautinės teisės principams, pripažino demokratijos, politinio pliuralizmo, teisės viršenybės, pagarbos žmogaus teisėms ir laisvėms svarbą visapusiškam saugumui.
„Beje, Akto preambulėje tiesiogiai pažymima, kad „Rusija tęsia demokratinės visuomenės kūrimą, politinę ir ekonominę transformaciją“, - sako mokslininkė.
„Tačiau svarbiausia, kad Akte tiesiogiai minimas įsipareigojimas susilaikyti nuo ginkluotos jėgos panaudojimo ar grasinimo ginkluota jėga ne tik tarpusavio santykiuose, bet ir prieš bet kurią kitą valstybę, jos suverenitetą, teritorinį vientisumą ar politinę nepriklausomybę bet kokiu su JT Chartija ar Helsinkio baigiamajame akte įtvirtintais principais nesuderinamu būdu. Taip pat patvirtinamas įsipareigojimas gerbti visų valstybių suverenitetą, nepriklausomybę ir teritorijos vientisumą, sienų neliečiamybę ir tautų teisę į apsisprendimą. Neabejotina, kad būtent šių pamatinių, visą tarptautinę bendruomenę saistančių tarptautinės teisės principų laikymasis yra aptariamo politinio susitarimo gyvybingumo prielaida“, - priduria E. Leonaitė.
Teisininkės manymu, šiandienos įvykiai aiškiai parodo, kad Rusija pati atliko veiksmus, nesuderinamus su 1997 m. akto tikslais ir paneigė kone visus šio akto principus, sugriaudama šio akto pagrindus.
„Taigi esamoje situacijoje iš esmės neliko prasmės kalbėti apie politinių įsipareigojimų gyvybingumą“, - sako E. Leonaitė.
Jos manymu, net jeigu 1997 m. aktas būtų tarptautinė sutartis, Rusijos agresija prieš Ukrainą galėtų būti vertinama kaip esminis sutarties pažeidimas, suteikiantis teisę NATO nutraukti šią sutartį ar sustabdyti jos galiojimą vadovaujantis Vienos konvencijos dėl sutarčių teisės nuostatomis.
NATO bazės – pažeidimas ar ne?
Kalbėdama apie dažnai pateikiamą paaiškinimą, kad remiantis šiuo susitarimu rytinėse NATO narėse negali būti kuriamos nuolatinės karinės NATO bazės, E. Leonaitė atkreipė dėmesį, jog dokumente buvo kalbama apie tuometinę saugumo aplinką. Šiuo metu ji reikšmingai pakitusi.
NATO ir Rusijos steigiamajame akte sakoma:
NATO pakartoja, kad esamoje ir numatomoje saugumo aplinkoje Aljansas kolektyvinę gynybą ir kitas misijas vykdys užtikrindamas būtiną sąveiką, integraciją ir pastiprinimo galimybes, o ne papildomai dislokuodamas esmines kovines pajėgas. Atitinkamai, jis turės pasikliauti adekvačia, šias užduotis atitinkančia infrastruktūra. Šiame kontekste, pastiprinimas gali būti vykdomas, kai tai būtina, ginantis nuo agresijos grėsmės (...). Rusija laikysis panašių apribojimų Europoje dislokuotų įprastinių pajėgų atžvilgiu.
„Nuostatoje aiškiai kalbama apie „esamą“, tai yra 1997 m. buvusią, ir „numatomą“ saugumo situaciją. Akivaizdu, kad Rusijos agresija prieš Ukrainą (Krymo aneksija ir jos ginkluotųjų pajėgų siuntimas į regioną), taip pat visapusiška parama Rytų Ukrainoje veikiančioms ginkluotoms separatistų grupuotėms iš esmės pakeitė saugumo situaciją“, - sakė E. Leonaitė.
Pasak teisininkės, tokio pobūdžio pokyčiai tikrai negalėjo būti numatomi pasirašant aptariamą dokumentą.
E. Leonaitė taip pat atkreipia dėmesį, kad NATO ir Rusijos susitarime kalbama apie „esminius“ kovinius pajėgumus Rytų Europoje, tačiau keli šimtai JAV karių nebūtinai turi būti traktuojami kaip „esminiai koviniai pajėgumai“.
„Trečia, negalima užmerkti akių prieš atitinkamą Rusijos pasižadėjimą laikytis „panašių apribojimų“. 2007 m. Rusija sustabdė savo narystę Įprastinės ginkluotės Europoje sutartyje, kuri neretai apibūdinama kaip „kertinis Europos saugumo akmuo“ ir nebesilaiko joje numatytų apribojimų. Be to, Kaliningrade yra dislokuotos žymios Rusijos pajėgos, daug didesnės nei galimos NATO karinės bazės“, - reziumavo teisininkė.