Pasak J. Gečo, norint atkeršyti už tam tikrą vaidmenį savanorių maišto metu, tai būtų buvę padaryta anksčiau, o ne praėjus keleriems metams.
Buvęs savanorių vadas komisijos posėdyje pasakė nemažai gerų žodžių apie J. Abromavičių: jis esą buvo aktyvus, veržlus, geras organizatorius, nusiteikęs patriotiškai, aktyviai prisidėjo kuriant SKAT. Būtent J. Abromavičius esą padėjo susisiekti vadovybei su maištininkais ir užkirsti kelią didesniems neramumams.
J. Gečas patikino niekada negirdėjęs, kad šis savanoris būtų raginęs kolegas maištauti.
Kalbėdamas apie 1993 metais kilusio savanorių maišto užuomazgas, J. Gečas pažymėjo, kad tai buvo ne konkrečių asmenų kaltė. Anot jo, būta daug „smulkių priežastėlių“: asmeninės, išorinės, nepatenkintos ambicijos, savanorių kontaktai su nusikalstamomis grupuotėmis, nemokami atlyginimai, uniformų ir ginklų stoka, nepasitenkinimas tuometiniais politikais.
Savo ruožtu Juro Abromavičiaus žūties aplinkybes tiriančios Seimo komisijos pirmininkė Loreta Graužinienė skeptiškai vertina komisijai trečiadienį liudijusio Seimo nario Sauliaus Pečeliūno užuominas, esą nužudytasis savanoris galėjo būti susijęs su KGB.
Parlamentaras S. Pečeliūnas pateikė komisijos nariams neva tokias sąsajas galinčią patvirtinti filmuotą medžiagą.
"Aš matau, kad iš pateikto įrašo nematyti nei pavardės, nei vardo dokumentuose, mes girdime pakeistą balsą, tai aš sąmoningai sustabdžiau tai, kad komisija išsiaiškintų, kokie dokumentai buvo filmuoti, kaip ir iš kokių archyvų, ir mes atliksime tyrimą. Tuo mes norėjome pasakyti, kad nenorime daryti kažkokio šou, nes buvo paprašyta pasilikti žurnalistų pateikiant šitą medžiagą. Manau, kad komisija pirmiausia turi išsiaiškinti, ar šita medžiaga autentiška, o po to informuoti visuomenę", - Eltai sakė L. Graužinienė.
Pasak jos, komisija yra gavusi oficialų raštą, kad J. Abromavičius nebuvo susijęs su KGB struktūromis.
"Mes norime, kad nepatektų į viešumą galbūt faktų neatitinkanti informacija. Mes turime oficialų raštą, todėl S. Pečeliūno dėžutėje rastą informaciją pirmiausia reikia patikrinti", - sakė L. Graužinienė.
J. Abromavičius, domėjęsis savanorių maištu ir tilto per Bražuolės upelį susprogdinimu, žuvo prieš dešimt metų Kaune, sprogus jo automobiliui. Nusikaltėliai po automobiliu „Volkswagen Passat" buvo pritvirtinę maždaug 500 gramų sprogstamosios medžiagos heksogeno.
Generalinė prokuratūra ikiteisminio tyrimo metu nustatė, kad sprogstamąjį įtaisą pagamino ir po J. Abromavičiaus automobiliu pritvirtino asmuo, kuris vėliau atsitiktinai pats susisprogdino. Ikiteisminis tyrimas dviejų įtariamųjų – Algirdo Petrusevičiaus ir Jono Zajančkausko atžvilgiu, nesurinkus pakankamai jų kaltės įrodymų, buvo nutrauktas.