aA
1941-ųjų vasarą prasidėjo beveik pusantro dešimtmečio trukęs Lietuvos gyventojų naikinimas ir trėmimas, virtęs tautos tragedija, kurios mastų mes dar iki šiol nesame iki galo įsisąmoninę.
Sovietmetis, okupacija
Sovietmetis
© Corbis/Scanpix
Kai ankstyvą 1941-ųjų birželio 14-osios rytą į žmonių duris ėmė belstis NKVD pareigūnai ir vietiniai kompartijos bei komjaunimo aktyvistai, atėję vežti "liaudies priešų" į Sibirą, daug kam atrodė, kad atėjo pasaulio pabaiga. Tačiau retas tuomet galėjo įsivaizduoti, jog ši pasaulio pabaiga truks iki pat 1952-ųjų ir tik tada iš Lietuvos į Sibirą pajudės ešelonai su paskutine tremiamųjų banga. O tarp tų areštų, trėmimų ir šaudymų dar bus Antrasis pasaulinis karas, kuris neapsieis be masinių civilių žmonių žudynių, 1944-ųjų masinis bėgimas nuo raudonosios armijos, dešimtmetį trukusi pasipriešinimo kova. Ir visa tai pareikalaus šimtų tūkstančių žmonių gyvybių.

Lietuva prarado kas ketvirtą

Kaimynai baltarusiai, pabrėždami ypatingus savo tautos nuostolius Antrojo pasaulinio karo metais, visada primena, kad tuomet žuvo kiekvienas ketvirtas žmogus. Tačiau ir Lietuvos per karą patirti gyventojų nuostoliai yra ne ką mažesni.

Lietuvos istorikų duomenimis, 1940-ųjų pradžioje, iki sovietinės okupacijos, šalyje gyveno per 3 mln. žmonių, iš jų ketvirtadalis – miestuose. Po dviejų dešimtmečių – 1959 metais atliktas sovietinis gyventojų surašymas parodė, kad šalyje teliko 2,7 mln. gyventojų, arba 10 proc. mažiau nei karo pradžioje. Vadinasi, net oficialiai Lietuvos gyventojų sumažėjo 300 tūkst.

Tačiau reikia atsižvelgti, kad per 130 tūkst. iš sovietizuotos Lietuvos gyventojų sudarė pokario atvykėliai ir kolonistai, be to, 1945–1958 metais gimė beveik 300 tūkst. vaikų. Atsižvelgdami į mechaninę gyventojų kaitą per pirmuosius penkerius pokario metus, istorikai daro išvadą, kad 1951-aisiais Lietuvoje turėjo gyventi apie 2,3 mln. gyventojų, arba ketvirtadaliu mažiau nei karo pradžioje. Tad lygiai taip pat kaip ir kaimynai galime teigti, jog nacistinė ir abi sovietinės okupacijos bei stalininis teroras atėmė iš Lietuvos kas ketvirtą jos gyventoją. Vadinasi, mūsų šalis, kaip ir Baltarusija, yra tarp labiausiai dėl Antrojo pasaulinio karo nukentėjusių valstybių Europoje.

Iš viso, mokslininkų skaičiavimais, atsižvelgus ir į prarastą natūralų gyventojų prieaugį, 1940–1958 metais Lietuva neteko maždaug 1 mln. 100 tūkst. gyventojų.

Daugiau nei 300 tūkst. buvo ištremti į Sibirą ir įkalinti sovietų valdžios. Jie išsibarstė Sibiro lageriuose po įvairius Sovietų Sąjungos kampelius. Tiksliai nėra žinoma, kiek ištremtųjų grįžo į Lietuvą. Yra duomenų, kad 1956–1960 metais iš tremties buvo paleista 63 tūkst. tremtinių, o lageriuose žuvo apie 35 proc. kalinių. Vidutiniškai tremtyje, lageriuose ir kalėjimuose žmonės dažniausiai praleisdavo iki dešimt metų. Dar beveik 300 tūkst. Lietuvos piliečių, daugiausia žydai, tapo karo ir vokiečių okupacijos aukomis.

Neretai kalbant apie Lietuvos gyventojų nuostolius apsiribojama tik trėmimais į Sovietų Sąjungos gilumą bei žudynėmis, kažkodėl pamirštant bene didžiausią žmogiškųjų nuostolių priežastį – priverstinę emigraciją. 1944-aisiais artėjant frontui prasidėjo masinis Lietuvos gyventojų, menančių 1940–1941 metų represijas ir trėmimus, bėgimas į Vakarus. Taip pat į Vokietiją bėgo ir iki karo Lietuvai priklausiusio Klaipėdos krašto gyventojai, po karo į Lenkiją pasitraukė nemažai Vilniaus krašto gyventojų, tarp kurių buvo ne tik lenkų, bet ir nemažai lietuvių, teisingai maniusių, kad netgi socialistinėje Lenkijoje gyvenimas būsiąs lengvesnis nei Sovietų Sąjungoje.

Skaičiuojama, kad 1944–1947 metais iš Lietuvos priverstinai pabėgo beveik 500 tūkst. žmonių. Iš šių pusės milijono pasitraukusiųjų į Vakarus šiandien į Lietuvą tegrįžo saujelė. Taip, jiems neteko patirti sovietinio GULAG išgyvenimų, daugelio jų likimas (žiūrint vidutinio lietuvio akimis) susiklostė visai neblogai – persikėlę į JAV, Kanadą ar Australiją, vadinamieji dipukai (angl. "displaced persons" – perkeltieji asmenys), sunkiai dirbdami, kęsdami nepriteklius, sugebėjo ar patys išsimokslinti, ar vaikus išleisti į mokslus, užsidirbti pakankamai pinigų, kad ne tik susikurtų naują gyvenimą už Atlanto, bet ir kiek išgalėdami palaikytų lietuvybę.

Tačiau ar tai gali atstoti tėvynės praradimą, suvokimą, kad esi užjūriuose ne sava valia išvykęs laimės ieškoti, o priešo išstumtas iš gimtosios žemės? Be to, dauguma priverstinių emigrantų palikuonių užjūryje nutautėjo, tad nors kildindami save iš lietuvių, iš esmės tapo prarasti lietuvių tautai ir Lietuvos valstybei. Jų likimas – toks pat tiesioginis sovietinės okupacijos padarinys, kaip ir partizanų gretose, kalėjimuose ir tremtyje žuvusiųjų.

Galima teigti, kad jeigu ne karas ir okupacijos, šiandien Lietuvoje gyventų ne 3,4 mln. (iš tiesų dėl emigracijos mažiau), bet apie 5 mln. gyventojų – maždaug tiek, kiek šiuo metu gyvena Suomijoje, Danijoje, Airijoje.

Visą išsamią šią temą galite rasti savaitraščio "Veidas" 24-ame numeryje.

|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

„Valstiečių“ palikimas konservatoriams: abejotina koronaviruso statistika ir gyvenimas „kaip bomba“ (822)

Dieną po rinkimų rinkėjų kelialapį į opoziciją gavusi „valstiečių“ Vyriausybė suskubo...

Mokesčių pakeitimai 2021 metais: perskaičiuota NT vertė, didesni akcizai, naikinama PVM lengvata įtakos turės ir „Brexit“ (181)

Kitų metų valstybės biudžete nenumatoma naujų pakeitimų mokesčių sistemoje, tačiau nuo sausio...

SAM: vietiniai karantinai įvedami dar aštuoniose savivaldybėse karantinuotose vietovėse - speciali kaukių dėvėjimo tvarka (79)

Atsižvelgiant į blogėjančią epidemiologinę situaciją šalyje, nuo 2020 m. spalio 28 d. 00:00...

Europoje dėl koronaviruso daugėja įtampos ženklų: perspėja, kad sistema gali nebeatlaikyti jau lapkričio pradžioje (30)

Europai ruošiantis koronaviruso atvejų antplūdžiui ligoninėse, valdžios institucijos neslepia...

Sejonienė: gavusi pasiūlymą užimti sveikatos apsaugos ministrės postą – svarstyčiau (83)

Kaip viena iš galimų kandidačių į sveikatos apsaugos ministrus minima su konservatoriais į...

Startuolio Jungtinėje Karalystėje tikslas – uždirbti iš energijos saugojimo galimybių (4)

„ Tesla Inc.“ akumuliatoriams pirmą kartą subalansavus pasiūlą ir paklausą Jungtinės...

Kšištofui Lavrinovičiui prireikė skubios medikų pagalbos: padėjusiam chirurgui iš jaudulio spurdėjo širdis (120)

Šis savaitgalis krepšininkui Kšištofui Lavrinovičiui (40) baigėsi skausminga nelaime....

Vaikas nuolat yra išsiblaškęs ir pameta savo daiktus? Psichologė patarė, kaip viską sustatyti į savo vietas

Pirmieji mėnesiai mokykloje – įveikti, šis ruduo buvo nauja patirtis moksleivių gyvenime. Po...

Internete žarsto milijonus: lyg ant sparnų skriejęs Raikkonenas per pirmą ratą aplenkė 11 varžovų

41 metų Kimi Raikkonenas – vyriausias ir labiausiais patyręs „Formulės-1“ lenktynininkas...

Arūnas Spraunius | D+ nariams

Globalizacijos mama Amerika pralaimi, užtat išlošia imitatorė ir vagišė Kinija

Spalio 7-ąją JAV vidaus saugumo ministro pareigas einantis Chadas F. Wolfas Ministerijos interneto...

|Maža didelių žinių kaina