aA
Kol nacionalinės politikos veikėjai pešasi dėl to, ar visuomeniniai komitetai yra „chebrutės“, kaip jas pavadino konservatorių patriarchas Vytautas Landsbergis, ar demokratinė priemonė dalyvauti politikoje, kaip tai pristato „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis, šie iki šiol mažai tyrinėti politikos dalyviai jau nekantrauja stoti į konkurencinę kovą.
Balsavimas
© DELFI / Orestas Gurevičius

Teisingumo ministro deleguota Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) narė Svetlana Misevičienė DELFI teigė, kad jau kurį laiką jos telefonas netyla nuo skambučių, yra komitetų, kurie tik ir laukia starto – lapkričio 7 dienos, kai prasidės politinės kampanijos laikotarpis.

„Kiekvieną dieną sulaukiu labai daug skambučių, ir šiandien skambino iš trijų savivaldybių. Vakar buvo labai daug skambučių. Jie tik ir laukia starto, kad galėtų pradėti registruotis“, – sakė S. Misevičienė.

VRK narė mano, kad šiais rinkimais tas komitetų bendras vaizdas bus kitoks nei 2015-aisiais.

„2015 m. tokiu būdu rinkimuose dalyvavo daugiau įvairūs visuomenininkai, nors sąrašuose buvo ir politinių partijų narių. Bet dabar, kiek man skambina, tai matau, kad yra ir politikų, kurie priklauso politinėms partijoms. Jie irgi bando jungtis prie visuomeninių rinkimų komitetų. Turbūt, 2019 m. rinkimuose jau bus įvairovė, kai dalis politikų bandys dalyvauti rinkimuose nebe su politinėmis partijomis, o su rinkimų komitetais“, – sakė S. Misevičienė.

Svetlana Misevičienė, Valdemar Urban
Svetlana Misevičienė, Valdemar Urban
© DELFI / Karolina Pansevič

Pasak jos, pagal dabartinį reglamentavimą, jeigu partija leidžia, politinės partijos nariai gali būti rinkimų komiteto sąraše. Jeigu politinės partijos narys bus dviejuose sąrašuose – partijos ir komiteto, jis turės pasirinkti, kuriame sąraše likti.

„Pagal dabartinį teisinį reglamentavimą komitetai egzistuoja politinės kampanijos laikotarpiu. Kai prasideda politinės kampanijos laikotarpis, jie užsiregistruoja, ir tampa politinės kampanijos dalyviais. Rinkimai pasibaigė, komiteto veikla yra nutraukiama“, – paaiškino S. Misevičienė.

Skiriasi galimybės finansuoti politinę kampaniją

Šiek tiek skiriasi politinių partijų ir rinkiminių komitetų galimybės finansuoti savo kampanijas. VRK sekretoriato Politinių partijų ir politinių kampanijų kontrolės skyriaus vedėja Lina Petronienė paaiškino, kad politinės partijos gali pasiimti paskolas iš bankų, komitetai negali to padaryti.

Taip pat partijos gali pervesti lėšų kandidatams ir kandidatų sąrašams, o komitetai tokių galimybių neturi. Pasak L. Petronienės, nėra kam nors sudaryta išskirtinė teisė gauti juridinių asmenų paramą. Juridiniai asmenys negali aukoti partijoms ir komitetams.

VRK sekretoriato atstovė taip pat paaiškino, kad komitetas yra fizinių asmenų grupė, kuri kelia kandidatų sąrašą arba kandidatą, tai nėra asociacija.

„Kai kurie komitetų nariai gali būti asociacijų nariai, jiems to draudimo nėra. Jeigu VRK, stebėdama politinę reklamą, pamato, kad kažkokia asociacija ją apmokėjo, tai mes apskaitome, kad tai yra komiteto išlaidos, ir tada Valstybinė mokesčių inspekcija pasižiūri pagal savo nuostatas“, – sakė L. Petronienė.

Mažai tyrinėti politiniai subjektai

Rinkiminiai komitetai kol kas yra mažai tyrinėti Lietuvoje. Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ vadovas, sociologas Vladas Gaidys teigė neturįs duomenų apie tai, kaip visuomenė vertina rinkiminius komitetus.

„Mes anketose klausimo apie komitetus neformulavome. Tai nėra taip paprasta – kai tie komitetai atsiranda, kada juos įdėti“, – retoriškai klausė V. Gaidys.

Sociologiniai duomenys nepatvirtina ir klišės, kad žmonės nusivilia politinėmis partijomis. „Vilmorus“ vadovas teigė, kad jau dvidešimt metų respondentams formuluojamas klausimas, ar jie pasitiki politinėmis partijomis.

„Čia nėra ypatingų naujienų. Tas pasitikėjimas yra žemas kaip ir visoje Europoje. Visur nepasitikima, net ir Skandinavijoje“, – sakė V. Gaidys.

Tačiau sociologas atkreipė dėmesį, kad toks rezultatas gaunamas, kai formuluojamas klausimas daugiskaita, ir klausiama apie pasitikėjimą partijomis apskritai.

„Bet dauguma žmonių turi savo partiją – kažkam tai Tėvynės sąjunga, kažkam – socialdemokratai“, – sakė V. Gaidys.

Nėra žinoma, ar rinkėjai Lietuvai rinkiminius komitetus mato kaip alternatyvą politinėms partijoms, ar kaip nors kitaip. Rinkimines studijas atliekantys politikos mokslininkai neturi duomenų, kurie leistų pagrįstai kalbėti apie tai, kaip šiuos komitetus mato rinkėjai.

Požiūris į komitetus išsiskiria

Nuomonė, kaip reikėtų vertinti šiuos komitetus, ir „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio pasiūlymą leisti jiems sudarinėti priešrinkimines koalicijas, išsiskiria ne tik tarp politikų, bet ir tarp politologų.

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos prorektorė mokslui ir studijoms prof. Jūratė Novagrockienė DELFI yra sakiusi, kad tas pasiūlymas yra dar vienas žingsnis griaunant partinę sistemą Lietuvoje.

„Valstybės politika yra stiprinti politines partijas. Tas stiprinimas pirmiausia pasireiškia tuo, kad, pavyzdžiui, jos gauna finansavimą iš biudžeto. Tai yra valstybės politikos dalis. Visose demokratijose valstybė bando stiprinti savo politines partijas“, – sakė J. Novagrockienė.

Lauras Bielinis
Lauras Bielinis
© DELFI / Kiril Čachovskij

Kitokios nuomonės laikosi Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Lauras Bielinis. Jo nuomone, visuomeniniai komitetai yra jokia grėsmė demokratijai.

„Visuomeninių komitetų buvimas reiškia, kad visuomenė, savo iniciatyva, iš apačios, formuoja vienokius ar kitokius politinius instrumentus, kad galėtų dalyvauti politikoje. Čia nėra jokios grėsmės demokratijai. Grėsmė yra toms politinėms jėgoms, kurios save mato išskirtinėmis, kurios turi įauginusios gilias šaknis į valstybės aparatą, ir, grubiai tariant, yra sisteminės“, – sakė L. Bielinis.

Politologas teigė, kad situacija, kai pasinaudodami visuomeniniais komitetais į rinkimus eina seni politikos vilkai, yra vertinta nevienareikšmiškai.

„Čia iš tikrųjų labai subtilus klausimas, nes iš vienos pusės komitetų kūrimas, kaip visuomenės iniciatyva, yra gerai. Tačiau, kuomet jie susikuria, natūralu, kad prie jų gali prisiplakti įvairaus plauko avantiūristų.

Politikai ne visada yra sąžiningi, kada siekia savo tikslo. Matydami, kad tradicinėje politinėje partijoje negali pasiekti tikslų, jie labai lengvai prisiklijuoja prie naujo darinio, ir taip su nauja banga vėl pakliūna į politinį lauką“, – kalbėjo L. Bielinis.

Pasak politologo, problema čia yra ta, kad visuomenė yra pernelyg naivi politiškai, ir negali atsirinkti atstovų, kurie sąžiningai juos atstovautų.

Jis nemano, kad rinkimų komitetai pakeis politines partijas.

„Aš nemanau, kad politinės partijos išnyks, ir nemanau, kad ims dominuoti rinkiminiai komitetai. Aš manau, kad ir vieni, ir kiti turės pasikeisti, įgyti naujas formas, ir natūralu, kad valstybė turės sukurti modernias, adekvačias teisines normas, kad jie funkcionuotų sąžiningai ir tvarkingai“, – sakė L. Bielinis.

Gali dalyvauti dvejuose rinkimuose

Visuomeniniai rinkimų komitetai gali dalyvauti rinkimuose į Europos Parlamentą ir savivaldybių tarybas.

2014 m. rinkimuose į Europos Parlamentą VRK buvo įregistravusi 2 visuomeninius rinkimų komitetus, tačiau nė vienas nesurinko pagal įstatymą reikalaujamo parašų skaičiaus ir praktiškai nedalyvavo rinkimuose. Pirmasis rinkimų komitetų startas buvo 2015 m. savivaldos rinkimai.

VRK duomenimis, 2015 m. rinkimuose dalyvavo 58 komitetai. Šiauliuose – penki, Alytuje ir Kaune – po keturis, Panevėžyje, Raseinių ir Šilutės rajonų, Visagino savivaldybėse – po tris komitetus. Didžiojoje dalyje Lietuvos (Vilniuje ir Vilniaus rajone tame tarpe) visuomeninių rinkimų komitetų įsteigta nebuvo.

Komitetai iš viso gavo 121 tūkst. 142 balsus. Kandidatai į merus gavo 256 tūkst. 974 balsus. Per 2015 m. rinkimus iš partijų keltų kandidatų išrinkti 1326 savivaldybių tarybų nariai, o kelta 13 tūkst. 413 kandidatų. Iš komitetų buvo išrinkta 120 narių, iškelta 133

Partijos į merus kėlė 369 kandidatus, buvo išrinkti 52 metai plius du merai išrinkti nuo koalicijos. Komitetai į merus kėlė 33 kandidatus, ir buvo išrinkti keturi merai. Taip pat buvo išrinktas vienas save išsikėlęs kandidatas.

Daugiausiai balsų už iškeltus balsus gavo visuomeninis rinkimų komitetas „Vieningas Kaunas“ (35 tūkst. 738), „Alytaus piliečiai“ (10 tūkst. 120), „Povilas Urbšys už sąrašą KARTU“ (6 tūkst. 581), „Kaunas – kitokia Lietuva“ (5 tūkst. 660).

Daugiausiai balsų už iškeltus kandidatus į merus gavo „Vieningas Kaunas“ (117 tūkst. 288), „Alytaus piliečiai“ (16 tūkst. 594), „Artūro Visocko nepartinis sąrašas“ (24 tūkst. 374), „Povilas Urbšys už sąrašą KARTU“ (24 tūkst. 349). Daugiausiai išrinktų kandidatų į tarybos narius gavo „Vieningas Kaunas“ – 17 (kėlė 42), „Alytaus piliečiai“ – 13 (kėlė 20), „Povilas Urbšys už sąrašą KARTU“ – 8 (kėlė 29). Savivaldybių tarybų rinkimai Lietuvoje įvyks 2019 m. vasario–kovo mėn.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Po skandalo Pravieniškėse – košmaras Alytuje: „bachūrai“ pademonstravo, kas zonoje yra valdžia (28)

Alytaus pataisos namuose , kur bausmę atlieka už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus nuteisti...

Kandidatų į prezidentus reitinguose – paskutinė didelė mįslė (198)

Kandidatų į prezidentus reitinguose į antrą vietą stipriai padidinusi savo populiarumą iškopė...

Daugybę metų prekyboje skaičiuojantys Lietuvos verslininkai: sumažinti kainų – neįmanoma (81)

Beveik 19 metų prekybos verslu Lietuvoje užsiimantys Valdas Čeilutka ir Saulius Jurkus įsitikinę...

Robotai gviešiasi europiečių darbo vietų – ypač pažeidžiama – Lietuva (40)

Robotai taikosi į žmonių darbo vietas Europoje, ir ypač pažeidžiamos atrodo šalys iš...

Orai: plikledis primins apie artėjančią žiemą (2)

Artėjantis savaitgalis bus žiemiškai vėsus, tačiau termometro stulpelis į minuso pusę persiris...

15 kg priaugusi Natalija Bunkė dabar save vadina plius dydžio modeliu: dar niekada tiek daug nesvėriau (82)

Atlikėjai Natalijai Bunkei tikrai galima pavydėti žavesio. Tačiau pati dainininkė savo grožio...

Vairuotojus įspėja apie plikledį: priminė, kurios vietos pavojingiausios (2)

Lapkričiui nebūdingus ganėtinai šiltus orus, teigia sinoptikai, netruks pakeisti šaltukas. Jau...

11 didžiausių klaidų, kurias daro bandantys maitintis sveikai

Nesvarbu, kiek sveikų užkandžių suvalgote ar kaip dažnai sportuojate, kaip ir daugelis žmonių,...

Gražiausiame Lietuvos rezervate pjaunami visi medžiai iš eilės: miškininkai sako, kad tai būtina

Naglių gamtiniame rezervate jau kurį laiką darbuojasi medkirčiai su pjūklais – kertamas per...

Ar lėktuvas galėtų tęsti skrydį, jei sugestų trys iš keturių variklių?

„Boeing 747“ – tai laineris kartais vadinamas dangaus karaliene. Šis įspūdingas lėktuvas...