Su tuo sutinka ir programuotojos Laima Miškinytė ir Jurga Girdzijauskaitė, „Login 2016“ konferencijoje kalbėjusios apie moteris programuotojas, tačiau su DELFI pasidalinusios ir pasakojimais, kaip atrodo IT srities darbuotojo kasdienybė, ir patarimais, kaip tapti šios sferos dalimi.
Programuotoja tapo atsitiktinai: labai patiko matematika
„Programavimas nėra toks pat kaip, pavyzdžiui, baletas, kur reikalaujama išskirtinio talento, užsiimti tuo nuo pat vaikystės. Programuoti išmokstama ir išmokti tai daryti gali visi“, – įsitikinusi L. Miškinytė.
Pati programuotoja ji tapo atsitiktinai. Pasakoja, mokykloje, labai patiko matematika, tačiau vien to studijuoti nenorėjo.
„Todėl kilo idėja studijuoti IT“, – tikino Vilniaus universitete mokslus baigusi mergina.
Dirbti programuotoja ji pradėjo iš karto po studijų ir jau penkerius metus džiaugiasi savo pasirinkimu bei ragina nebijoti domėtis šia sritimi.
Į darbą – po metų mokslų
„Jei žmogus visiškai nemoka programuoti, manau, pasimokius metus tikrai galima eiti darbintis į jaunesniojo programuotojo poziciją ir toliau mokytis jau darbo vietoje“, – įsitikinusi ji.
Pasak L. Miškinytės, kitiems, labai motyvuotiems ar turėjusiems bent kažkokios patirties šioje srityje, išmokti programuoti gali neprireikti ir metų – užteks ir kelių mėnesių.
„Tai priklauso nuo žmogaus turimų žinių, ar jis jau bent kiek buvo susidūręs su kompiuteriu, gal mokykloje turėjo informatikos pamokas, ar tik feisbuką moka tikrintis ir visko turės mokytis iš naujo“, – aiškino ji.
Patarė, kokias kalbas rinktis
Merginos teigimu, laikotarpis, per kurį gali išmokti programuoti, priklauso ir nuo programavimo kalbos. Vienos jų – sunkesnės, kitos – įkandamos paprasčiau.
„Lietuvoje, manau, populiariausios programavimo kalbos – „JavaScript“, „C#“, „Java“, galbūt ir „Php“, – svarstė L. Miškinytė.
Savo ruožtu J. Girdzijauskaitė pridūrė, kad šiuo metu labai ieškoma programuotojų, galinčių dirbti su „Iphone“ ir „Android“ sistemoms.
„Dabar populiaru viską kelti į debesį (internetu pasiekiama vieta, kur virtualiuose serveriuose saugomi jūsų duomenys – DELFI), todėl ieškoma ir žmonių, galinčių tai padaryti“, – aiškino ji.
J. Girdzijauskaitė taip pat pridūrė, kad tik planuojančiam mokytis programavimo ji pasiūlytų pasvarstyti ir apie galimybę rinktis ne labai populiarią, o nišinę kalbą, kur specialistų yra mažai ir jų trūksta.
Tik pradėjusiam – 1 tūkst., patyrusiam – iki 8 tūkst. eurų
Paklaustos apie atlygius, kuriuos gauna programuotojai, merginos užsiminė, kad tik pradėjusiems dirbti ir iki tol panašios darbo patirties neturėjusiems asmenims paprastai siūlomas minimalus uždarbis. Tiesa, jis gerokai kyla vos po praktikos.
„Po praktikos ar bandomojo laikotarpio, kai parodei, ką moki ir ką gali, jau galima sulaukti 1000 eurų algos per mėnesį. Tačiau yra tokių kompanijų, kurios suras Lietuvoje gal tik 5 programuotojus, tačiau mokės jiems tokią algą, kad tu niekada nenorėsi išeiti. Kalbu apie penkiaženkles sumas litais per mėnesį“, – pasakojo L. Miškinytė.
Jos teigimu, viršutinė riba, kurią programuotojas Lietuvoje gali uždirbti – maždaug 8 tūkst. eurų.
„Tai priklauso nuo sugebėjimų programuoti ir derėtis dėl užmokesčio. Didelės algos už nieką nėra mokamos. Jas moka tiems specialistams, kurie turi, ką parodyti“, – aiškino J. Girdzijauskaitė.
Anot jos, nors dažnai apibendrintai sakoma, kad Lietuvoje labai trūksta programuotojų, patys įmonių atstovai pabrėžia, kad trūksta vyresniųjų programuotojų – tų specialistų, kurie puikiai išmano savo darbą.
Kas savaitę – vis kitoje šalyje
Paprašyta papasakoti, kaip maždaug atrodo jos darbo diena, J. Girdzijauskaitė sakė savo darbo dieną pradedanti maždaug 10 val. ryto.
„Mėgstu dirbti darbą, kuriame turėčiau pakankamai laisvės. Kompanijoje, kurioje dirbu, leidžiama į darbą ateiti bet kada iki 10 val. arba su pateisinama priežastimi gali padirbti iš namų. Biure turime įvairių pramogų, pavyzdžiui, mėgstame žaisti stalo futbolą, neseniai nupirko „Playstation“. Man labai patinka ir tai, kad viena diena per savaitę įmonėje, kurioje dirbu, skirta asmeniniam darbuotojo tobulėjimui. Tą dieną mes ateiname į darbą, tačiau dalyvaujame mokymuose, konferencijose, kūrybinėse dirbtuvėse, keičiamės žiniomis. Tu taip pat tą dieną gali įgyvendinti idėją, kuri galbūt bus naudinga kompanijai“, – pasakojo ji.
Kiek anksčiau mergina pasakojo dirbusi ir visai kitokio pobūdžio darbą. Kiekvieną savaitę ji vis skrisdavo į kitą šalį.
„Darbo specifika buvo tokia, kad programuotojai važiuoja pas klientus. O jie gali gyventi bet kuriame pasaulio krašte. Tad būdavo, kad grįžti iš Maskvos, pabūni savaitgalį Vilniuje, susidedi švarius drabužius ir, pavyzdžiui, išvyksti į Londoną. Buvo žmonių, kurie vykdavo į Singapūrą, Pietų Afriką ar Ameriką ir panašiai“, – pasakojo ji.
Veiklą darbe išskyrė į 3 dalis
Savo ruožtu L. Miškinytė pridūrė, kad programuotojams skirti darbai – labai įvairūs, tad ir darbo diena priklauso tik nuo tavo pasirinkimo. Kalbėdama apie savo patirtį, ji sakė galinti išskirti tris pagrindines veiklas.
„Pirma, kai tu rašai kodą. Tai tikriausiai mažoji dalis. Antroji, kai žiūri, kas yra parašyta, ir galvoji, kaip galėtum tai optimizuoti, ką ir kaip reikėtų padaryti. Trečioji, kai kalbiesi su kolegomis, tariesi, aiškiniesi, ką reikia padaryti. Daug kas mano, kad programuotojai visą dieną vieni sėdi prie kompiuterio, bet tai nėra tiesa. Paprastai dirbama prie projektų, tad bendrauti tarpusavyje reikia daug“, – pasakojo ji.
Mergina taip pat patikino, kad dirbant programuotoju svarbu žinoti, kad mokytis turėsi visą gyvenimą.
„Tai nėra sritis, kur kažką išmoksi, ir tą tedarysi“, – tikino ji.
Nuo ko pradėti?
Paklaustos, nuo ko reikia pradėti, jei nori išmokti programuoti, merginos patvirtino, kad svarbiausia – noras.
„Internete daugybė visokių nemokamų kursų pradedantiesiems. Pavyzdžiui, „Edx“, „Coursera“ ir panašiai“, – pasakojo L. Miškinytė.
Savo ruožtu J. Girdzijauskaitė pridūrė, kad mokymuisi skirtą medžiagą siūlo ir konkrečių programavimo kalbų atstovai.
„Kai išmoksti, darbą susirasti taip pat nėra sunku. Gali pradėti nuo paprastų projektų, prisijungti prie svetainių, kuriose darbdaviai ieško darbuotojų vienkartiniams darbams, sukurti tinklalapį draugams ar savo profilį internete – ir taip žingsnis po žingsnio įsiliesi“, – tikino ji.
L. Miškinytė dar pridūrė, kad, pavyzdžiui, tiems, kurie jau studijuoja, daug įmonių atstovų siūlo atlikti kiek kitokią nei įprastą praktiką.
„Tau nereikia dirbti realiame projekte. Jie surenka grupelę motyvuotų žmonių, kurie jau turi kažkiek žinių, ir moko juos ne tik techninių dalykų, bet ir kaip dirbti komandoje“, – pasakojo ji.
Užsiminė apie studijas: tai ne teisė ir ne medicina
Paklaustos, ar būtina baigti studijas tam, kad dirbtum programuotoju, jos sakė, kad tai – tikrai neprivaloma, tačiau rekomenduotina.
„Esu girdėjusi mintį, kuriai pritariu. Jei tiesiog nori dirbti programuotoju, tau studijuoti nereikia. Tačiau jei nori būti labai geru programuotoju, tau reikės daug teorinių žinių, kurias patogiausia gauti studijuojant“, – aiškino L. Miškinytė.
Tam pritarė ir J. Girdzijauskaitė. Jos teigimu, nors yra darbų, kuriuos gali atlikti ir savamoksliai, profesionalūs programuotojai dažniausiai yra įgiję aukštąjį išsilavinimą.
„Universitete gauni gilesnių žinių. Galima būtų išskirti, kad IT srityje yra sunkesnių ir lengvesnių darbų. Tam, kad atliktum sudėtingesnius, tikrai turi turėti tam tikrą žinių pagrindą“, – pasakojo ji.
Tačiau L. Miškinytė sakė mananti, kad programavimas tikrai nėra ta sritis, kurioje be išsilavinimo nieko nepasieksi.
„Tai ne medicina ir ne teisė“, – tikino ji.
Kvietimų dirbti sulaukia kasdien
Tiesa, ne paslaptis, kad pradėjus studijuoti IT srityje atsiveria daugiau durų. Pavyzdžiui, pasakojo merginos, studentams ne tik organizuojami atskiri mokymai, praktikos, bet, kadangi dėstytojais neretai dirba praktikai, siūlomos ir darbo vietos.
„Mano grupės draugai dirbo dar pirmuose studijų kursuose, nes, pavyzdžiui, buvo atvykę iš mažesnių miestelių, norėjo pradėti savarankiškai gyventi. Tad jie tiesiog ieškodavo darbo skelbimų. Tačiau šiomis dienomis programuotojai praktiškai kasdien sulaukia kvietimų iš skirtingų kompanijų užsukti pasišnekėti“, – patikino J. Girdzijauskaitė.
Jos teigimu, labai svarbus įrankis tiems, kurie ieško darbo – „Linkedin“ platforma. Tai – tarsi vizitinė kortelė internete.
„Jei turi bent kažką, ką gali parodyti, didelė tikimybė, kad tave tiesiog susiras“, – sakė L. Miškinytė taip pat pridūrusi, kad kone kasdien sulaukia pasiūlymų atvykti į darbo pokalbius.
Vilioja įvairiausiais būdais
Paklausus, kas siūloma programuotojams, merginos minėjo, kad šiuo metu sąlygos dirbti jiems – labai palankios.
„Darbovietės stengiasi darbuotojus pritraukti kuo įvairesniais būdais. Ir nemokamais pietumis, saldumynais virtuvėje, ir specifiniais renginiais, sveikatos draudimais“, – pasakojo J. Girdzijauskaitė.
L. Miškinytė pridūrė, kad daug dėmesio skiriama ir darboviečių įvaizdžio kūrimui, šiam tikslui pasitelkiami ir darbuotojai.
„Organizuojamos konferencijos ir panašiai, kurių metu pasakojama, kad jiems IT sritis rūpi, kad jei ateisi pas juos, dirbsi kokybišką darbą. Pakankamai daug žmonių šioje srityje nori dirbti gerai, ne bet kaip, tad efektyvi reklama yra tai, kad jie tokią galimybę suteikia“, – pasakojo mergina.