„Mes ir patys suprantame, kad tai, kas šiuo metu vyksta Ukrainoje, tai Ukrainoje vyksta Europos gynimas. Tos pajėgos, kurios ten yra, jeigu jos ten būtų sėkmingos, eitų sekančių uždavinių link, kuriuos V. Putinas yra ir išrašęs, ir garsiai įvardinęs, ir kuriuos nuolat kartoja kalbėdamas telefonu ir kitaip su kitais lyderiais, kurie jam šiomis dienomis skambina, ir bando atvesti į protą“, – laidoje „Delfi tema“ kalbėjo prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys.
Tuo metu Ukrainoje kol kas net nepanašu į ramybę, situacija išlieka sudėtinga. Kaip apibendrino Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys, buvęs kariuomenės vadas Arvydas Pocius Rusijos pajėgos tęsia puolamąją operaciją visomis kryptimis.
„Ta ramybė galbūt sąlyginai atrodo, kadangi Rusijos kariuomenė yra pasistūmėjusi į priekį. Jie yra įstrigę. Tai yra Ukrainos kariuomenės sėkmė. Kadangi jie sėkmingai priešinasi, net kai kuriose vietose kontratakuoja“, – pasakojo A. Pocius.
Pasak buvusio kariuomenės vado, šiame kare nuostolių patiria abi pusės.
„Apšaudymai tebevyksta. Iki šių dienų Rusijos ginkluotosios pajėgos yra paleidusios apie 600 raketų. Tos raketos tikrai daro didžiulę žalą, naikina civilinius objektus. Kaip žinome, yra bandymų organizuoti „žaliuosius koridorius“ pabėgėliams.
Deja, nesėkmingai, kadangi Rusija duoda, sakyčiau, labai šlykščius, provokatyvius pasiūlymus. Tuos „žaliuosius koridorius“ jie siūlo nukreipti į Baltarusiją ir į Rusijos teritoriją. Tai tikrai Ukrainai ir jos žmonėms yra nepriimtini dalykai“, – teigė A. Pocius.
Klausimas dėl karo lėktuvų
Laida rengta antradienį dar prieš Lenkijai paskelbiant savo sprendimą JAV perduoti savo turimus naikintuvus MiG-29.
Tačiau Vašingtoną antradienį nustebino Lenkijos sprendimas perduoti JAV savo turimus sovietinės gamybos naikintuvus MiG-29, kad šie, manoma, būtų perduoti Ukrainai, įnirtingai kovojančiai su Rusijos invazija, pareiškė viena amerikiečių pareigūnė.
„Buvau susitikime, kuriame turėjau apie tai išgirsti prieš pat atvykdama (į Senato posėdį), todėl manau, kad iš tikrųjų tai buvo netikėtas lenkų žingsnis“, – JAV įstatymų leidėjams sakė valstybės sekretoriaus pavaduotoja politikos reikalams Victoria Nuland.
Naikintuvų perdavimo klausimas, pasak prezidento patarėjo, patenka į kategoriją diskusijoje, „kad dar yra dalykų, kuriuos dar galėtume pateikti, kurie galėtų sustiprinti Ukrainos pajėgas“.
„Kitas svarbus dalykas yra parodymas agresoriui, kad mes darysime labai daug juos atlaikyti ir sustabdyti. Klausimas jau karinei ekspertizei būtų, kiek naikintuvų reikėtų, kokiomis sąlygomis jie turėtų ten būti, kad įgytų vieną ar kitą pranašumą. Jis būtų klampus. Nes pats naikintuvas iš savęs nėra toks didelis proveržį užtikrinantis dalykas. Klausimas, ką jis naikins, kokias jis užduotis vykdys, kas gins tą naikintuvą.
Įėjimas į priešo kontroliuojamą, tebūnie ir nevisiškai, bet dominuojamą oro erdvę yra didelis iššūkis. Tam, pirmiausia, reikia naikinti jo oro gynybos sistemą, kitus oro esančius orlaivius iš priešo pusės. Sudėtinga viską suplanuoti. Noriu tikėti, kad būtent apie tai yra galvojama ir toje pačioje Lenkijoje, o ne apie tokius dalykus, ar čia mums drąsu ar nedrąsu, baisu ar nebaisu. Man atrodo, kad jau užvertėme tą puslapį, ir esame puslapyje „kaip tai padaryti“, – kalbėjo K. Budrys.
Parlamentaras A. Pocius įsitikinęs, kad Lenkija, prieš priimdama tokį sprendimą, konsultuojasi su NATO sąjungininkais, vadovybe, taip pat su JAV.
„Manau, kad tuose pokalbiuose su JAV valstybės sekretoriumi šitie klausimai taip pat buvo derinami. Aš manau, kad tolimesni eigos variantai bus suderinti. Nežinant, koks gali būti atsakas iš Rusijos, už tokį priimtą sprendimą, čia turėtų prisiimti naštą ne tik viena valstybė, kuri skirs lėktuvus, bet ir tos šalys, su kuriomis buvo konsultuotasi“, – teigė A. Pocius.
Pasak jo, šiuo aspektu labai svarbus yra branduolinės valstybės faktorius.
„Jeigu mes vertiname Rusiją, kuri turi didžiulį kiekį branduolinių ginklų, tai tas pats faktorius yra ir JAV, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos. Manau, kad tų valstybių lyderiai, kalbėdami ar rekomenduodami toms NATO kaimyninėms rytinio flango šalims tiekti buvusią sovietinę techniką, šiuo atveju lėktuvus, ir jie prisiima atsakomybę“, – sakė A. Pocius.
Putinas nesustos?
Ukrainos prezidentas V. Zelenskis yra perspėjęs, kad, jei Ukrainos nebeliks, V. Putinas nesustos.
„Jei neturite jėgų, galios uždaryti dangų (įgyvendinti neskraidymo zoną virš Ukrainos, – red. past.), tai duokite mums lėktuvų. Jei mūsų nebebus, neduok Dieve, tada bus Latvija, Lietuva, Estija. Tada bus Sakartvelas, Moldova, Lenkija. Taigi jie eis iki Berlyno sienos (Vokietijos sostinę Berlyną į Vakarų ir sovietų dominuojamų Rytų pasaulius skyrusi siena, kuri griuvo 1989 m., pasibaigus Šaltajam karui)“, – sakė V.Zelenskis.
Prezidento patarėjo įsitikinimu, jis tai kartoja, nes jis tuo yra įsitikinęs.
„Ir jis apie tai šnekasi ir su mūsų respublikos prezidentu. Ir vakar apie tai šnekėjo, koks yra tolesnis sumanymas valdančiojo Rusijos režimo, ir kokie yra galimi tolesni Putino veiksmai, – tie, kurie buvo suplanuoti iki šitos karinės operacijos pradžios, kurie gali būti permąstyti ir pan. Nematyčiau tame kažkokio manipuliacinio elemento“, – teigė K. Budrys.
Kaip sakė prezidento patarėjas, „mes ir patys suprantame, kad tai, kas šiuo metu vyksta Ukrainoje, tai Ukrainoje vyksta Europos gynimas“.
„Tos pajėgos, kurios ten yra, jeigu jos ten būtų sėkmingos, eitų kitų uždavinių link, kuriuos V. Putinas yra ir išrašęs, ir garsiai įvardinęs, ir kuriuos nuolat kartoja kalbėdamas telefonu ir kitaip su kitais lyderiais, kurie jam šiomis dienomis skambina, ir bando atvesti į protą, ir šiek tiek duoti pasaulio vaizdo, kuris yra iš tikrųjų, o ne tas, kuris atrodo iš to bunkerio, kuriame jis sėdi, ir imituoja, kad dar turi kokius nors susitikimus.
Tas yra labai svarbu. Tas „dėžutės efektas“, uždaros aplinkos, uždaros informacinės aplinkos efektas, ratas žmonių, kuris jį supa, mes tą ratą žmonių žinome, kokį jie gali duoti patarimą ar adekvatų vertinimą situacijos, kas gali būti toliau?“, – klausė K. Budrys.
Pasak prezidento patarėjo, saugumo bendruomenėje plačiąja prasme nėra abejojama tokių perspėjimu pagrįstumu.
„Saugumo bendruomenėje plačiąja prasme ir politiniame lygmenyje šiuo metu nėra abejojama, kad į žymųjį praeitų metų vasaros straipsnį, ką jis paskui atskiras dalis įgarsino ir paskelbdamas apie LNR ir DNR respublikų pripažinimą, ir eidamas toliau, jis tai ir turėjo (galvoje), ką jis nori padaryti šiuo metu.
Tai reiškia atitaisyti visas tas neteisybes, pagal jo supratimą, kurios įvyko prieš Rusiją, Sovietų Sąjungą ar kitas Rusijos formas“, – kalbėjo K. Budrys.
Vienas iš svarbių to elementų – šalia esančių valstybių savininkas. Pasak pašnekovas, tas apibrėžia, kur mes esame jam geopolitiškai ir geografiškai.
„Kitas dalykas, ir tas yra dar aukštesnis strateginis siekis, tai yra išstumti lauk Vakarus (...) iš regiono ir iš savo pasienio. Lygiai taip pat – iš Lietuvos. Čia nėra daug tų būdų išmanių, kaip tą galima padaryti.
Vienas jų buvo tiesiog paprašyt, kad amerikiečiai išeitų, ką jis ir padarė su savo ultimatyvių reikalavimų sąrašu ir naujų sutarčių pasiūlymais dar gruodžio mėnesį. Aljansas jam pasakė, kur tuos pasiūlymus reikia pasidėti, ir koks yra atsakas. Tas nepraėjo. Turbūt to ir tikėjosi.
Sekantis žingsnis turbūt yra panaudoti jėgą arba bent jau pagrasinti panaudoti jėgą, ką jis padarė pirmiausia prieš Ukrainą (...)“, – teigė K. Budrys.
Pasak prezidento vyriausiojo patarėjo, tas buvo iki pradedant karinę operaciją.
„Šiandien, kai jau matome, kur jie yra šitos operacijos eigoje, ir kiek jie gali dabar imtis sekančių veiksmų, tai taip, ta tikimybė artimiausiomis dienomis (…) yra sumažėjusi. Bet, ką sako ir prezidentas Zelenskis ir mūsų prezidentui, kad, jeigu jie vienaip ar kitaip pasiekia sėkmę, ir jeigu jie (Rusijos valdantysis režimas) negauna deramo atsako, jų nesustabdome, tai tada taip, mes visi esame sąraše.
Galime tada tuo sąrašu manipuliuoti, ir ten dėti vieną ar kitą valstybę į viršų. Bet aš nemačiau, kad šiomis dienomis kas nors turėtų abejonių, kad visas šitas vykstantis procesas nėra tik apie Ukrainą“, – sakė K. Budrys.
Tiesioginės karinės grėsmės indikatorių šiuo metu nėra
Tuo pačiu prezidento vyriausiasis patarėjas ramino visuomenę.
„Tiesioginės karinės grėsmės indikatorių Lietuvai šiuo metu nėra, kad prieš mus būtų planuojama, organizuojama karinė operacija. Kad tos pajėgos, kurios yra greta mūsų, tai yra Kaliningrade ir jungtinės regioninės karinės grupės pajėgos Baltarusijoje (tai yra Rusijos-Baltarusijos pajėgos) planuotų prieš mus veiksmus. Tą turime fiksuotis. Tai nėra raminimo žodžiai. Tai yra aiškus vertinimas“, – sakė K. Budrys.
Pasak jo, kaip situacija galėtų rutuliotis regione, priklausys nuo to, ką ir mes darysime kolektyviai kaip Vakarai.
„Dėl gyventojų reakcijų į visą tą informaciją, tai natūralu, kad yra visko, ir visa paletė – ir išgąsčio, ir nerimo, ir adrenalino. Turbūt nėra nei vienos grupės visuomenėje, kuri būtų iškritusi iš šito informacinio fono. Mes apie tai diskutuojame, reiškiame emocijas, ir pykstame, ir liūdime, ir gedime, – visko čia yra“, – konstatavo K. Budrys.
Pirmiausia, pasak prezidento patarėjo, šioje situacijoje reikėtų diskutuoti apie tai, kur galėtume nukreipti visą šitą savyje susikaupusį judesį.
„Vienas dalykas yra imtis ir daryti veiksmus, kiekvienas individualiai, Ukrainos labui. Mažų mažiausiai, prisidėti pinigais, kitomis priemonėmis, kažkas yra įsitraukę į įvairias informacines kampanijas, tas yra labai gerai“, – teigė K. Budrys.
Taip pat, pasak jo, galima save raminančia veikti žiūrint į savo aplinką, ką galime padaryti.
„Jeigu tas druskos pirkimas, kuris jau anekdotiniu tampa Lietuvoje, veikia raminančiai, ir tai yra tam tikra terapija žmonėms, „kad būtų ramiau (...)“, tai yra gerai. Jeigu mes persižiūrime savo dokumentus, gal kažkas nustos galioti po dviejų mėnesių, ir mums bus ramiau, kad jį turėtume, ir tas yra gerai. (…) Yra puslapis lt72.lt, kur yra daug praktinių patarimų, ką reikia daryti, ir siūlau jais ir vadovautis.
Nemanau, kad tai yra panikavimas. Panikavimas yra neprotingas ir neadekvatus elgesys. Tai yra blaškymasis, ieškojimas, kur čia reikėtų pabėgti, arba susipakavimas lagaminų ir išvažiavimas į ramesnį kraštą“, – aiškino K. Budrys.
Žinutės ne tik vietos auditorijai
Tuo metu Seimo narys A. Pocius atkreipė dėmesį, kad Vakarų bendruomenės atstovai savo vizitai siunčia žinutes ne tik mums, bet ir Rusijos auditorijai.
„Aš manau, kad tiek Blinkeno, tiek kitų aukštų NATO pareigūnų, tiek kariškių, tiek politikų vizitai į Lietuvą, Latviją, Estiją, kitas NATO Rytų flango šalis yra žinutės ir Rusijai. Tai yra skirta ne tik mūsų piliečiams, kad nuramintų. Ta žinutė, kuri buvo atvežta čia į Lietuvą tiek JAV kariuomenės vado gen. Marko A. Milley, tiek A. Blinkeno, kad NATO 5 straipsnis galioja, ir bus ginama kiekviena NATO teritorijos pėda, manau, kad tą žinutę išgirsta ir Rusijos žmonės“, – sakė A. Pocius.
Jis teigiamai vertina ir pilietinės visuomenės pastangas informuoti žmones Rusijoje apie įvykius Ukrainoje.
„Manau, kad tų žinučių Rusijos gyventojams reikia siųsti kiek įmanoma daugiau, kad jie atsibustų nuo tos sovietinės arba dabartinės rusiškos propagandos (…). Visos priemonės yra svarbios ir reikalingos.
Matome, kad po truputį Rusija bunda, vis daugiau žmonės išeina į gatves. Manau, kad tai yra labai svarbu. Ir tikėkimės, kad Rusijos žmonės pabus. Kai pradės dar karstus vežti, kai gaus žinias, kad jų vaikai yra arba karo belaisviai Ukrainoje, arba yra žuvę, arba sužeisti, tai aš manau, kad žmonės Rusijoje irgi imsis priemonių“, – kalbėjo A. Pocius.
