Evelina pasakojo savaitgalį praleidusi Politiškių kaime Utenos rajone. Sodyba negyvenama – į ją atvažiuojama tik savaitgaliais, žmonių aplink nelabai sutiksi. Tačiau vieną rytą keliuku, kuriuo kartais važiuoja tik medžiotojai, ji pamatė važiuojantį automobilį.

Iš sustojusio automobilio išlipę du žmonės pradėjo klausinėti, ar Evelina ir jos draugai norėtų taikos pasaulyje. „Mums šie klausimai nepasirodė aktualūs, į diskusijas nesileidome, tiesiog klausėmės, ką jie kalbėjo. Jie kalbėjo apie Šventą Raštą, kiek daug nedorėlių, būtinybę burtis į bendruomenę. Jie mums paliko knygelių apie Jehovos liudytojus. Jie bandė mus patraukti į jų tikėjimą, tačiau kai pamatė, kad nelabai domimės, palinkėjo gero vėjo ir išvažiavo“, - pasakojo pašnekovė.

Vėliau Evelina Jehovos liudytojus matė sustojusius gretimame kaime – išsibarstę po kaimą jie lankė sodybas.

Su Jehovos liudytojais pašnekovė susiduria ne pirmą kartą – viena močiutė jos giminėje buvo „užverbuota“. „Ji jais labai patikėjo, vadina „broliais ir seserimis“, šie ją lanko, močiutė apmoka jų kelionės išlaidas. Kaip suprantu, jie rodo dėmesį, tačiau senoliai už tai susimoka“, - kalbėjo Evelina. Pasak jos, giminių apsilankymus močiutė dažnai pakeičia išvykomis pas „brolius ir seseris“, o visi bandymai ją perkalbėti baigėsi nesėkme.

Jehovos liudininkai: pats Jėzus keliavo per miestus ir kaimus

„Visame pasaulyje Jehovos liudytojai garsėja tuo, kad aktyviai skelbia Evangeliją. Jau pats pavadinimas „liudytojas“ įpareigoja dalintis gerąja žinia, tad jaučiame pareigą ir būtinybę rasti laiko ateiti pas žmones ir iš Šv. Rašto jiems paskaityti apie Gerąją Naujieną, Dievo karalystę“, - DELFI sakė Lietuvos Jehovos liudytojų religinės bendrijos biuro darbuotojas Gytis Tereikis.

Pasak G. Tereikio, Lietuvoje daug žmonių gyvena kaimuose, juos miestiečiams pasiekti sunku. Tad šią vasarą į pagalbą pasitelkta bendratikių iš kitų Europos šalių – Lenkijos, Vokietijos. Keli šimtai tokių asmenų pasiėmė atostogų ir kelias savaites daugiausia kaime užsiėmė bendravimu su žmonėmis. Jehovos liudytojų manymu, visiems žmonėms reikia duoti progą išgirsti apie Gerąją Naujieną, o paskui jie patys turi spręsti - nori daugiau domėtis apie tai, ar ne.

„Norint suprasti veiklą, reikia būti susipažinus su Naujuoju Testamentu ir tuo, kaip veikė pirmieji krikščionys. Pagal testamentą, pats Jėzus keliavo per miestus ir kaimus skelbdamas Gerąją Naujieną apie Dievo karalystę“, - pasakojo G. Tereikis.

Pašnekovo teigimu, Lietuvoje yra apie 3000 Jehovos liudytojų. Per 40 bendruomenių išsibarčiusios po visą Lietuvą. Jis mano, kad Jehovos liudytojų pasekėjų padaugėja po kelias dešimtis į metus. „Nors ir vykdoma tokia kampanija, nemanome, kad tai sukels didžiulį žmonių antplūdį į mūsų bendruomenę – vienas kitas gal rimčiau susidomės ir daugiau sužinos. Kiti tiesiog bus išgirdę, bus gavę progą pamąstyti apie Šv. Raštą, į jį pasigilinti, ir tai jau laikome laimėjimu“, - sakė G. Tereikis.

Kaip ir kitos religijos, Jehovos liudytojai išsilaiko iš narių aukų. Bendrijos įstatai draudžia užsiimti komercine veikla. „Vienintelis mūsų pajamų šaltinis – savanoriškos narių aukos. Nėra dešimtinės, jokio kito mokesčio. Kaip Šv. Rašte parašyta, jei nori paremti veiklą, tegul aukoja kaip yra širdyje nutaręs“, - kalbėjo pašnekovas.

Dar vienas Jehovos liudytojų pajamų šaltinis – bendratikių parama iš užsienio. Štai Suomijoje šio tikėjimo atstovų daug daugiau, šalis ekonomiškai daug stipresnė, tad dalis lėšų skiriama veiklai Lietuvoje.

Ieško naujų narių

„Toks elgesys visiškai tipiškas Jehovos liudytojams. Tai viena iš jų religinių praktikų, „liudijimas“. Nariai privalo tam tikrą skaičių valandų tokiu būdu „liudyti“. Tačiau tokia praktika būdinga ne tik Jehovos liudytojams. Kažkada ir Krišnos sąmonės judėjimo nariai vaikščiodavo, nors jie ne visai dėl liudijimo“, - išgirdusi apie Jehovos liudytojų keliones po kaimus, sakė Vilniaus universiteto (VU) Religijos studijų ir tyrimų centro dėstytoja doc. dr. Aušra Pažėraitė.

Kita vertus, sako A. Pažėraitė, toks vaikščiojimas yra vienas iš paprasčiausių būdų rasti naujų
Aušra Pažėraitė
narių. Jų tikimasi rasti tarp žmonių, kurie patys net nebūtų pagalvoję ko nors panašaus ieškoti. „Šiuo metodu dabar gana dažnai naudojasi ir visokie prekybos agentai, agresyviai piršdami savo prekes. Ir tas tiesioginis, asmeninis kontaktas kai kuriuos žmones psichologiškai paveikia taip, kad ima ir įsigyja prekę, kurios jam visai nereikia ir nereikėjo, ir nebūtų prireikę iki Antrojo Kristaus atėjimo“, - kalbėjo A. Pažėraitė.

Pasak VU docentės, kiekvienas žmogus turėtų pats asmeniškai nuspręsti, ar „pasirašo“ po visu tuo, kas šiame judėjime aiškinama, ko mokoma, kas veikiama, ar ne, o ne vadovautis „bandos instinktu“.

Lietuvoje Jehovos liudytojų šaknys siekia dar 1935 metus, kada čia buvo įregistruota pirmoji bendruomenė. A. Pažėraitės teigimu, Lietuvoje Jehovos liudytojai ištvėrė sovietinį režimą kaip meškos žiemą - apmirę, užsislaptinę. Atgimimo laikotarpiu judėjimas atkuto ir ėmė oficialiai veikti kaip vienas iš aktyvesnių naujųjų religinių judėjimų.

2001 m. visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, Lietuvoje buvo 3512 Jehovos liudytojų. Lietuvoje Jehovos liudytojai priskiriami naujiesiems religiniams judėjimams, Teisingumo ministerijoje registruotos trys Jehovos liudininkų bendrijos.

Nepripažįsta Jėzaus dieviškumo, Švč. Trejybės, amžino pragaro

Pasaulyje šis judėjimas pradėjo formuotis XIX amžiaus antroje pusėje JAV, kai jo įkūrėjas Charlesas T. Russellas ėmė skelbti antrąjį Jėzaus atėjimą, kuris turėjo įvykti ar bent jau prasidėti kaip „neregimas jo dalyvavimas“ 1874 metais.

„Jehovos liudytojais“ ši organizacija pradėjo vadintis 1931 metais nusprendus, kad tikrasis Dievo vardas Biblijoje yra Jehova, o tikrasis Biblijos žmogui keliamas uždavinys – liudyti Dievą šiuo vardu, o ne kokiu nors kitu.

„Pagrindiniai dalykai, kuo Jehovos liudytojai skiriasi nuo krikščionių: jie nepripažįsta Jėzaus dieviškumo (todėl ir liudija ne jį, o Jehovą), taip pat Švč. Trejybės, sielos nemirtingumo, amžino pragaro doktrinų, nes tokių, pasak jų, nerasi Biblijoje. Visa tai liudytojai laiko tik „tikrąjį“ Biblijos mokymą iškraipiusių krikščionių teologų prasimanymais“, - sakė A. Pažėraitė.

Jehovos liudytojai naudojasi savo pačių Biblijos vertimu į anglų kalbą, New World Translation, kuriame daug diskutuotinų ir dviprasmiškų vietų. Biblistai profesionalai į šį Biblijos vertimą rimtai nežiūri.