aA
Politinės partijos, siekdamos užgriebti didesnį rinkėjų ratą, vis labiau tolsta nuo savo tapatybės. Tuo jos tampa panašios į biurokratines institucijas, kurių svarbiausias tikslas yra užsitikrinti žmonėms darbą Seime, bet nesugeba reprezentuoti visuomenės, kuri yra labai pasikeitusi, sako politikos filosofas Alvydas Jokubaitis.
Gabrielius Landsbergis, Ramūnas Karbauskis, Andrius Palionis
© DELFI / Domantas Pipas

Apie partijų tolimo nuo savo ideologijos problemą kalba jau ir kai kurie politikai. Buvęs užsienio reikalų ministras, parlamentaras, konservatorius Audronius Ažubalis per „Žinių radijo“ laidą „Atviras pokalbis“ yra sakęs, kad tokia yra bendra europinė tendencija.

„Ar matote skirtumą tarp socialdemokratų ir Europos liaudies partijos? Visi kalba apie tą patį. Visi stengiasi paimti kuo daugiau rinkėjų, plius prisideda korupcijos skandalai (...), tai kaip jūs norite, kad tauta žiūrėtų ir atsirinktų?“ – retoriškai klausė A. Ažubalis.

Žvelgiant į artėjančius Seimo rinkimus politikas teigė manąs, kad „žmonės pasiilgo politinio autentiškumo“.

Pasiklydę tapatybės labirintuose

Pasak politikos filosofo, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesoriaus Alvydo Jokubaičio, kalbant apie konservatorius problema yra ta, kad toje partijoje yra mažai ko konservatyvaus.

„Nenoriu sakyti, kad ten visiškai nieko konservatyvaus nėra, bet jau ir rinkimai rodė, kad Gitanas Nausėda yra konservatyvesnis negu konservatorių iškelta kandidatė Ingrida Šimonytė, kuri vienodai tiko ir liberalams, ir konservatoriams“, – sakė A. Jokubaitis.

Pasak politikos filosofo, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesoriaus Alvydo Jokubaičio, kalbant apie konservatorius problema yra ta, kad toje partijoje yra mažai ko konservatyvaus.

Kalbėdamas apie situaciją bendriau politikos filosofas teigė, kad žaidimas, kai partijos bando užgriebti kuo platesnį rinkėjų ratą (catch-all – anglų k.), gali prasidėti tada, kai atsitinka du dalykai: pačioje visuomenėje nelieka aiškesnių socialinių, klasinių perskyrų ir kai prie šito dalyko prisitaiko partijos, kurios pradeda atstovauti nežinia kam.

„Problema yra ta, kad demokratijai reikia, kad visuomenė būtų pasidalijusi į skirtingas partijas. Žodis partija yra kilęs iš lotyniško „pars“ – tai reiškia skirtingas dalis, jeigu viskas suvienodėja, tai pradeda kilti problemų ir demokratijai, nes jai reikia, kad vyktų skirtingų idėjų kova, kad visuomenė nebūtų tokia homogeniška, kad rastų šaltinį, kuris skatintų jos raidą“, – sakė A. Jokubaitis.

Kalbėdamas apie situaciją Lietuvoje, filosofas naudojo žodį „pelkė“.

„Tai yra ne tik Lietuvos problema. Kur tik pažiūrėsi, tradicinės politinės partijos yra nustumiamos į šalį, ir šiandien atsiranda netradicinė perskyra. Reikia dėl kažko politikoje rietis, tada atrandamas žodis populizmas. Tada vieni yra populistai, o kiti – nežinia, kas tokie“, – sakė A. Jokubaitis.

Alvydas Jokubaitis
Alvydas Jokubaitis
© DELFI / Karolina Pansevič


Visuomenė neberanda būtų save reprezentuoti parlamente

Pasak politikos filosofo, problema kilo iš to, kad ideologijos, kurios atėjo, yra gimusios visai kituose kontekstuose ir visais kitais laikais.

„O dabar pati visuomenė pasidarė labiau suvienodėjusi, labiau homogeniška. Pati visuomenė neberanda būdų save reprezentuoti parlamente. Per rinkimus parlamentai nėra renkami tik pagal asmenybes vienmandatėse apygardose.

Reiškia, reikia partijų. Parlamentarizmas yra taip sugalvotas, kad jie stodavo prieš karalių, kad jis pamatytų visus visuomenės sluoksnius. O dabar ta visuomenės homonogenizacija yra paradoksali. Demokratija visus taip sulygino, kad vis mažiau matosi skirtumų“, – sakė A. Jokubaitis.

Pasak jo, sistema veikia, kai yra dvipartinės sistemos – prie kokios artėjama, pavyzdžiui, Lenkijoje.

„Lietuvoje yra pelkė. Konservatoriai nežino, kodėl jie yra konservatoriai. Liberalai pavadina savo partiją „Laisvės partija“. Parodykite žmogų, kuris nebūtų už laisvę. Parodykite kvailį, kuris iš karto norėtų atsisėsti į kalėjimą arba, kad būtų suvaržytas. Toks bendrų frazių naudojimas yra dėl to, kad tokia yra visuomenė“, – sakė A. Jokubaitis.

Konservatoriai nežino, kodėl jie yra konservatoriai. Liberalai pavadina savo partiją „Laisvės partija“. Parodykite žmogų, kuris nebūtų už laisvę. Parodykite kvailį, kuris iš karto norėtų atsisėsti į kalėjimą arba, kad būtų suvaržytas. Toks bendrų frazių naudojimas yra dėl to, kad tokia yra visuomenė.

Pasak politikos filosofo, jei tradiciniai politiniai veikėjai neturės savo tapatumo, atsiras naujų veikėjų, kurie jį turės.

„Jei šitie neturi tapatumo, atsiras politinės jėgos, kurios turės savo tapatumą, kurios žino, ko nori“, – sakė A. Jokubaitis.

Dabartinę situaciją Lietuvoje politikos filosofas apibūdino kaip maskaradą, kur „ir vieni, ir kiti vaizduoja“.

„Tai nėra nerimtas vaizdavimas. Jeigu kažkas sako, kad yra konservatorius, tai reikia tikėti. Tik aš nematau konservatorių partijoje, kad jie atstovautų tai, kas yra išdėstyta politinėje konservatizmo mintyje. Priešingai, yra daugybė atvejų, kai jie bijo to konservatizmo, ir juos sieti su konservatizmu gal nereikėtų. Gal jie patys galėtų aiškiai pasakyti, ir žmonių neklaidinti“, – sakė A. Jokubaitis.

Aš nematau konservatorių partijoje, kad jie atstovautų tam, kas yra išdėstyta politinėje konservatizmo mintyje. Priešingai, yra daugybė atvejų, kai jie bijo to konservatizmo, ir juos sieti su konservatizmu gal nereikėtų.

Bendrai, pasak filosofo, dabar mūsų partijos veikia kaip biurokratinės institucijos.

„Jos gyvena nuo rinkimų iki rinkimų. Jiems svarbiausia užsitikrinti darbą Parlamente, jos nesugeba reprezentuoti visuomenės, kuri stipriai pasikeitė. Kartoja žodžius, kurie yra iš senesnių laikų, bet nejaučia tikrovės“, – sakė A. Jokubaitis.

Pasigenda autentiško politinio konflikto

Sutikdamas su A. Ažubalio fraze, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto vadovas prof. Šarūnas Liekis pridūrė, kad žmonės ilgisi ne tik politinio autentiškumo, bet ir autentiško politinio konflikto.

Dabar, pasak politologo, politikai daugiausiai stengiasi užglaistyti kampus, dominuoja liberalus mastymas, ypač socialinėje, ekonominėje politikoje.

„Pati valstybė yra chroniškai nugyvenama, tai kelia rinkėjų nepasitikėjimą ir nepasitenkinimą, nes žmogus instinktyviai jaučia, kad taip nėra gerai, politika yra apie ideologijas“, – sakė Š. Liekis.

Pasak politologo, tendencija, kai partijos deda pastangas aprėpti kuo didesnį rinkėjų ratą, yra jaučiama nuo praėjusio amžiaus devinto dešimtmečio.

„Kalbant futbolo terminais – jie bando stovėti maždaug vartų viduryje, ir nejudėti, ir tada sako – „aš esu centro kairės arba centro dešinės (politinės pakraipos)“. Bet iš tikrųjų taip yra dėl to, kad partijos neturi idėjų, valstybėje visos partijos žaidžia taip , kad užtikrintų rinkos sąlygas verslo subjektams veikti patogiausiai, o ne taip kaip visuomenei reikėtų“, – sakė Š. Liekis.

Pasak jo, todėl ir gaunasi taip, kad net socialdemokratai ideologinėmis nuostatomis mažai skiriasi nuo konservatorių.

„Dabar, kaip matome ir iš rinkėjų reakcijos, ir iš dalies politikų nepasitenkinimo, ateina metas, kai pradeda kilti pamatiniai klausimai – kas yra valstybė? Kokiems tikslams ji tarnauja? Kiek jos turi būti?

Pas mus vis girdimi šnekėjimai, kad reikia „mažiau valstybės“, tai ir turime tokią situaciją, kad pašto siunta iš Marijampolės į kitą namą „vaikšto“ dvi savaites. Pažiūrėkite, kas provincijoje darosi“, – sakė Š. Liekis.

„Valstiečių“ atėjimą vertina kaip ženklą

Pasak politologo, kiekvienoje partijoje yra žmonių, kurie nori autentiško veikimo ir idėjinės artikuliacijos, bet jie yra gesinami.

„Šitie klausimai važiuos į priekį, nuovargis jaučiasi ir iš pačių rinkėjų. „Valstiečių“ atėjimas yra pirmas ženklas. Jie, kaip politinė jėga, gali būti ir nesėkmė, bet tikrai bus kažkokie „valstiečiai“.

Partijos negali toliau taip veikti, kaip jos dabar veikia, tai yra su tokia oligarchine struktūra jų viduje. Kas yra tie dešimtys tūkstančių partijos narių – „klapčiukai“ gėlytėms nėšioti arba parašams rinkti, kai per televiziją rodo visą laiką tuos pačius dešimt žmonių?“, – kalbėjo Š. Liekis.

Partijos negali toliau taip veikti, kaip jos dabar veikia, tai yra su tokia oligarchine struktūra jų viduje. Kas yra tie dešimtys tūkstančių partijos narių – „klapčiukai“ gėlytėms nėšioti arba parašams rinkti, kai per televiziją rodo visą laiką tuos pačius dešimt žmonių?

„Valstiečių“ pavyzdį politologas irgi minėjo kaip tokį, kur buvo pasiklysta tarp deklaruojamų dalykų ir realių veiksmų.

„Valstiečiai“ laimėjo su programa, kuri buvo kairioji, o Vyriausybės programa yra visiškai liberali. Kitaip sakant, rinkėjai buvo apgauti. Visi laukė ryškios centro kairės platformos ir programos, o realiai gavosi taip, kad S. Skvernelis tiktų ir į liberalų partiją“, – sakė Š. Liekis.

Politologas teigė esąs už nuostatų išgryninimą.

„Aš už normalią politiką – kalkitės, visa tai normalu“, – sakė Š. Liekis.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(40 žmonių įvertino)
4.3000

Top naujienos

Lietuvos vežėjai prognozuoja – laukia didelė krizė

Jau kitais metais vežėjai baiminasi susidursiantys su didžiule krize. Nuo 2020-ųjų vidurio bus...

Politologas: nors konservatoriai dabar populiariausi, jų laukia sunkiausi rinkimai (91)

Antradienį neeilinės Seimo sesijos metu tvirtinama Vyriausybė sukėlė abejonių konstitucinės...

Ulanovas: mūsų tradicijos gilios – būtų fiasko neįveikti grupių etapo (9)

Edgaras Ulanovas – vienas iš penkių Kauno „Žalgirio“ atstovų likusiame Lietuvos krepšinio...

Skandalingai vizitą Ukrainoje pradėjusi Sara Netanyahu: kas ji? (17)

Dviejų dienų vizitas Ukrainoje Izraelio premjerui Benjaminui Netanyahu prasidėjo ne itin maloniai,...

Vokietija krizės atveju sau galėtų skirti 55 mlrd. dolerių

Šalies finansų ministras Olafas Scholzas užsiminė, kad, kilus ekonominei krizei, Vokietija...

Septynių vaikų motina: vaikas buvo atimtas neteisėtai (152)

Kauno apylinkės teisme baigiama nagrinėti Evelinos Geležiūnienės smurto prieš mažametį byla....

Leškų skandale tašką dedanti trenerė Rapšiui planuoja kitokį sezoną (30)

Danas Rapšys namų nematė du mėnesius, per kuriuos patyrė tiek nuotykių, kad užtektų ir...

Procedūros kūdikiui, kurioms moterys pasirašo atvykusios gimdyti: ką apie jas būtina žinoti? (7)

Atvažiavus gimdyti kiekviena moteris gauna krūvas (bent jau tą akimirką atrodo, kad krūva)...

Kanadai – antra bloga žinia per dieną: nuo rinktinės nusisuko buvęs JV ir Sabonio bendraklubis

Iki pasaulio krepšinio čempionato pradžios likus tik kiek daugiau nei savaitei Kanados rinktinė...

Rašytojas vyrams nepaprastai įtikinamai ir originaliai paaiškino, ką jaučia moterys, patiriančios seksualinį priekabiavimą (5)

Populiarus Twiteryje autorius, rašytojas A. R. Moxon kreipėsi į vyriškąją savo skaitytojų...