aA
Lietuva pagal skyrybų skaičių yra antra Europos Sąjungoje (ES) po Danijos, daugiausiai besiskiriančiųjų yra penkiasdešimtmečiai ir vyresni žmonės. Nutrūkus santykiams didelė dalis su vaikais likusių tėvų susiduria ne tik su emociniais, bet ir finansiniais sunkumais, nes partneris neprisideda prie vaikų išlaikymo.
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Nuo 2009 iki praėjusių metų dėl skyrybų su vienu iš tėvų lieka maždaug tiek pat vaikų – apie 7 tūkstančius. Pernai dėl skyrybų su vienu iš tėvų liko 6 tūkst. 692 vaikai.

Tačiau didelė su vienu iš tėvų po skyrybų likusių vaikų dalis nepatenka į skyrybų statistiką, nes Lietuvoje maždaug kas trečias vaikas gimsta ne santuokoje, atkreipė dėmesį žurnalistė Ieva Urbonaitė-Vainienė per spaudos konferenciją Seime pristatydama statistinius duomenis.

„Gaila, bet didelė dalis tėvų neprisideda prie vaikų išlaikymo po skyrybų. Vaiko išlaikymo fondo duomenimis nuolat fondo išmokas gauna apie 23 tūkst. vaikų. 93 proc. dėl nemokamų alimentų į fondą besikreipiančių asmenų yra moterys, 43 proc. - vienišų tėvų, kurie augina vaikus, patiria skurdo riziką“, - vardijo I. Urbonaitė Vainienė.

Ieva Urbonaitė Vainienė
Ieva Urbonaitė Vainienė
© DELFI / Domantas Pipas

Vaikui skyrybos prilygsta žemės drebėjimui

Paramos vaikams centro vadovė, psichologė Aušra Kurienė atkreipė dėmesį, kad skyrybų situacijoje vaikas jaučiasi labai sudėtingai, tas didžiulis pokytis, kuris įvyksta jo gyvenime prilygsta žemės drebėjimui.

Psichologė apgailestavo sutinkanti tik labai mažai porų, kurios susėda ir vaikui paaiškina, kas nutiko, ir kaip jie toliau gyvens.

„Vaikas susiduria su labai dideliu pokyčiu. Tas pokytis – ne tik, kad vienas iš tėvų nuolatos negyvens namuose, labai dažnai tai reiškia namų praradimą, mokyklos pakeitimą, draugų praradimą, kurie lieka toje mokykloje, ar tame kieme, tai reiškia pasikeitusį finansinį statusą ir su tuo susijusį pasikeitusias galimybes lankyti būrelis, ar turėti tam tikrus dalykus, ar keliauti. Skyrybų vaikai atsiduria situacijoje, kai skirtumas tarp to, kaip jie gyveno ir dabar gyvens yra didžiulis, ir nereikia subanalinti, kad vaikams reikia tik gerų telefonų“, - kalbėjo A. Kurienė.

Aušra Kurienė
Aušra Kurienė
© DELFI / Domantas Pipas

Didžiulis pokytis, pasak psichologės, vaikui yra nežinia, nuolatinis lojalumo konfliktas.

„Kai tėvai dažnai nesusitaria, tai jie ne tik nesusitaria, pas ką vaikas nakvos arba su kuo jis atostogaus, bet vaiko viduje tėvai nesusitaria ir neleidžia jų mylėti abiejų vienu metu. Ir vaikas yra nuolatinėje kovoje, būdamas su mama jis nėra tikras, ar gali pasakoti apie tai, kaip jis myli tėtį, ir būdamas su tėčiu jis nėra tikras, ar jis gali pasidalinti, kaip jis dabar pasiilgo mamos“, - sakė A. Kurienė.

Tokie išgyvenimai, pasak psichologės, palieka pėdsaką visam likusiam gyvenimui.

„Mes matome, kad vaikai, užaugę išsiskyrusiose šeimose, labai bijo ir nedrįsta patys sudaryti santuokos, nes yra patirtis, kad santuoka nėra ilgalaikė ir atneša labai didelį trauminį patyrimą, labai bijo traumuoti savo vaikus, žinodami, ką jiems paties teko pereiti ir patirti“, - sakė A. Kurienė.

Psichologė nebuvo linkusi nuvertinti finansinės šeimos padėties aspekto vaiko saugumo suvokimui.

„Jeigu mes ypač kalbame apie paauglius, tai jų pirmas klausimas – išgirdus, kad tėvai skiriasi, ar mes dabar žymiai blogiau gyvensime ir paaugliai prisiima labai didelę dalį naštos ir atsakomybės, atsisakydami malonumų ar jiems reikalingų dalykų, bandydami eiti dirbti ir užsidirbti. Galima galvoti, kad tai – į gera, prideda atsakomybės, bet labai dažnai ta atsakomybė yra ne pagal metus. Tas skurdas sukelia labai didelę nuoskaudą, netikėjimą, nepasitikėjimą nei savo tėvais, nei savimi“, - kalbėjo A. Kurienė.

Kalbėjo apie patiriamą pažeminimą

Individualiosios psichologijos instituto dėstytoja Rasa Kardaitė-Vėlyvienė dalindamasi savo patirtimi pripažino, kad skyrybų atveju ekonominė padėtis labai pasikeičia.

„Būdama mama, ką aš pati dariau, tai sakiau, kad aš viską darysiu, kad mano vaikai nejaustų nepritekliaus, kad jie nejaustų, kad jų tėtis išėjo ir bandžiau gal penkerius metus parodyti vaikams, kad pasaulis nesubyrėjo, kad gyvenimas tęsiasi toliau“, - kalbėjo R. Kardaitė – Vėlyvienė.

Moteris dalinosi, kad jai penkerius metus užtruko pripažinti sau tiesą, ir pripažinti, kad jai reikia pagalbos.

„Tik po penkerių metų supratau, kad aš savo vaikus gramzdinu dar labiau į kažkokią netiesą ir netikrumą. Kad aš niekada neturėsiu tokių pajamų ir tokios ekonominės savo šeimos situacijos, kokią aš turėjau prieš skyrybas. Tik po penkerių metų atsidūrusi „Bendrakeleiviuose“ supratau, kad man pačiai, kaip mamai, reikia pasižiūrėti, kas su manimi vyksta ir vaikams pripažinti, kad gyvenimas toks, koks buvo, jis niekada nebebus. Aš negaliu tapti tėčiu, aš esu tik mama. Aš galiu daryti tik tai, ką galiu daryti, ir finansinė situacija yra tokia, kokia yra“, - kalbėjo R. Kardaitė – Vėlyvienė.

Rasa Kardaitė Vėlyvienė
Rasa Kardaitė Vėlyvienė
© DELFI / Domantas Pipas

Ji teigė priėmusi savo buvusio sutuoktinio sprendimą mokėti tam tikrą pinigų sumą. Moteris kalbėjo, kad daugelis išsiskyrusių partnerių, kurie lieka vieni su savo vaikais, išgyvena ne tik ekonominius sunkumus, bet ir pažeminimą.

„Kai jiems teisininkai, advokatai sako: jūs rinkite čekius, jūs neškite, įrodinėkite, labai daug pažeminimo tenka patirti. Atrodo, kad aš tikrai nieko blogo nenoriu, aš noriu, kad man šiek tiek būtų geriau, ir dažnai tenka partneriams išgirsti; aš pinigų neduosiu, nes tu išleidi sau, o ne vaikams. Tokie momentai yra žlugdantys ne tiek suaugusiam žmogui, bet ir vaikams, nes jie gi mato, kaip jaučiasi jų tėvai, ir jiems yra labai sunku tai matyti“, - teigė R. Kardaitė – Vėlyvienė.

Pagal skyrybas esame antri ES

„Eurostat“ duomenimis, Lietuvoje iš 100 susituokusių porų išsiskiria 40,4, esame antri po Danijos, kur skyrybų lygis yra pats aukščiausias. Pats aukščiausias skyrybų lygis yra Rusijos Federacijoje, kuri nėra ES bendrijos narė, tačiau 2014 metais pirmąkart buvo minima statistikoje apie skyrybas.

„Liūna prognozė yra minima „Eurostat'o“ ataskaitose, kad Lietuvoje skyrybų daugės“, - atkreipė dėmesį žurnalistė I. Urbonaitė-Vainienė.

Žurnalistė taip pat pastebėjo, kad pagal statistinius duomenis kaimyninėse Estijoje ir Latvijoje prieš kelis dešimtmečius buvęs itin didelis skyrybų lygis mažėja, tuo tarpu Lietuvoje ši tendencija nestebima.

Paskutiniais „Eurostat'o“ duomenimis, aukščiausias bendras skyrybų lygis 1000 gyventojų buvo Danijoje – 3,4, Lietuvoje – 3,3, ir Latvijoje – 3,1. Tuo tarpu mažiausi rodikliai buvo fiksuotas Airijoje, kur 1000 gyventojų teko 0,6, Maltoje – 0,8 skyrybos, Italijoje, Slovėnijoje, Graikijoje ir Bulgarijoje, kur 1000 gyventojų teko 1,5 skyrybos.

„Lyginant skyrybų skaičius pamečiui susidaro įspūdis, kad Lietuvoje skyrybų po truputėlį mažėja, tačiau šioje skaidrėje akivaizdžiai matyti dar spartesnis Lietuvos gyventojų mažėjimas, o tai reiškia, kad skyrybų problema išlieka ypač aktuali ir ne tik didžiuosiuose miestuose“, - spaudos konferencijoje kalbėjo I. Urbonaitė – Vainienė.

Statistikos departamento duomenimis, 2016 m. 1000 gyventojų vidutiniškai teko 3,2 skyrybos, skirtingose savivaldybėse šis rodiklis skiriasi. Absoliuti skyrybų rekordininkė, pasak žurnalistės, yra Visagino savivaldybė, kur bendrasis ištuokų rodiklis 1000 gyventojų siekia net 5, žemiausias ištuokų rodiklis – Skuodo, Pasvalio, Vilniaus rajono savivaldybėse. Vilniaus mieste palyginti su kitomis Lietuvos savivaldybėmis situacija nėra pati blogiausia, skyrybų rodiklis sostinėje yra kiek mažesnis nei vidutiniškai visoje Lietuvoje.

Šeimos ir asmens saviugdos centro „Bendrakeleiviai“ įkūrėjų Elvyra Kučinskaitė spėja, kad Vilniuje ir kituose didžiuosiuose miestuose situacija yra geresnė dėl to, kad ten yra geresnės ekonominės sąlygos, mažesnis nedarbas, mažesni emigracijos rodikliai ir geresnis pagalbos prieinamumas – daugiau sąlygų žmonėms gilintis į tarpusavio santykius, vaikų ugdymą nei regionuose.

„Regionuose psichologinė pagalba yra prieinama labai menkai“, - konstatavo E. Kučinskaitė.

Skiriasi paauginę vaikus

Apžvelgdama skyrybų statistiką pagal amžiaus grupes žurnalistė atkreipė dėmesį, kad šeimos griūtį patiria aktyviausi darbingiausi žmonės, kurie gimdo ir augina vaikus. Palyginti nauja tendencija – ypač didelis skyrybų skaičius tarp penkiasdešimtmečių ir vyresnių.

Pagalbos daugiausiai kreipiasi 30-45 metų amžiaus žmonės, tuo tarpu penkiasdešimtmečiai sudaro vos 5-7 proc. besikreipiančių pagalbos, pastebi centro „Bendrakeleiviai“ įkūrėja.

Jeigu statistika demonstruoja tendenciją, kad poros laukia, kai užauga vaikai, ir tik tada skiriasi, tai, pasak E. Kučinskaitės, rodo egzistuojant mitą, kad vaikai vyresniame amžiuje arba jauni suaugę žmonės lengviau išgyvena tėvų skyrybas.

„Praktinė darbo patirtis rodo, kad paaugliai ir jaunuoliai, galbūt, sąmoningiau išgyvena tėvų skyrybas, bet tai nereiškia, kad jie išgyvena lengvai, ir socialinė padėtis yra dar sudėtingesnė išsiskyrusiose šeimose, nes tuos vaikus reikia išleisti į mokslus, reikia užsiimti jų ugdymu, ir jų poreikiai yra kur kas didesni negu mažų vaikų“, - kalbėjo centro įkūrėja.

Ji taip pat pastebi, kad penkiasdešimtmečiams ir vyresniems žmonėms pagalbos kreiptis vis dar gėda, šioje amžiaus grupėje dar vyrauja požiūris, kad tai yra tam tikras pralaimėjimas, jeigu negali su problemomis susidoroti pats.

„Tai susiję su statuso visuomenėje, galbūt, ir negebėjimu arba nebenorėjimu spręsti savo asmenines problemas, nes tas produktyvusis amžius nebekyla, o krinta, ir perspektyvos taip pat mažėja. Man ta statistika siejasi ir su savižudybių statistika, kad pagyvenę žmonės žudosi dažniau pastaruoju metu“, - sakė E. Kučinskaitė.

Siūlo dvigubinti paramą tėvų neišlaikomiems vaikams

Parlamentaras konservatorius Mykolas Majauskas siūlo nuo 57 iki 114 eurų dvigubinti Vaikų išlaikymo fondo paramą alimentų negaunantiems vaikams, ir susieti paramos dydį su minimalia mėnesine alga (MMA).

Mykolas Majauskas
Mykolas Majauskas
© DELFI / Domantas Pipas

„Parama vaikams, šeimoms, kur vienas iš tėvų atsisako išlaikyti savo vaiką ir vaikai yra išlaikomi vaiko išlaikymo fondo, yra be galo maža, ir ji tokia išliko daugiau nei 10 metų. Kuomet ji buvo nustatyta 2007 metais, ji siekė maždaug 30 proc. MMA, tačiau per tą laikotarpį tiek MMA, tiek skurdo riba dvigubėjo, tačiau parama tėvų neišlaikomiems vaikams išliko tokia pati žema“, - kalbėjo M. Majauskas.

Pasak parlamentaro, reikėtų priimti sprendimus, kuriais būtų padvigubinta ta parama ir susieta su MMA. Tokiu atveju, kiekvieną kartą keičiant minimalų pragyvenimo lygį, didėtų ir parama tėvų neišlaikomiems vaikams.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Pasipiktino internetinių parduotuvių „administraciniu mokesčiu“: gal greitai turėsime mokėti ir už orą? (9)

„Pastebėjau, kad „ Pigu.lt “ pradėjo taikyti mistinį „Administracinį mokestį“ (2.99...

Po Rasos Kazėnienės kritikos prokurorai sureagavo: tikrins, ar pagrįstai nutraukta byla dėl milijono eurų žalos Pravieniškėse (63)

Didelės visuomenės kritikos po nutraukto ikiteisminio tyrimo dėl valstybei galimai padaryto...

Gatvę perbraižė, kliūtį paliko – KET pažeidėjais tapo visi, važiavę pro šalį (19)

Vieną Vilniaus gatvę kelininkai perbraižė ir pakeitė jos žymėjimą. Tačiau ryškiomis...

Vijūnėlės dvaras jau pradėtas ardyti (4)

Savaitgaliais į Druskininkus suvažiuojantys poilsiautojai skuba gal jau paskutinį kartą pamatyti...

Vasara trumpam sugrįžta: vėl bus +29 (37)

Penktadienį mūsų regione stiprės aukštesnio slėgio sritis, bet rytinė šalies pusė dar jaus...

Dėl pagrindinės Rusijos vandens arterijos skambina pavojaus varpais: gresia sudėtingi scenarijai (46)

Rusijos centriniame Uljanovsko mieste vietinių itin pamėgto miesto paplūdimio lankytojai priversti...

„FaceApp“ skandalas: krašto apsaugos ministerija teigia, kad kūrėjai galimai naikina nelegalios veikos įrodymus (44)

Kaip perspėja už kibernetinį saugumą atsakingi Lietuvos Vyriausybės atstovai, visame pasaulyje...

Labai paprasti ir gardūs tofu ir daržovių iešmeliai

Šis receptas patiks naujų skonių ir įvairovės ieškantiems, tiems, kam pabodo šašlykai ir kiti...

Numato postūmį saulės energetikoje: tai, kiek sutaupysite, priklauso nuo vieno sprendimo

Atsinaujinančios energetikos specialistai neabejoja: Lietuvoje artimoje ateityje vis daugiau namų...