aA
Kandidatas į Prezidento postą, filosofas ir rašytojas Arvydas Juozaitis teigia, kad nereikia teikti ypatingų vilčių globaliai Lietuvai ir tikėti, kad kažkas už Lietuvos ribų Lietuvą gali išgelbėti, esą daugiau Lietuvos turi būti Lietuvoje. Tokiomis mintimis A. Juozaitis pradėjo savo programinių gairių pristatymą.
Arvydas Juozaitis
© DELFI / Justinas Auškelis

A. Juozaičio teigimu, situacija Lietuvoje yra tokia: reikia tvarkyti „aptrupėjusius“ bokštus ir įkvėpti vilties jaunimui, nes esą gyventojų skaičiaus situacija Lietuvoje yra prastesnė nei okupacijos metais.

Pristatęs savo programą A. Juozaitis sulaukė klausimų. Vienas jų – ar tikrai kandidatas palaiko visuotinį kvietimą į kariuomenę – kad būtų kviečiami ir vyrai, ir moterys? „Jokių moterų čia būti negali. Tegul jos sėdi prie kompiuterių, logistikoje, medicinoje“, – kalbėjo A. Juozaitis, pabrėždamas, kad moters negali būti karo lauke, tačiau sistemoje ji gali turėti kitų pareigų.

Jis sulaukė kritikos ir dėl minties mokyklose įvesti karinį mokymą, tačiau, anot jo, tai būtina. „Kaip galima nerengti?“ – stebėjosi kandidatas, sukritikuodamas šiuolaikinio jaunimo fizinį pasirengimą.

Kandidato į Prezidentus teigimu, kariuomenę būtina rengti ir stiprinti ne tik fiziškai, bet ir kitomis priemonėmis. „Armija be karo paragavimo yra leisgyvė armija, – kalbėjo kandidatas ir pridūrė, kad karas su Rusija yra neįmanomas dėl netinkamos karinės įrangos. – Rusija pirmą sekundę sunaikintų radarus.“

Svarbu ne tik „keturi bokštai“, bet ir „keturi kampai“

A. Juozaitis priminė, kad Lietuvoje svarbiausia – „keturi bokštai“. Tai kalba, šeima, nacionalinis tautinis švietimas ir teisingumas. „Bokštai negali būti sugriauti ar aptrupėję. Kaip ir vėliava negali būti nuleista“, – mintimis dalijosi A. Juozaitis.

„Šeimos nunykimas liudija gamtinio instinkto nunykimą valstybėje“, – apie „bokštus“ tęsė kandidatas.

Juozaitis kritikuoja Lietuvos pasirengimą karui ir teigia, kad kariaujančių moterų negali būti
© DELFI / Justinas Auškelis

Anot A. Juozaičio, šiuolaikiniai socialiniai eksperimentai visuomenėje liudija, kiek vilčių visuomenė sutelkia į švietimą. „Tik komunistai ir totalitarinės valstybės skiria tiek dėmesio švietimui“, – pridūrė kandidatas.

A. Juozaičio teigimu, būtina tvarkyti ir teisingumo „bokštą“. Jis pridūrė, kad viena iš bėdų – įstatymų pataisos, kurių per metus priimama, anot jo, tūkstančiai. Jis palygino Lietuvą su Anglija, kurioje, jo teigimu, tokių pakeitimų priimama vos keli šimtai.

Bokštai negali būti sugriauti ar aptrupėję. Kaip ir vėliava negali būti nuleista.
Arvydas Juozaitis

Be tų keturių „bokštų“, jo teigimu, svarbu ir užsienio politika.

Ketvertas kartojasi ir kalbant apie kaimynus. A. Juozaitis įvardijo, kad svarbiausi – keturi kampai – keturios kaimynės.

Arvydas Juozaitis
Arvydas Juozaitis
© DELFI / Justinas Auškelis

Rusija – pirmoji įvardyta kaimynė. Dar viena kaimynė – Latvija. Anot A. Juozaičio, ši kaimynė – labiausiai neišnaudota. „Net ir šimtmetis, jo paminėjimas, kaip kartėlis atsiliepė mums, nepasveikinus Latvijos. Jis gerai simbolizavo visą mūsų santykių būseną. Jei buvo galima šitaip nepasveikinti, vadinasi, tokioje būsenoje ir esame, – apie įvykį, kai prezidentė Dalia Grybauskaitė į kaimyninę Latviją nenuvyko dėl lėktuvo gedimo, kalbėjo A. Juozaitis. – Su Latvija nėra net bendros informacinės erdvės.“

Net ir šimtmetis, jo paminėjimas, kaip kartėlis atsiliepė mums, nepasveikinus Latvijos. Jis gerai simbolizavo visą mūsų santykių būseną. Jei buvo galima šitaip nepasveikinti, vadinasi, tokioje būsenoje ir esame.
Arvydas Juozaitis

„Mūsų bendra pozicija su latviais būtų paranki Lenkijai, kai ji atsiduria įvairių konfliktų lauke“, – apie kitą kaimynę kalbėjo A. Juozaitis. Jo teigimu, iš lenkų galima pasimokyti įstatymų leidybos ir valdymo struktūros. Baltarusija – paskutinė įvardyta kaimynė, su kuria santykius taip pat reiktų šiltinti.

Anot A. Juozaičio, dar vienas svarbus dalykas – gyventojų mažėjimas. „Krizė kurią dabar išgyvename, yra pati didžiausia po antrojo pasaulinio karo. Net opkupacijos dešimtmečiai nešė viltį“, – apie gyventojų skaičiaus didėjimą kalbėjo A. Juozaitis.

Jis teigė, kad viena svarbiausių Prezidento užduočių – „įkvėpti viltį jaunimui ir pasakyti, kad bus tokia švietimo sistema, kuri skatins juos suprasti, kad globalizmas ar intelektas – lokalus produktas“.

Juozaitis kritikuoja Lietuvos pasirengimą karui ir teigia, kad kariaujančių moterų negali būti
© DELFI / Justinas Auškelis

„Lengviausia pasakyti – atsiribokime“, – po klausimo, ką daryti, kad būtų užmegztas ryšys su Latvija, kurio, kaip teigia pats A. Juozaitis, taip reikia.

„Astravo elektrinė – aukščiausias skrydis. Nuo jo negalime pradėti“, – teigė A. Juozaitis ir pridūrė, kad labai svarbu pradėti nuo pažinimo, reiškia – nacionalinis transliuotojas turėtų labiau informuoti apie kaimynus, kuriuos jis vadina „neišeikvotais resursais“.

Diskusijoje A. Juozaitis kalbėjo ir apie užsienio, ir apie vidaus politiką. Jis sukritikavo ir tuštėjančią Lietuvą bei pilnėjantį Vilnių.

Svarbiausia ne užsienio, o vidaus politika

Savo programos gaires A. Juozaitis pristato ne pirmą kartą. Vasario pabaigoje Rytų Europos studijų centro (RESC) diskusijoje dalyvavęs A. Juozaitis įvardijo, kad Lietuvai dabar svarbiausia ne užsienio, o vidaus politika.

Jo teigimu, tai parodė ir pastaroji prezidentės Dalios Grybauskaitės kadencija. „Vidaus politika – užsienio politikos kokybės ženklas“, – teigė į Prezidentus kandidatuojantis A. Juozaitis.

Savo įžvalgomis pasidalijęs A. Juozaitis priminė tris svarbiausius blokus: švietimas, civilinė apsauga ir teisėsauga.

Jis siūlė keisti Švietimo, mokslo ir sporto ministro skyrimo tvarką, taip pat mokyklose stiprinti fizinį pasirengimą bei įvesti karinį mokymą. „Vyresnėse klasėse įrengti karinį parengimą, taip pat trečią kūno kultūros pamoką“, – teigė A. Juozaitis. Šiuo metu moksleiviai lanko dvi kūno kultūros pamokas per savaitę.

Vyresnėse klasėse (reikia) įrengti karinį parengimą, taip pat trečią kūno kultūros pamoką.
Arvydas Juozaitis

Filosofas, politikas ir rašytojas sprendimą dalyvauti Prezidento rinkimuose paskelbė vienas pirmųjų. Oficialiai šią žinią jis pristatė praėjusių metų rugsėjį Biržų pilyje.

A. Juozaitis buvo vienas iš Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio iniciatorų, kultūrinių leidinių redaktorius, buvęs tuomečio premjero Algirdo Brazausko patarėjas švietimo klausimais, vėliau Lietuvos kultūros atašė Kaliningrado srityje.

Paskelbęs apie savo kandidatavimą, A. Juozaitis pasakė kalbą, kurios metu konstatavo, kokioje padėtyje šiuo metu yra Lietuva. Anot jo, šiuo metu yra sukurta dviejų gyvenimų Lietuva – kai politinis elitas gyvena savo gyvenimą, o piliečiai – savo.

Arvydas Juozaitis
Arvydas Juozaitis
© DELFI / Justinas Auškelis

Pasak filosofo, Lietuvoje svarbiausi yra keturi „bokštai“ – kalba, šeima, nacionalinis tautinis švietimas ir teisingumas. Anot jo, visi šie „bokštai“ šiuo metu yra gerokai paardyti. Lietuvių kalba, jo manymu, tampa vis labiau pamestinuke. Kas yra šeima dabar aršiai ginčijamasi ir, anot A. Juozaičio, ją bandoma paversti niekuo. Tuo metu švietimas šiuo metu yra kaip pereinamasis kiemas įvairiems ministrams ir programoms.

A. Juozaitis jau yra surinkęs beveik dvylika tūkstančių elektroninių parašų. Tiek elektroninius, tiek popierinius parašus kandidatai į Prezidento postą gali rinkti iki kovo 28 dienos ir pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK).

Minimalus parašų skaičius norint patekti į kitą rinkimų etapą – 20 tūkst.

Po parašų patikrinimo, balandžio 12 dieną, VRK pateiks galutinį kandidatų sąrašą.

Mažiausiai elektroninių parašų šiuo metu yra surinkęs Valdemaras Tomaševskis – pusantro šimto, o daugiausiai – daugiau nei 36 tūkst. – Ingrida Šimonytė. Daugiau nei 20 tūkst. elektroninių parašų yra surinkęs ir Gitanas Nausėda.

Saulius Skvernelis dar nėra surinkęs nė 6 tūkst. parašų. Mažiau nei jis yra surinkę tik keturi kandidatai: be V. Tomaševskio, dar ir Petras Gražulis, Alfonsas Butė ir Kazimieras Juraitis.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(58 žmonės įvertino)
4.0517
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Neeilinis žvėriškumas: kaunietis vakarą pradėjo muštynėmis bare, o baigė žiauriai sumušdamas vos trijų mėnesių sūnų (98)

Aiškėja vis daugiau detalių apie praėjusių metų rugsėjį Kaune itin sunkiai sužalotą...

Čia lietuviai jaučiasi laukiami ir turtingi: pilnas kuro bakas vos už 4, o vakarienė restorane už 5 eurus (13)

„Ar jūs norite mirti? Kodėl jūs važiuojate pas teroristus?“ Tokius klausimus dažniausiai...

Gyvai / DELFI Diena. Kodėl valstybei prireikė žinoti, ar moksleivių tėvai turi indaplovę ir kiek jų dirba vadovaujamąjį darbą? vyksta apklausa

Kodėl valstybei prireikė žinoti, ar moksleivių tėvai turi indaplovę ir kiek jų dirba...

Kremliaus propagandistų triumfo akimirka: po mūsų iš Porošenkos dergiasi visi (270)

Nuo pat 2014 m., kai Petro Porošenka buvo išrinktas Ukrainos prezidentu karo su Rusijos remiamais...

Baltarusijai sustabdžius degalų eksportą, „Klaipėdos nafta“ kol kas rami (15)

Baltarusijos naftos produktų eksporto monopolininkei „ Belarusskaja neftenaja kampanija “ (BNK)...

Darbuotojai, pranešę apie nusikalstamas veikas, nuo šiol bus ginami: darbdaviams grės baudos iki 4 tūkst. eurų

Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymas buvo bandomas priimti bene dešimtmetį,...

Biudžeto perskirstymo grimasos: Lietuvai priminė Airijos ir Šveicarijos pavyzdį (47)

Lietuvos biudžetas galėtų būti perskirstomas daugiau, tačiau, kad tai būtų įgyvendinta,...

Arūnui Valinskui Velykas teko sutikti be mylimosios ir dukters: susitarėme šventes praleisti kiekvienas pas savo gimines (21)

„Pirmosios Velykos – pirmosios pažintys. Su šventėmis visus!“ – taip džiaugsmingai visus...

Stresas žudo jūsų širdį: mokslininkai įvardija efektyvius budus, kurie jus išgelbės kada stresas toleruotinas? (4)

Stresas darbe, stresas namie. Finansinis stresas. Chroniškas stresas neapsiriboja tik emocine...

Pirminės išvados: kruvini sprogdinimai Šri Lankoje – „atpildas už Kraistčerčą“ atnaujinta 15.00 (128)

Tyrimo dėl daugiau kaip 300 žmonių gyvybių nusinešusių mirtininkų sprogdintojų atakų Šri...