Mažiausiai susirgimų koronavirusu pastaruoju metu užfiksuojančių savivaldybių merai neslepia nerimo. Situacija, jų teigimu, labai dinamiška, ir nesinorėtų, kad sugrįžtų sudėtinga ir įtempta epidemiologinė būklė.
Šiuo metu geriausi epidemiologiniai rodikliai yra Kelmės rajone, kur per pastarąsias 14 dienų 100 tūkst. gyventojų užfiksuoti vos 8 atvejai, taip pat Plungės rajone, ten šis rodiklis siekia 43 atvejus. Tarp geriausiai su virusu besitvarkančių savivaldybių – Akmenės ir Šilutės rajonai. Šiose savivaldybėse susirgimų skaičius per pastarąsias 14 dienų 100 tūkst. gyventojų siekė atitinkamai 49 ir 54.
Plungės meras: į atlaisvinimą žiūriu su nerimu
Plungės rajono meras Audrius Klišonis neslėpė, kad leidimas judėti tarp savivaldybių iš tiesų kelia nerimą.
„Turiu medicininį išsilavinimą, tad į tą atlaisvinimą žiūriu su nerimu. Ypač tose savivaldybėse, kurios pagal spalvas yra juodos, ten, kur naujų atvejų skaičiai viršija 900 sergančiųjų 100 tūkst. gyventojų, situacija tikrai nekokia. Paleidus šį veiksmą visiškai laisvai, galime turėti padidėjimą ir vakarinėje Lietuvos dalyje.
Kai orai pagerėję, judesys tikrai bus didelis. Manau, kad šiuo atveju reikia pagalvoti. Kai Plungė spalio pabaigoje ar lapkritį buvo pirmoji pagal sergamumą Lietuvoje, mes buvome uždaryti be jokių pretenzijų. Bet žingsnis po žingsnio išlipome iš tos situacijos ir visiškai nesinori į ją grįžti“, – Delfi.lt sakė jis.
Paklaustas, kas lemia gerą epidemiologinę situaciją, meras tikino, kad didžiausią duoklę reikia atiduoti žmonėms.
„Vakarėlių, dūzgių tikrai nėra daug. Kitas dalykas – ypač daug testuojama. Kalbant apie testavimą, Lietuvoje esame vieni iš lyderių. Testuojame vaikus, kurie nori grįžti į mokyklas, tai daroma kaupinių metodu. Grįžimas praktiškai yra saugus. Esame nustatę vieną atvejį pedagoginio darbuotojo. Jeigu būtume netestavę ir „įleidę“ į kontaktinį ugdymą, jau iškart būtų daugiau nei 20 artimo kontakto atvejų. Tos priemonės jau ketvirtą savaitę leidžia išlaikyti gana stabilią situaciją“, – teigė A. Klišonis.
Jis pabrėžė, kad vakcinacija nėra paprastas veiksnys. Šiuo metu Plungės rajonas laukia leidimo iš Vyriausybės, tai suteiktų galimybę „AstraZeneca“ vakcina skiepyti visus norinčius gyventojus.
Nerimo yra, bet didelės bangos nesitiki
„Viską parodo praktika. Prieš Velykas buvo labai stipriai sugriežtintas judėjimas tarp savivaldybių, bet skaičiai Lietuvoje vis tiek auga. Manau, kad tas savivaldybių izoliavimas kažkokį procentą gal ir davė teigiamą, gal mažiau užsikrėtė virusu, bet vienaip ar kitaip problemos tai neišsprendė.
Dabar daug žmonių jau yra persirgę.
Šis atlaisvinimas, manau, didelės bangos nesukels. Kažkiek padidėti skaičiai gali. Kas važiuos pas gimines, turėtų pasitikrinti. Kita vertus, žmonės susitikimų labai išsiilgę, tad gali būti labai įvairiai“, – tokios pozicijos laikėsi Šilutės rajono meras Vytautas Laurinaitis.
Jo teigimu, Šilutės rajone esamą gerą situaciją palaikyti padeda testavimas.
„Šilutėje visą laiką per dieną darydavome iki 100 ėminių, ir vasario, kovo mėnesį tie skaičiai buvo dideli. Bet testavome aktyviai.
Neturime didelės baimės ir vėl testuojame. Apmažėjo norinčių pasitikrinti, bet galime paimti 100 ėminių per dieną, visi įmonių vadovai, gyventojai tai žino. Tikėkimės, kad viskas bus gerai, o kad tas procentas laikysis, yra natūralu. Paskiepytų gyventojų skaičius santykinai nedidelis“, – patikino V. Laurinaitis.
Panašios pozicijos laikėsi ir Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas. Nors nerimo dėl laisvesnio judėjimo, pasak jo, yra, pagrindinis dėmesys turėtų būti sutelktas į skiepijimą.
„Manyčiau, kad judėjimas visiškai apribotas ir nebuvo. Jeigu žiūrėtume principingai, pagal darbo vietą, pagal turto vienetą judėti buvo galima. Gal dažniau mūsų rajono gyventojai išjudėdavo į didesnius miestus medicininiais tikslais. Nuogąstavimas yra, nes ir anksčiau stebėjome situaciją, kai ta spalva aplink savivaldybę keičiasi, viskas spaudžiasi, spaudžiasi ir užspaudžia. Šiokio tokio nerimo yra, bet mes turime būti pasirengę. Kito kelio, kaip tik vakcinavimas, nėra – faktai rodo, kad dabar ligoninėse, slaugos namuose, kur buvo židinių, po vakcinavimo ten nėra susirgimų“, – teigė jis.
V. Mitrofanovas atkreipė dėmesį, kad savivaldybės teritorijoje laikomasi visų įmanomų saugumo priemonių.
„Pradinėje mokykloje, kadangi nedirba 5–8 klasės, iškėlėme dalį klasių, kad susiaurintume maišymąsi. Ypatingas dėmesys skiriamas darželiams, primenant, kad higienos laikymasis, apsaugos priemonių laikymasis turi išlikti“, – pasakojo Akmenės meras.
Mero teigimu, privalu skiepytis, lygiai taip pat merams privalu nepolitikuoti.
„Kartais girdžiu tokį negerą pasakymą – „visi pasiskiepys ir manęs neužkrės“. Tu gali bet kada užsikrėsti. Matome judėjimą į užsienį, iš užsienio grįžtančius žmones, tai tie židiniai gali bet kada vėl kilti. Kartais stebiuosi ir kolegomis merais: „AstraZenecos“ vakcinomis nesuskiepyta, o paskui bandoma politikuoti, daryti palapinę miesto centre ir kviesti stotis į eilę bei skiepytis, sakant kokie blogi seimūnai ir merai, kurie patys pirmi pasiskiepijo. Šiuo atveju, manau, negali būti jokio politikavimo. Turi būti brandus, specialistais pasitikintis, sutelktas mąstymas“, – pabrėžė jis.
Kelmė siūlo ieškoti „nebuhalterinių“ sprendimų
Kelmės rajono mero pavaduotojas Egidijus Ūksas, kalbėdamas apie karantino sąlygų pakeitimus ir judėjimo atlaisvinimus, pabrėžė, kad niekas nėra apsaugotas nuo pasikeitimų.
„Rugsėjo mėnesį situacija atrodė labai gera, bet nuo rugsėjo pabaigos, spalio vidurio ji pradėjo labai sparčiai blogėti. Mes labai stipriai pajutome pandemijos padarinius, nes turėjome ir didelį procentą mirčių. Iš tikrųjų situacija buvo įtempta. Tad nesame didžiuliai optimistai, nes matome ir pas kaimynus, kaimyninėse savivaldybėse, kur situacija buvo geresnė, ji ganėtinai įtempta.
Reliatyvu kalbėti apie tuos dalykus, apie kuriuos mes nežinome, ir nežinome, kur link jie krypsta. Prognozuoti, projektuoti situaciją sunku. Vienintelis dalykas, už ką galime būti atsakingi, yra vakcinacija, skiepijimas. Bet visi puikiai suprantame: viskas priklauso nuo vakcinų kiekio“, – kalbėjo E. Ūksas.
Kelmės rajono mero pavaduotojas kartu akcentavo, kad nereiktų laukti, kol Kelmėje ar kitose savivaldybėse, kuriose situacija šiuo metu yra gera, epidemiologinė būklė smarkiai pablogės. Jis pasiūlė ir kolektyvinio imuniteto tam tikroje teritorijoje idėją.
„Situacija su skiepijimu Šiaulių apskrityje yra nebloga. Tai mes galėtume būti ta savivaldybė, kurioje būtų galima išbandyti suformuoti kolektyvinį imunitetą konkrečioje teritorijoje. Reikėtų skirti mūsų savivaldybei tiek vakcinų, kad paskiepytume 70 proc. gyventojų, kaip, sakykime, buvo padaryta gydymo įstaigose, socialinės globos įstaigose.
Nelauktume, kol mes pajuoduosime ar paraudonuosime; situaciją išlaikydami sutiktume dalyvauti tokiame eksperimente. Tai būtų labai geras pavyzdys visai Lietuvai: nelaukti ir nesakyti, kad buvo gerai ir staiga pablogėjo. Sprendimai turėtų būti nebuhalteriniai“, – aiškino jis.
