– Kas keistųsi jums vadovaujant KAM? Kokių naujų idėjų turite?
– Daug idėjų turime, kaip stiprinti mūsų krašto gynybą. Aš manau, kad mes ir toliau remsimės kolektyvinės NATO gynybos principais. Mes pritariame ir buvome vieni iš profesionalios kariuomenės autorių. Man buvo malonu girdėti Prezidentės palaikymą, kai ji sakė, kad reikalinga nedidelė profesionali kariuomenė ir atitinkamas rezervas. Tad tuos darbus mes tęsime ir gilinsime. Vadinamąją gerai pripažintą kariuomenės transformaciją. Manau, kad labai svarbu sustiprinti pilietinį patriotinį ugdymą, jaunimo įtraukimą, Šaulių sąjungos veiklą. Per ketverius metus labiausiai sumažėjo ne tik bendras šalies gynybos finansavimas, bet ir ypač jaunimo, kuris buvo ruošiamas šaulių vasaros stovyklose, skaičius.
Tad mes tą kryptį stiprinsime, skirsime tam daugiau dėmesio. Kaip kad stiprinsime ir karių kovinį rengimą, balansuosime mūsų dalyvavimą tarptautinėse organizacijose, kariuomenės dalyvavimą civiliniuose projektuose. Buvome pradėję labai svarbų šaliai planinį mūsų šalies teritorijų išminavimą. Išminavimą tų minų, kurios likusios nuo pasaulinių karų, kur žmonės negali naudoti žemių ar negali būti saugūs lankydamiesi miškuose, ir daugelį kitų dalykų. Tai tęsime.
– Visos geros idėjos atsiremia į finansines galimybes. Tai gal net kitąmet didinsite išlaidas krašto gynybai?
– Galiu pasakyti, kad tikrai nemažinsime taip, kaip darė konservatoriai ketverius metus. Kariuomenė neteko 1,6 mlrd. litų. Manau, kad tai buvo didelis nuostolis ir koviniam mūsų karių pasirengimui. Tas susitarimas, kuris buvo pasirašytas tarp partijų dėl finansavimo gynybai didinimo, nors jis ir nevykdomas valdančiosios daugumos, kai mes turėsime visus įgaliojimus ruošdami 2014 m. biudžetą, pasistengsime, kad pradžia susitarimui įgyvendinti būtų padaryta.
– Kiek nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) galėtų tekti krašto apsaugai?
– Susitarime įrašyta 2 proc., bet tai, matyt, tolimas siekis. Dabar liko tik 0,79 proc. Aš manau, kad palaipsniui didinsime ir pagal ekonomines galimybes, neatimdami asignavimų nuo kitų sričių. Basos Lietuvos kariuomenės nepaliksime.
– Ar kariuomenės dydis išliks toks, kaip suplanuota? Jūsų pirmtakė nuolat kartodavo, kad mūsų kariuomenė per maža.
– Čia du skirtingi dalykai. Kariuomenės mums reikia nedidelės, bet profesionalios. Tie skaičiai, kurie yra dabar, yra gana optimalūs.
– Jūsų pirmtakė yra sakiusi, kad didžiausia klaida – šauktinių atsisakymas. Ar ne per anksti tai buvo padaryta?
– Jei ji iš tikrųjų taip galvojo, galėjo pakeisti mano įsakymą. Bet manau, kad ji įsitikinusi, kaip ir daugelis profesionalų specialistų, kad šiandien tarnauti kariuomenei reikia profesionalų, nes yra nauja ginkluotė, naujas požiūris į žmogų. Perėjęs tik kelių mėnesių parengimą ir iš karto į kovinę situaciją patekęs žmogus galėtų prapulti. Mes ir nesiuntėme privalomojo šaukimo jaunuolių į tarptautines operacijas, nenorėdami rizikuoti jų gyvybe, sveikata. Taigi jie negalėjo vykdyti tų funkcijų, kurios buvo keliamos. Po to, kai Lietuva perėjo prie profesionalios kariuomenės, prie to perėjo ir kitos NATO šalys. Žmogaus gyvybė labai svarbi ir kovinės užduotys reikalauja didesnio profesionalumo. Tad labai svarbu, kad žmogus būtų profesionaliai parengtas.
– Kokias grėsmes įvardytumėte mūsų regione?
– Grėsmės yra nagrinėjamos nuolat, kiekvienais metais. Mes turime analizę iš mūsų padalinių. Jos yra aprašomos priimant Seimo dokumentus. Tokios tiesioginės konvencinės grėsmės artimiausiu metu tikrai nėra. Yra terorizmo aktų galimybės, yra energetikos, kibernetinio saugumo dalykai, kurie yra svarbūs ir jiems skiriamas atitinkamas dėmesys. Turime objektyvius vertinimus. Jie yra aiškiai nustatyti Seimo nutarimuose.
– Dėl KAM biudežto. Personalui išlaikyti išleidžiama beveik 62 proc. viso biudžeto. Teigiama, kad geriausiai funkcionuoja tos kariuomenės, kur personalui neišleidžiama daugiau kaip 50 proc. viso krašto apsaugos biudžeto. Kada tai bus pasiekta?
– Kai mes vadovavome, mes išleidome 49 proc. Galbūt kolegoms ne taip sekėsi... Mes pakeisime, kai grįšime. Per vieną dieną negali padaryti tokio pakeitimo, o per ketverius metus turbūt gali. Per atitinkamą laiką mes sugrįšime prie to, kad personalui išlaikyti būtų skiriama ne daugiau kaip 50 proc. Gal tai bus 2014 m., gal 2015 m., kol kas pasakyti sunku. Dabar man reikia dar susipažinti, kokia iš tikrųjų yra padėtis KAM. Viena atrodo iš spaudos, visai kas kita – kai pradedi eiti pareigas.
– Matote kokių nors pirmtakės klaidų?
– Nenorėčiau dabar vertinti ir vardyti. Reikia žiūrėti į priekį, ne atgal. Manau, kad per daug nebuvo sugadinta, galėsime pataisyti, kas buvo ne taip. Aš irgi manau, kad Rasa Juknevičienė per daug nesugadino, ką mes buvome pradėję. Tad tikrai džiaugiuosi, kad tie darbai buvo tęsiami, nebuvo sugadinti.
– Ar pirks Lietuva sraigtasparnius gelbėjimo darbams už renovacijos pinigus?
– Aš buvau už sraigtasparnių įsigijimą dar 2007–2008 m., kai planavome pirkimus. Nusprendėme, kad pirmiausia baigiasi laivų resursai, tai nupirkome kariniam jūrų laivynui, kad jie turėtų galimybę atlikti jiems keliamas užduotis. 2014–2016 m. periodui buvome numatę, kad reikia atnaujinti sraigtasparnių parką. Manau, kad tai yra reikalinga, nes Lietuvos kariuomenė atlieka gelbėjimo funkcijas: ir karines, ir pagelbėdami civiliams, ir gesindami gaisrus.
Tik buvo klaida – buvo supriešinta visuomenė, kai buvo nuspręsta, kad už naujus malūnsparnius mokėsime daugiabučių renovavimo pinigais. Renovavimo pinigai ir turi atitekti renovavimui, o straigtasparniams turi būti skirtas atskiras finansavimas ir jie turi būti įsigyti.