Tokios nuomonės laikosi 45,7 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų, tačiau Rytų Europos studijų centro analitikas Marius Laurinavičius svarsto, kad be V. Putino viskas tikriausiai pakryptų dar blogesne linkme.
Politologo teigimu, Rusijoje nėra susiformavusi tokia valdžios piramidė, kuri išliktų stabili besikeičiant lyderiams. Rusijos politinė sistema, anot M. Laurinavičiaus, pagrįsta klanų tarpusavio kova. Tai reiškia, kad V. Putinas veikia kaip savotiškas tokios sistemos balansuotojas – jo nelikus, kovą galėtų laimėti vienas iš šių klanų ir nebūtinai liberalusis.
A. Duginas – dabartiniam Kremliaus režimui artimas rusų mąstytojas, politologas ir filosofas, pasižymėjęs kaip imperialistinių geopolitinių idėjų skleidėjas. Jis svajoja sukurti buvusios SSRS teritorijoje Eurazijos imperiją ir ragina aktyviau kovoti su Vakarų valstybių, ypač Amerikos, įtakoms, kartu stiprinant kaimyninėse valstybėse Rusijos įtaką.
Rusijos ir Gruzijos konflikto metu A. Duginas įtikinėjo Kremlių nesustoti, užimti Gruzijos sostinę Tbilisį ir primesti šiai valstybei prorusišką valdžią. Tai, kad Rusijos kariuomenė atsitraukė, A. Duginui atrodo didelė klaida. Rusijos ir Ukrainos konflikte jis ragino V. Putiną kuo greičiau įvesti kariuomenę į Rytų Ukrainą.
Mano, kad niekas nesikeistų
Visuomenės nuomonės ir rinkų tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ DELFI užsakymu atliko gyventojų apklausą. Respondentų buvo klausiama, kaip, jų nuomone, keistųsi Rusijos užsienio politika, jeigu V. Putiną pakeistų koks nors kitas politikas.
Remiantis apklausos duomenimis, 31,1 proc. žmonių svarstė, kad tokiu atveju Rusija greičiausiai taptų draugiškesnė kaimynams, tarp jų ir Lietuvai.
Dar 45,7 proc. gyventojų laikėsi nuostatos, kad po V. Putino Rusijoje niekas nepasikeistų, o 14,5 proc. respondentų išsakė pesimistišką nuomonę – jų teigimu, greičiausiai viskas pakryptų į blogesnę pusę.
Į klausimą neatsakė 8,7 proc. šalies gyventojų.
Geresnių santykių su kaimynais pasikeitus Rusijos lyderiui dažniau tikėtųsi jauniausio amžiaus (18-25 metų) respondentai, rajonų centrų gyventojai.
Kad niekas nesikeistų, dažniau nurodė manantys 36 metų amžiaus ir vyresni respondentai vyrai, aukštesnio išsimokslinimo atstovai.
| Jūsų nuomone, kaip keistųsi Rusijos užsienio politika, jei prezidentą V. Putiną pakeistų kitas politikas? (proc.) | |
| Greičiausiai Rusija taptų draugiškesnė kaimynėms, tarp jų ir Lietuvai | 31,1 |
| Niekas nesikeistų | 45,7 |
| Greičiausiai viskas pakryptų į blogesnę pusę | 14,5 |
| Nežino / neatsakė | 8,7 |
| Iš viso | 100 |
Gerasis variantas: po V. Putino – V. Putinas Nr. 2
Rytų Europos studijų centro analitikas M. Laurinavičius savo ruožtu laikėsi nuomonės, kad nelikus V. Putino Rusijos užsienio politika Baltijos šalių atžvilgiu tik pablogėtų. Savo nuomonę jis grindė klanine Rusijos politine sistema, kurioje grupuotės rungiasi tarpusavyje, o visas šias grumtynes prižiūri arbitras, kuriuo šiuo metu „dirba“ V. Putinas.
M. Laurinavičiaus nuomone, V. Putiną šiuo metu galėtų pakeisti tik kas nors panašaus į A. Duginą, o pastarasis iš esmės vadovaujasi fašistine ideologija.
Prezidento administracijos vadovo Segejaus Ivanovo ir „Rostec“ generalinio direktoriaus Sergejaus Čemezovo klanų atstovas prezidento poste taip pat gero nežadėtų – juose irgi vyrauja mąstymas, kad Rusijos kariuomenei reikia žygiuoti iki Kijevo. D. Rogozino, S. Ivanovo ir S. Čemezovo klanai labiausiai pasisako už karą su Ukrainą.
„Rusijos geležinkelių“ vadovo Vladimiro Jakunino, buvusio premjero, užsienio reikalų ministro ir žvalgybos vadovo Jevgenijaus Primakovo bei „Rosneft“ vadovo Igorio Sečino klanai yra anksčiau paminėtų klanų priešininkai. Pavyzdžiui, I. Sečino grupuotės atstovas Sergejus Kurginianas separatistų atstovą Igorį Girkiną-Strelkovą yra išvadinęs išdaviku.
M. Laurinavičius, be kita ko, teigia, kad J. Primakovas iš Rusijos pusės ir Henry Kissingeris iš JAV buvo JAV ir Rusijos politologų susitikimo Suomijos saloje, kurioje buvo sukonstruotas 24 žingsnių planas dėl krizės Ukrainoje, iniciatoriai. M. Laurinavičiaus tvirtinimu, šis planas iš esmės yra Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo kovo mėnesį pateiktas planas.
„Šiuo metu Rusija yra tokioje situacijoje, kad įsivaizduoti bet kokį kitą V. Putino pakeitimo variantą praktiškai yra neįmanoma – ypač į liberalesnę ar europietiškesnę pusę. Į tą pusę Rusija iš principo eiti negali dėl jos vidinės padėties. Tai neįmanoma“, - sakė analitikas.
M. Laurinavičius priminė ir po Krymo okupacijos paskelbtą apklausą, kurios duomenimis gyventojų parama V. Putinui pasiekė 86 proc. Remiantis nepriklausomo Maskvoje įsikūrusios organizacijos „Levanda Centre“ duomenimis, du trečdaliai rusų taip pat palaikė separatistus Rytų Ukrainoje. Tai reiškia, kad vietos liberalesniam ar europietiškesniam mąstymui paprasčiausiai beveik nėra.
Klausiamas, ar yra bent menka tikimybė, kad nelikus V. Putino Rusijoje niekas nesikeistų, pašnekovas teigė, kad teoriškai toks variantas yra – jeigu atsirastų V. Putinas Nr.2.
„Žinoma galėtų ir toks variantas būtų labiausiai priimtinas kompromisas visiems klanams. Jeigu atsirastų V. Putinas Nr.2, tada būtų išlaikyta ta dabartinė galių pusiausvyra ir visi būtų daugiau ar mažiau patenkinti, nors nuolat toliau kovotų vieni su kitais. Tiesiog dabartinė Rusijos valdžios sistema yra paremta tokia galių pusiausvyra – V. Putinas nuolat balansuoja tarp visų grupuočių. Jei po V. Putino atsirastų kitas V. Putinas, kuris sugebėtų taip pat balansuoti, tuomet išliktų ta pati sistema ir tai būtų bent jau iš dalies visiems priimtinas variantas. Tačiau jei pasikeitimas lemtų ir sistemos pasikeitimą, jei kažkurie klanai sugebėtų įsigalėti kitų sąskaita, tada labiausiai tikėtinas dar blogesnis variantas negu dabar. Dabar įsigalėti galėtų tik hardlainerių klanai, o ne vadinamieji „liberalai“, nors aš jų nemėgstu taip vadinti“, - reziumavo M. Laurinavičius.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ šių metų liepos 16 -26 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.
Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1005 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.