Į muzikos festivalį susiruošiau maždaug po trejų metų pertraukos. Rūpėjo pažiūrėti, kodėl Vilnius vasaros savaitgaliais taip ištuštėja, kur ir kaip linksminasi jaunimas ir ar tikrai taip masiškai festivaliuose šniaukščiami narkotikai.
Gera valanda automobiliu ir mes – Varėnos rajone, Spenglos miške. Aukštos pušys, magiškos projekcijos ant miegančio miško ir viršum pakibęs mėlynasis mėnulis – antra per mėnesį pilnatis. O kur dar menai ir puiki muzika – likau maloniai nustebintas, net už bilietą sumokėtų 60 eurų nebuvo gaila.
Tačiau kad ir kokia didelė saldaus medaus statinė būtų, ją užteršė šaukštas deguto. Ir čia eilinį kartą išlindo lietuviškas požiūris į higieną.
Žinojau, kad gyvensime palapinėse miške ir buvau tam pasiruošęs. Tačiau mažų mažiausia festivalyje tikėjausi biotualetų ir sąlygų rankoms nusiplauti. Festivalio organizatoriai į tualetų klausimą pažiūrėjo žemiškai: pasiūlė sukaltas pašiūres su skylėmis grindyse. Tualetams nereikėjo net nuorodų – juos galėjai užuosti iš tolo.
Iš pradžių net nesipiktinau – mąsčiau, gal čia koks ekologiškas požiūris, kuris man, vartotojui, nesuprantamas. Tačiau stebėdamas žmonių reakcijas supratau, kad aš ne vienas toks.
Kaip įprasta viešuose renginiuose, šįsyk prie tualetų eilės netįso. Ir užplūdo festivalininkai Spenglos mišką: kas tiesiai už palapinės, kas giliau miške. Sekmadienio rytą išvykdamas stebėjau pakrūmėse pabirusias baltas servetėles ir uodžiau šlapimo tvaiką. Va tau ir ekologija...
O ką daryti, jei, lįsdamas į tualetą, rizikuoji per kelias sekundes persigerti kanalizacijos dvoku, o išėjus nėra net kur rankų nusiplauti. Tiesa, renginio organizatoriai pasiūlė dušus: paėjus gilyn į mišką ir išlaukus eilėje, buvo įmanoma apsiprausti iš ežero pumpuojamu vandeniu.
Iki šiol nesuprantu – ar visas, ar tik mūsų valstybę panašios bėdos kamuoja? Žinau, kad labai ilgai mūsuose net lauko tualetų nebuvo, dar ir dabar Europą stebiname lauko išviečių gausa, bet gal laikas žengti pirmyn? Ir galiausiai – ar susimokėjęs 60 eurų prašau labai daug?