Ką daryti su šaudančiais į valstybę: Bakas švelnina toną

Vytautas Bakas, pasiūlęs stabdyti susitepusios žiniasklaidos licencijas, pamažu atsitraukia teisindamasis, kad tai tėra jo nuomonė. „Freedom House“ biuro Lietuvoje vadovas Vytis Jurkonis sako, Lietuvos žiniasklaidos bėdos įvardintos ne vienoje tarptautinėje ataskaitoje, o problemos sprendimas turėtų būti ne vienos ar kitos žiniasklaidos priemonės demonizavimas ar naikinimas.

Diskusija kilo, kada V. Bakas sekmadienį LRT televizijai duotame interviu pasidalijo nuomone apie galimybę griežtinti žiniasklaidos kontrolę stabdant jos licencijas. Tai paskelbta paaiškėjus, kad „MG Baltic“ koncernas per savo kontroliuojamus žiniasklaidos kanalus darė įtaką politikams. Tokius veiksmus V. Bakas apibūdino kaip šaudymą į valstybę naudojantis sava žiniasklaida.

„MG Baltic“ priklauso bendrovė Laisvas ir nepriklausomas kanalas, valdanti didžiausią šalyje televizijų grupę – populiariausią kanalą LNK, BTV, į moterų auditoriją orientuotą TV1, informacijos ir publicistikos kanalą „Info TV“ ir pramoginį „Liuks!“.

Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) pirmininkas Dainius Radzevičius pirmadienį perspėjo, kad ši iniciatyva Lietuvą gali įvelti į tarptautinį skandalą.

Problemos – ne su viena žiniasklaidos grupe

Tarptautinės nevyriausybinės organizacijos „Freedom House“ biuro Lietuvoje vadovas V. Jurkonis sako, kad V. Bako susirūpinimas jam suprantamas.

„Verslo įtaka, skaidrumo problemos Lietuvos žiniasklaidos žemėlapyje buvo minima ne vienoje tarptautinėje ataskaitoje bei konferencijose. Žiūrint į „Freedom House“ tyrimą „Nations in Transit“, nepriklausomos žiniasklaidos indeksas Lietuvoje pastaraisiais metais yra gana stabilus, nors dešimtmečio perspektyvoje matoma šiokia tokia neigiama tendencija. Ji nėra tokia dramatiška kaip, tarkime, Lenkijoje, bet ir nėra tokia stabili kaip Estijoje“, – aiškina V. Jurkonis.

Atskleisti dokumentai rodo, kad problemų Lietuvos žiniasklaidoje yra. Tačiau, pašnekovo vertinimu, būtų naivu manyti, kad tai susiję tik su viena kompanija ar viena žiniasklaidos grupe.

„Būtent todėl problemos sprendimas turėtų būti ne vienos ar kitos žiniasklaidos priemonės demonizavimas, naikinimas, bet sistemiškas skaidrumo, atskaitomybės ir etikos standartų diegimas.

Politikai taip pat yra šios istorijos dalimi – jie negyvena vakuume. Turbūt nerasime nė vienos partijos, kuri skaidrumo klausimu būtų be priekaištų. Nurašant vieną ar kitą žurnalistą, ar apkaltinant vieną ar kitą verslo grupę, politikai gali užsidėti varnelę, pasipudruoti, bet reikia pripažinti, kad tai nebus ilgalaikis problemos sprendimas, – kalbėjo V. Jurkonis.

Pašnekovo vertinimu, ir žurnalistų bendruomenei, akivaizdu, reikia patiems atsakyti į kai kuriuos svarbius klausimus, o ne gąsdintis politikų pareiškimais. „Nes kartais susidaro įspūdis, jog patys užmeta, patys ataudžia. Jei dabar visa rampos šviesa bus atsukta tik į NSGK vadovą ir šiuo pavyzdžiu vadovaujantis trimituojama kaip neva visi politikai kėsinasi į žiniasklaidos laisvę, tai rodys (ne)sąmoningą norą apeiti įsisenėjusias problemas“, – teigė „Freedom House“ biuro Lietuvoje vadovas.

Teisininkė abejoja perspektyva

Advokatų bendrovės JUREX verslo ginčų advokatų kontoros partnerė Agnė Bilotaitė sako, kad, nepaisant viešojoje erdvėje girdimų komentarų, žvelgiant iš teisinės perspektyvos galimybės panaikinti žiniasklaidos priemonės licenciją yra labiau teorinės nei praktinės.

„Vadovaujantis visuomenės informavimo įstatymu, pagrindu panaikinti licenciją galėtų būti paaiškėjusi informacija, kad žiniasklaidos kanalas, siekdamas gauti licenciją, pateikė melagingą patvirtinimą, jog žiniasklaidos priemonę tiesiogiai ar netiesiogiai valdantys asmenys yra nesusiję ir nebuvo anksčiau susiję su jokiomis organizuotomis nusikalstamomis grupuotėmis.

Vis dėlto šiuo pagrindu siekiant panaikinti licenciją, reikėtų įstatymų nustatyta tvarka įrodyti tiek nusikalstamos organizuotos grupuotės egzistavimą, tiek sąsajas su ja“, – komentavo A. Bilotaitė.

V. Jurkonis primena, kad licencijų išdavimu ar atėmimu užsiima Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK). Seimas turi paskyręs savo atstovus komisijoje, bet joje yra ir kitų institucijų atstovai, užtikrinantys balansą ir šios struktūros nešališkumą. „Žinoma, politikai turi teisę pasidalinti savo nuomone, bet LRTK būtent tam ir yra, kad nepasiduotų vieno ar kito politiko nuomonei ar nuotaikai“, – sako V. Jurkonis.

V. Bakas: deja, D. Radzevičiaus logika palankesnė dabartinei sistemai

Sulaukęs kritikos pliūpsnio, V. Bakas teisinasi teišsakęs savo nuomonę.

„Aš iškėliau idėją, kad žiniasklaida negali neatlikti savo misijos. Tai nėra paprasta ūkinė veiklą, ji licencijuojama. Ponas D. Radzevičius gali paskaityti paskutinę „Reporteriai be sienų“ ataskaitą, kurioje parašyta, kad pagrindinė pastaba vertinant Lietuvos žiniasklaidos indeksą – per didelis žiniasklaidos priklausomumas nuo stambaus verslo. Man gaila, kad p. D. Radzevičius iki šiol turbūt pats nemato, kaip tarptautinės organizacijos vertina Lietuvos žiniasklaidos laisvę“, – į D. Radzevičiaus išsakytą kritiką reagavo V. Bakas.

Jo teigimu, Lietuvos žiniasklaida nelaisva ne dėl V. Bako išsakytos nuomonės, o dėl to, kad žiniasklaidos laisvę laužo savanaudiški galios centrai, žiniasklaidą išnaudojantys ne demokratijai stiprinti, ne visuomene šviesti, o asmeniniams interesams tenkinti.

Komiteto pirmininko vertinimu, LRTK yra Seimui atskaitinga institucija ir turės įvertinti susiklosčiusią situaciją.

„Tai tik mano nuomonė, kol kas tai nei išvadų dalis (komiteto - DELFI), nei kažkas kita“, – akcentavo V. Bakas.

Jo teigimu, kaip stiprinti žiniasklaidą, turi pasakyti patys žiniasklaidos savivaldos atstovai. „Manau, mūsų žiniasklaidoje atsiras kritinė masė žmonių, kurie tikrai nenorės taikstytis su tuo, kad yra įrankiai kažkieno siaurų interesų rankose. Vis dėlto jie atlieka svarbią misiją, aš net neabejoju, kad pati savivalda pasiūlys sprendimą. Deja, pono D. Radzevičiaus savivaldos logika daugiau palanki dabartinei sistemai. Aš visiškai nesutinku su p. Radzevičiumi, kad kaip politikas negaliu išsakyti savo pagrįstos nuomonės. Mes atliekame parlamentinį tyrimą ir tokius procesus matome, p. D. Radzevičius man negali nurodyti, apie ką turiu teisę kalbėti“, – sakė V. Bakas.

Jo teigimu, LŽS atstovauja daugiausia regioninei žiniasklaidai, o regioninėje žiniasklaidoje situacija ypatingai sudėtinga. Pasak V. Bako, reikia verkiant ieškoti priemonių siekiant užtikrinti, kad regioninė žiniasklaida vykdytų savo funkciją, žmonės būtų informuojami apie savivaldoje vykstančius procesus.

V. Bakas neatmeta suklydęs, tačiau teisinasi, kad tokia jo nuomonė.

Nepalaiko D. Grybauskaitė, R. Karbauskis ir S. Skvernelis

Prezidentė Dalia Grybauskaitė antradienį pareiškė, kad verslo koncerno „MG Baltic“ veikla yra oligarchinio veikimo pavyzdys, bet teisinio pagrindo naikinti koncerno valdomos LNK televizijos licencijos šiuo metu nėra.

„Dar aš kai pradėjau kalbėti apie oligarchinį įsigalėjimą Lietuvoje, tai kaip tik klasikinis oligarchų apibrėžimas ir yra, kada verslas susilieja su politika ir turi savo žiniasklaidos priemones savo interesams siekti, kurie ne visuomet atitinka viešo intereso. Tai matome klasikinį to pavyzdį būtent „MG Baltic“ veikloje“, – antradienį transliuotame interviu Žinių radijui sakė šalies vadovė.

Ji teigė, jog pagal dabartinę situaciją pagrindo naikinti LNK licenciją nėra.

„Bet čia norėčiau labai taip pat nekeliant lūkesčių aiškiai pasakyti, kad Lietuva yra teisinė valstybė ir mes turime įstatymus, kurie numato pagrindus, kada gali būti licencija atimta ar sustabdyta, ar pristabdyta. Žinome, kad tai gali daryti ne bet kas, o Lietuvos ir radijo televizijos komisija ir kad visuomenės informavimo įstatymas labai aiškus ir jo pagrindai taip pat aiškūs. Todėl labai atsakingai galėčiau atsakyti, kad esant dabartinei situacijai bent LNK atžvilgiu šis įstatymas tokių pagrindų nenumato, kad galėtų būti sustabdoma licencija“, – kalbėjo D. Grybauskaitė, kurią cituoja BNS.

Kaip DELFI sakė „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis, V. Bako mintis apie tai, kas negali valdyti žiniasklaidos priemonių, buvo „emocinė“.

„Bet ne apie konkrečią grupę kalba. NSGK tyrimo esmė – saugikliai. Kokie saugikliai turi atsirasti, kad situacija nepasikartotų, kad žiniasklaida negalėtų tapti įkaite kažkokių verslo grupių ar politikų, kurie daro spaudimą vieniems ar kitiems žiniasklaidos savininkams“, – aiškino jis.

Pasak politiko, kalbama iš principo, kas negalėtų turėti žiniasklaidos priemonių, ir kaip jos turėtų veikti. „Iš principo kyla klausimas, kaip atskirti žiniasklaidos priemonių savininkų interesus, ir visuomenės interesą gauti teisingą informaciją“, – dėstė R. Karbauskis.

Premjeras Saulius Skvernelis irgi nesutinka su V. Bako iškelta idėja.

„Manau, kad daug ką galės padaryti pati žiniasklaida, per savo savireguliaciją, per savo savivaldą. Nemanyčiau, kad reikėtų kalbėti apie tokias kardinalias arba griežtas priemones“, – pirmadienį kalbėjo S. Skvernelis.