Atsakydama į klausimą, kiek tikėtina, kad Rusijoje įregistruota vakcina yra saugi, K. Garuolienė rėmėsi mokslininkų nuomone: kol kas jie esą yra skeptiški šios vakcinos atžvilgiu.

Per anksti daryti išvadas

„Norint sužinoti bei įsitikinti – reikalingi duomenys. Šie duomenys mokslo pasauliui nėra pateikti, tad daryti išvadas sunku“, – nesiėmė vertinti ji.

Tačiau jei visgi Rusija turėtų tinkamą vakciną – ar įsigytume? „Sunku pasakyti, tokia prielaida sudėtinga. Pačios Rusijos farmacijos įmonės pareiškė, kad apie vakciną nėra pateikta pakankamai duomenų. Pirmiausia, kad vakcina būtų naudojama turi būti įrodymai, kad ji efektyvi, saugi. Kol nėra, galvoti apie pirkimus anksti“, – sakė K. Garuolienė.

Kaip pažymėjo viceministrė, Lietuva kartu su kitomis Europos Sąjungos (ES) šalimis šiuo metu dalyvauja derybose su farmacijos industrija dėl vakcinų įsigijimo. Lietuvai, kaip mažai šaliai, europiniuose formatuose dalyvauti itin svarbu.

Ji patvirtino, kad jei kažkur atsirastų tinkama vakcina, mūsų šalis neliktų užribyje dėl mažos rinkos – visos valstybės narės siekia kartu įsigyti vakciną ES šalių piliečiams.

Kalbėdama apie saugios, masiniam naudojimui skirtos vakcinos registravimo etapus, K. Garuolienė sakė, kad įprastai tokia procedūra trunka apie dešimt metų.


Tyrimai niekaip neperžengia trečio etapo

Tačiau suvokiant ypatingą svarbą bendradarbiauja visos kontroliuojančios institucijos, šis procesas esą kiek įmanoma labiau spartinamas. Visos šalys susitelkia, vykdo klinikinius tyrimus, padeda industrijai.

„Anksčiausiai, galbūt po metų, pusantrų. Jeigu per tokį laiką sukurtų – būtų rekordas. Sudėtinga įsivaizduoti, kad taip gali būti“, – kalbėjo viceministrė ir pridūrė, kad lyginant su įprastu laikotarpiu, per kiek yra sukuriamos vakcinos, šis – rekordiškai trumpas.

Kiekviena vakcina iki patekimo į rinką turi praeiti ilgą kelią. Ikiklinikinius tyrimus, naudojant bandomuosius gyvūnus. Klinikinį etapą sudaro trys fazės: vis su didesniu tiriamųjų skaičiumi.
„Kai įsitikinama, kad vakcina saugi bei efektyvi – leidžiama plačiai naudoti“, – pasakojo specialistė.

Pasak jos, kol kas nė viena vakcina nuo COVID-19 nėra perėjusi trečio etapo – tyrimai atliekami su santykinai nedideliu skaičiumi žmonių.

K. Garuolienė pastebėjo, kad po tam tikro atoslūgio ne tik mūsų šalyje, bet ir kitose ėmė daugėti susirgimų koronavirusu. Tačiau tai nėra žaibiškas plitimas, kaip pačioje pandemijos pradžioje.

Atvejų daugėja, bet situacija valdoma

„Atvejų daugėja, bet lyginant su pačia pradžia dabar žinome kaip su šiuo virusu gyventi, kaip jį kontroliuoti“, – apie kitokį pasiruošimą kalbėjo viceministrė.

Tačiau vis dar pasirodo pranešimai, kad koronavirusu per parą susirgo keliolika ar keliasdešimt žmonių. Tai turėtų tapti įprasta, dėl to nereiktų panikuoti?

K. Garuolienės teigimu, viskas priklauso nuo to, koks tas skaičius, kaip jis auga. Jei išlieka stabilus – tuomet taip, panikuoti nereiktų. Jei šokteltų iki kelių šimtų – situacija taptų sudėtinga.

„Epidemiologiniai rodikliai stebimi. Reikia suprasti, kad kol nebus vakcinos ar šią ligą efektyviai išgydančių vaistų – panašu, kad situacija tokia ir bus. Tačiau labai svarbu, kaip mes gyvename, ar laikomės higienos reikalavimų, distancijos – tai daug ką lemia“, – sakė ji.

Tarp pažengusių vakcinos neįtraukė

PSO pareiškė, kad šią savaitę Rusijoje patvirtinta vakcina nuo koronaviruso nėra tarp devynių preparatų, kuriuos agentūra laiko pasiekusiais pažengusių bandymų stadiją.

Kaip praneša naujienų agentūra BNS, PSO ir jos partneriai įtraukė devynias eksperimentines vakcinas nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19 į jungtinį tyrimų ir finansavimo mechanizmą COVAX.

Ši iniciatyva leidžia šalims investuoti į kelias potencialias vakcinas ir užsitikrinti ankstyvą prieigą prie patvirtintų preparatų, tačiau tuo pačiu teoriškai užtikrinti padėti įsigyti vakcinų besivystančioms šalims, kurios šiam reikalui stokoja lėšų.

„Šiuo metu neturime pakankamai informacijos, kad galėtume pateikti įvertinimą“ dėl Rusijoje sukurtos vakcinos“, – sakė PSO generalinio direktoriaus vyresnysis patarėjas Bruce'as Aylwardas.

Visgi PSO tariasi su Rusija, siekdami gauti papildomos informacijos, kad suprastų šio produkto statusą, kokie bandymai buvo atlikti ir tik tuomet bus nuspręsta, kokie galėtų būti kiti žingsniai.

PSO atstovas Ženevoje Tarikas Jašarevičius sakė, kad ši Jungtinių Tautų institucija palaiko „glaudžius kontaktus“ su Rusijos sveikatos apsaugos pareigūnais, tačiau kol kas jai dar anksti reikšti savo poziciją dėl šių skiepų.

Rusija viliasi masinę vakcinos gamybą pradėti rugsėjį ir ketina iškart pradėti skiepyti medicinos darbuotojus.