Jos atitinkamai gavo beveik 13,7 tūkst. ir beveik 17 tūkst. eurų.
Šie atlikėjai viešai remia Kremliaus režimą ir yra koncertavę Rusijos aneksuotame Kryme.
Paaiškėjo, kad neskirti subsidijų šiuos koncertus organizavusioms įmonės tiesiog nebuvo įmanoma.
„Baisi klaida“
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigė, kad susirinkta ne ieškoti kaltų.
„Mes čia susirinkome ne ieškoti kaltų, bet ieškoti receptų, kad tos pamokos nepasikartotų“, – posėdyje teigė L. Kasčiūnas.
Jis teigė, kad būtina sukurti tam tikrą filtrą, pagal kurį būtų suformuotas pageidaujamų ir nepageidaujamų asmenų sąrašas.
„Visi suprantame, kad įvyko, sakyčiau, baisi klaida“, – sakė Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis.
Lietuvos kultūros taryba ateityje nebeskirstys subsidijų kultūros įstaigoms už nuostolius, patirtus per pandemiją, sako Seimo Kultūros komiteto pirmininkas V. Juozapaitis.
„Atkreipiu dėmesį, kad subsidijos ir toliau bus mokamos, bet jau bus mokamos nebe Kultūros tarybos – kas išvis turbūt yra neįtikėtina. Kultūros taryba, ekspertinė įstaiga, įpareigojama vykdyti išmokėjimus be ekspertinio vertinimo, padaroma mechanizmo įrankiu, tai prieštarauja pačiai tos įstaigos misijai“, – antradienį per bendrą Seimo Kultūros bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetų posėdžius sakė V. Juozapaitis.
Subsidijos neskirti negalėjo
Kultūros viceministrė Daina Urbanavičienė komitetų posėdyje teigė, kad dėl situacijos labai apgailestauja.
Ji paaiškino, kad praėjusiais metais buvusi Vyriausybė kultūros sektoriui skyrė apie 17 milijonų eurų, ji gelbėjant po pirmosios pandemijos.
„Tad buvo sudaryta kultūros ministro darbo grupė, kuri buvo įpareigota parengti tam tikras priemones, pagal kurias kultūros sektorių galėtų pasiekti tokia parama“, – paramos skyrimo procedūrą atpasakojo viceministrė.
Ji teigė, kad kultūros renginių organizatoriai pasiūlė skirtas lėšas skirti atšauktų renginių rengėjams.
„Iš kultūros renginių organizatorių gavome prašymą, kad atsirastų subsidijų programa dėl atšauktų renginių. (…) Tai nėra projektinis vertinimas, buvo nuspręsta atsisakyti ekspertinio vertinimo. Čia reikėjo vertinti tik ekonominius ir faktinius dalykus“, – aiškino kultūros viceministrė.
D. Urbanavičienė pabrėžė, kad nebuvo vertinama meninė ar kultūrinė renginių kokybė.
„Sutinku, man pačiai ir Lietuvos kultūros tarybos nariams yra labai nemaloni ši situacija. Tas parašo padėjimas man labai nemalonus. Bet mes negalėjome jo nepadėti. Mes teisininkų klausėme, gal yra svertai, gal koks nepageidaujamų atlikėjų sąrašas, bet deja sąlygos buvo tokios, kad mes neturėjome teisės jų neremti“, – situaciją aiškino D. Urbanavičienė.
Ji žadėjo, kad jei tik bus galimybė, šiuos pinigus bus bandoma susigrąžinti.
Kultūros tarybos narys, architektas Rolandas Palekas sakė besijaučiantis kiek pasimetęs. Jis, visgi, kėlė klausimą, ar jis kaip tarybos narys turi atlikti kitų šalių atlikėjų veiklos stebėjimą.
„Jaučiuosi kaip netiesiogiai kaltinamas kaip Kultūros tarybos narys, neatlikęs tam tikrų namų darbų. Kurie vargu ar buvo užduoti. (…) Taip, galbūt galėjau kaip tarybos narys vykdyti monitoringą, stebėti priešiškų valstybių atlikėjus, bet nežinau ar tai mano pareiga. Jaučiuosi sudėtingai patekęs į šią situaciją“, – sakė Kultūros tarybos narys.
Jis teigė, kad dėl tokio sprendimo jam tikrai nemalonu.
Dviejų Seimo komitetų posėdyje dalyvavęs R. Palekas teigė, kad situaciją šiek tiek gerina faktas, kad ši suma buvo skirta tik dėl finansinių praradimų koncertus organizavusioms įmonėms, o ne patiems atlikėjams.
Kultūros komiteto pirmininkas V. Juozapaitis aiškino, kad Kultūros tarybos nariai turėtų sekti kitų šalių atlikėjų veiklą. Tai turi daryti ir visuomenė.
„Kartais formalus požiūris į tam tikrą dalyką gali atsigręžti į mus pačius“, – sakė parlamentaras V. Juozapaitis.
Kultūros komiteto pirmininkas pažymėjo, kad F. Kirkorovo koncerto organizatoriai gerai žinomi Lietuvoje, jie rengia didžiausius lietuvių atlikėjų koncertus, organizuoja gerai žinomus muzikos festivalius.
Siūlo parengti bendrą sąrašą
Seimo narė Liuda Pociūnienė aiškino, kad turėtų būti sudarytas bendras nepageidaujamų asmenų sąrašas. O tai galima padaryti tik aktyvia ir ilgalaike stebėsena ir situacijos monitoringu, vykdomu kelių atsakingų institucijų.
Parlamentaras Vladas Rakutis pažymėjo, kad reikia bendros sistemos.
„Prieš mus veikia sistema, apimanti visas gyvenimo sritis. Ir jei mes nesukursime tam tikros sistemos, mes visada pralošime. (...) Prieš futbolo komandą reikia pastatyti kitą futbolo komandą, o ne betonuoti stulpus, nes jie mums trukdys lakstyti po aikštę“, – aiškino parlamentaras.
Politikas aiškino, kad Vyriausybės lygmenyje turėtų būti sukurtas koordinacinis centras, kuriame būtų dirbtų situaciją tinkamai išmanantys asmenys. O kiekvienoje ministerijoje dirbtų darbuotojai, kurie nuolatos stebi situaciją.
„Mes čia turėtume turėti jau ne tik kolektyvinius sprendėjus, bet ir specialistus, kurie patartų ir pateiktų tą medžiagą sprendimo priėmimui“, – siūlė V. Rakutis.
Buvęs premjeras Saulius Skvernelis akcentavo, kad Kultūros taryba padarė tai, ką privalėjo padaryti. Anot jo, minėti atlikėjai nėra įtraukti į nepageidaujamų asmenų sąrašą.
„Nepamirškime kokia grėsmė yra ir sporte kilusi. Į Lietuvą atvažiavo trys Rusijos krepšinio komandos, viena iš jų CSKA, tiesiogiai su Raudonąja armija susijusi. Irgi reikėtų draudimą padaryti“, – ironizavo ekspremjeras ir pabrėžė, kad atsakingos institucijos atlieka monitoringą dėl to, kas negali būti įleidžiamas į Lietuvą.
Įstatymus galima keisti
NSGK vadovas L. Kasčiūnas teigė, kad turima galvoti apie tam tikrus saugiklius.
Užsienio reikalų ministerijos (URM) viceministras Egidijus Meilūnas priminė, kas rašoma įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, kalbant apie draudimą atvykti į Lietuvą.
Taigi, 133 straipsnio atitinkamose dalyse nurodoma:
4. Užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad užsienio valstybėje užsienietis yra padaręs sunkų ar labai sunkų nusikaltimą asmeniui ir dėl to buvo pažeistos visuotinai pripažintos žmogaus teisės ir laisvės, korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką ar pinigų plovimo požymius atitinkančią nusikalstamą veiką, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos įstatymuose ar tarptautinėse sutartyse, arba kad kurstė ar kitaip dalyvavo darant tokias nusikalstamas veikas ir (ar) dėl šių priežasčių užsienietis yra įtrauktas į kitos Europos Sąjungos valstybės narės, Europos laisvosios prekybos asociacijos ar Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos valstybės narės nacionalinį užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti, sąrašą.
5. Užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai.
URM viceministras E.Meilūnas aiškino, kad nurodyti neįleisti asmens gali 10 šalies institucijų.
„Jei būtų sprendimai, reikėtų teisės aktus, įstatymą Dėl užsieniečių teisinės padėties ar atitinkamą Vyriausybės nutarimą koreguoti, įtraukiant minėtus kriterijus“, – sakė E. Meilūnas.
Galimi pokyčiai
NSGK pirmininkas L. Kasčiūnas teigė, kad minimas įstatymas turi būti papildytas nuostata, kad į šalį neįleidžiami ir atlikėjai, viešai arba savo kūryba išreiškiantys paramą agresyviai tarptautinę teisę pažeidžiantiems Rusijos ir kitos valstybės veiklos vykdomai užsienio politikai, arba kvestionuojantys Lietuvos Konstitucijos vertybes.
„Šiame kontekste reikia sustiprinti ir institucijų bendradarbiavimą. Taip pat tobulinti Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamų projektų teikimo gaires, kuriose būtų numatomos ekspertinio vertinimo, skiriant subsidijas“, – sakė L. Kasčiūnas.
Landsbergis siūlo Kirkovo neįleisti į Lietuvą
NSGK pirmininkas pasveikino užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio siūlymą Rusijos ir Bulgarijos pilietį F. Kirkorovą įtraukti į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvą, nacionalinį sąrašą.
Anot užsienio reikalų ministro, šis žinomas atlikėjas savo daugkartiniais apsilankymais neteisėtai aneksuotame Krymo pusiasalyje „sąmoningai neigė Ukrainos teritorinį integralumą ir suverenitetą bei tokiu būdu netiesiogiai pateisino agresyvius Rusijos Federacijos veiksmus“.
