Delfi skaitytojams pateikia ištrauką iš D. Dargio trilerio „Holivudo monstras iš Lietuvos“.

J. Kadamovas tvirtino, kad yra nuteistas nepagrįstai, ir pareikalavo padėti įgyvendinti jo teisę į teisingą teismą: „Man bet kada gali būti įvykdyta mirties bausmė, bet Lietuvos užsienio reikalų ministerija vilkina mano prašymų nagrinėjimą ir nesiima jokių veiksmų.“

Iki tol visus J. Kadamovo skundus, kuriais reikalauta persvarstyti nuosprendžius, Amerikos teismai atmetė. Pastarąjį kartą JAV apeliacinis teismas buvusiam vilniečiui nepalankų sprendimą priėmė 2018 m. gegužę. Netrukus J. Kadamovas kreipėsi į Lietuvos užsienio reikalų ministeriją. Gavęs formalų atsakymą myriop nuteistas lietuvis pateikė ieškinį teismui.

Iš pradžių J. Kadamovui suteikti pagalbą pažadėjo įvairios oficialios Lietuvos institucijos, tačiau greitai visi jį ir jo problemas pamiršo. 2018-ųjų pavasarį J. Kadamovas kreipėsi į valstybės teisinės pagalbos tarnybas, kad jam būtų skirtas valstybės garantuojamas advokatas. Juo tapo vilnietis Pavelas Ravluševičius.

Beprecedentė byla

„Ši byla į mano rankas pateko ir su ja pradėjau dirbti dėl to, kad gana neblogai moku anglų kalbą, – per susitikimą šyptelėjo advokatas P. Ravluševičius. – Nepasakyčiau, kad J. Kadamovas turi sąsajų su kokiais nors įtartinais veikėjais. Bent jau į mane niekas nesikreipė dėl papildomų prašymų, nežadėjo sumokėti kokių nors stebuklingų pinigų už dalyvavimą šioje byloje. Deja, bet tai nėra komercinė byla. Man už ją sumokamas gana kuklus honoraras.“

Jurijus Kadamovas (nuotrauka iš knygos „Holivudo monstras iš Lietuvos“)
Būtent advokatas P. Ravluševičius ir padėjo J. Kadamovui surašyti daug pareiškimų Užsienio reikalų ministerijai, kad ji kreiptųsi su nota į JAV arba prašytų prezidento D. Trumpo pakeisti mirties bausmę. Tačiau kaskart ministerija atsakydavo formaliai arba visai tylėdavo. Tuomet advokatas P. Ravluševičius pateikė ieškinį teismui, kad jis įpareigotų ministeriją įvykdyti nuteistojo prašymus. Iš pradžių pirmosios instancijos teismas net atsisakė priimti ieškinį. Bet netrukus Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas patenkino J. Kadamovo skundą ir įpareigojo žemesnės instancijos teismą išnagrinėti ieškinį.

„Vilniaus apygardos administracinis teismas nagrinėjo J. Kadamovo skundą dėl kompetencijai priskirtų veiksmų vilkinimo. Skundas buvo nagrinėjamas uždarame teismo posėdyje. Galiu pasakyti, kad buvo nagrinėjami klausimai dėl diplomatinių priemonių pakankamumo ginant J. Kadamovo, kaip Lietuvos piliečio, interesus. Kitos informacijos suteikti negaliu, nes, kaip minėjau, posėdžiai buvo uždari. Dabar pateiktas apeliacinis skundas, jis būtų nagrinėjamas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. Posėdis vis dar nėra paskirtas“, – 2019 m. gruodį kalbėjo advokatas P. Ravluševičius.

Nuteistas, bet nematęs savo bylos?

Vilnietis advokatas aiškiai leido suprasti, kad viešai komentuodamas nėra linkęs vertinti, ar jo klientas J. Kadamovas yra kaltas, o gal išvis nepagrįstai apkaltintas dėl beveik prieš du dešimtmečius Amerikoje įvykdytų žiaurių nusikaltimų serijos. Tačiau advokatui J. Kadamovas paliko protingo, valingo ir ryžtingumu pasižyminčio žmogaus įspūdį. P. Ravluševičiui pasirodė, kad vis dėlto J. Kadamovui nebuvo leista išsamiai susipažinti ir įsigilinti į JAV teismuose nagrinėtos jo ir jo bendrų nusikaltimų bylos medžiagą.

P. Ravluševičių nustebino tai, jog J. Kadamovas, net išgirdęs griežčiausią JAV teismo nuosprendį, kad yra nuteistas mirties bausme, neturėjo progos susipažinti su visais byloje esančiais dokumentais. Mat jie tiesiog nebuvo išversti į lietuvių arba rusų kalbą – tas kalbas, kuriomis iki sulaikymo bendravo Los Andžele gyvenęs J. Kadamovas.

Jurijus Kadamovas (nuotrauka iš knygos „Holivudo monstras iš Lietuvos“)

„Žinau, kad jam iš anglų į rusų kalbą buvo išverstas tik galutinis teismo sprendimas, bet visos šios bylos jis nėra matęs. Galima drąsiai sakyti, kad su bylos medžiaga jis nesusipažinęs iki šiol. Toks teismo požiūris mane, kaip teisininką, stebina“, – atsargiai rinkdamas žodžius pareiškė J. Kadamovo advokatas iš Vilniaus.

Holivudo išgarsintų nusikaltėlių kalėjimas

Turtuolius ir būsimas Holivudo įžymybes kartu su sėbrais žudęs vilnietis J. Kadamovas vis dar laukia mirties bausmės įvykdymo arba žinios, kad ši bausmė jam bus pakeista į įkalinimą iki gyvos galvos. Vieną iš dviejų sprendimų jis tikisi išgirsti dienas leisdamas Tere Hoto kalėjime, esančiame beveik 200 tūkstančių gyventojų turinčiame JAV mieste.

Federalinis Tere Hoto ypač griežto režimo kalėjimas įkurtas 1940 m. Kalinimo įstaigą valdo Federalinis kalėjimų biuras, JAV teisingumo departamento skyrius. Šį kompleksą sudaro Federalinio kalėjimo pataisos įstaiga ir Jungtinių Valstijų pataisos namai. Pataisos įstaiga yra griežtai saugomas kalėjimas, kuriame gyvena išskirtinai pavojingi nusikaltėliai.

J. Kadamovas čia įkalintas nuo 2007 m. kovo, kai išgirdo mirties nuosprendį Los Andželo teisme.

Anksčiau beveik visos mirties bausmės Indianos valstijoje buvo vykdomos Tere Hoto kalėjime. Paskutinė mirties bausmė šioje valstijoje įvykdyta 2009-ųjų gruodžio 11-ąją Matthew Wrinklesui, kuris buvo nuteistas už trijų artimų žmonių nužudymą. Tai buvo dvidešimtoji ir paskutinė egzekucija šioje Amerikos valstijoje.

Praėjus dešimtmečiui, 2019 m. gruodį, Indianos valstija prisijungė prie Amerikos valstijų, kurios nusprendė nebetaikyti ar bent jau pastarąjį dešimtmetį niekam neįvykdė mirties bausmės, sąrašo. Tokios žinios J. Kadamovui suteikia progą dar labiau atsikvėpti, nes jis vis dar kalinamas Tere Hoto kalėjime Indianos valstijoje, kur mirties bausmė jau galutinai panaikinta.

Dailiaus Dargio knyga „Holivudo monstras iš Lietuvos“

Nors Amerikoje veikia net 122 kalinimo įstaigos, Tere Hote esantis kalėjimų kompleksas patenka į dešimties griežčiausiai saugomų ir čia kalintiems nuteistiesiems jokių šansų pasprukti nesuteikiančių JAV nelaisvės įstaigų sąrašą. Neatsitiktinai kurį laiką šis kalėjimų kompleksas buvo vadinamas netgi amerikietiškuoju Gvantanamu.

Čia bausmę atlieka per tūkstantį asmenų. Bet tai yra vienas iš nedaugelio JAV kalėjimų, kuriame ne tik kalinami pavojingiausi nusikaltėliai. Tai – viena kalinimo įstaigų visoje šalyje, kur kitados kalėjo ar nelaisvės metus iki šiol skaičiuoja ištisas ne tik Amerikoje, bet ir visame pasaulyje holivudiniais filmais išgarsintų kriminalinių bylų „žvaigždynas“.

Daugelis bausmes atliekančių nusikaltėlių yra liūdnai pagarsėjusių teroristinių išpuolių, žmonių grobimų, žmogžudysčių sumanytojai bei vykdytojai. Čia mirtininkų kamerose dienas leidžia nusikaltėliai, nužudę ne vieną ir ne du žmones, o jų nusikaltimai sulaukė didelio visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio. Kadaise griežčiausiomis bausmėmis JAV teismuose nuteistų, o dabar akylai saugomo Tere Hoto kalėjimo kamerose esančių vyrų nusikaltimai aprašyti ne tik plačiosioms masėms skirtose kriminalinės dokumentikos knygose.

Apie jų nusikaltimus su menkiausiomis detalėmis išdėstyta netgi specializuotuose kriminologams skirtuose vadovėliuose. O kai kurių iš šiame kalėjime bausmes atliekančių nusikaltėlių žygdarbius ne vieną ir ne du kartus jau spėjo ekranizuoti to paties Holivudo bei garsiausių JAV interneto ir televizijos kompanijų vaidybinių, dokumentinių filmų kūrėjai, pasaulyje pripažinti tiriamosios žurnalistikos profesionalai.

Somalio piratų grupuotės vadeiva

Kitas ne ką mažiau žymus Tere Hoto kalėjimo gyventojas – kalėti ilgus nelaisvės metus nuteistas Somalio piratas Abduwali Muse. 2011 m. vasario 16 d. jis išgirdo griežtą JAV teismo verdiktą ir už grotų buvo pasiųstas daugiau kaip 33 metams.

2009-ųjų pavasarį dvidešimties žmonių įgulos valdomas krovininis laivas „MV Maersk Alabama“ su JAV vėliava Indijos vandenyne plaukė link Kenijos. Balandžio 9-ąją prie jo greitaeige valtimi priplaukė keturi jauni, 17–19 metų, somaliečiai. Tai buvo naujųjų laikų piratai. O „Alabama“ tapo pirmuoju piratų užgrobtu amerikiečių laivu daugiau nei po 200 metų.

Apie visa tai pasakojama 2013 m. pasirodžiusiame kino režisieriaus Paulo Greengrasso veiksmo trileryje „Kapitonas Filipsas“ („Captain Phillips“). Kritikų gerai įvertintas filmas ir pagrindinių aktorių vaidyba pelnė ir žiūrovų simpatijas. 2014 m. „Kapitonas Filipsas“ geriausio metų filmo kategorijoje pretendavo į „Oskarus“. Nors šis 55 milijonus JAV dolerių kainavęs filmas išskirtinių apdovanojimų nepelnė, kino teatruose uždirbo daugiau nei 220 mln. JAV dolerių.

Jurijus Kadamovas (nuotrauka iš knygos „Holivudo monstras iš Lietuvos“)

Pagrindinį Somalio piratų vadą, vienintelį iš keturių užpuolikų gaujos narių, tąsyk gyvą likusį A. Muse įtikinamai suvaidino netrukus po šios juostos žaibiškai Holivude iškilęs somalietis aktorius Barkhadas Abdi. Jis taip puikiai suvaidino šiuo metu Tere Hoto kalėjime bausmę atliekantį A. Muse, kad už šį vaidmenį buvo nominuotas garsiausių planetos kino apdovanojimų – „Oskarų“, „Auksinių gaublių“ – ir BAFTA ceremonijose geriausio antraplanio aktoriaus kategorijose. Nors B. Abdi nė vienos iš prestižinių statulėlių nepelnė ir pasitenkino gana „kukliu“ Holivudo mastu atlygiu (jam išmokėtas „tik“ 65 tūkst. JAV dolerių honoraras), buvo beprotiškai patenkintas nusifilmavęs šioje juostoje.

Kuklumu pasižymintis B. Abdi kalbėdamas su žurnalistais vylėsi, kad Holivudas jo nepamirš ir jis sulauks dar ne vieno pasiūlymo filmuotis rimtuose kino projektuose. Taip, sulaukė, bet tuose filmuose tikrai nespindėjo taip, kaip dramoje „Kapitonas Filipsas“.

Bostono maratono sprogdintojai

Šiuo metu vienas ryškiausių tarp Tere Hoto kalėjime laikomų mirties bausme nuteistų asmenų yra čečėnas Džocharas Carnajevas, nuteistas už teoristinį aktą per Bostono maratoną 2013 m. balandžio 15 d. Šis išpuolis buvo didžiausias JAV istorijoje nuo 2001-ųjų rugsėjo 11-osios teroro atakų Niujorke, Vašingtone ir Pensilvanijoje.

Sulaukęs 21 metų ir griežtą JAV teismo nuosprendį išgirdęs Dž. Carnajevas tapo jauniausiu iš 74 asmenų, tuo metu mirties bausme nuteistų už Atlanto. Be to, jis tapo pirmuoju teroristu, taip griežtai nuteistu po tos pačios 2001 m. rugsėjo 11-osios teroro išpuolių bylos.

Džocharas Carnajevas

2013-ųjų balandžio 15 d. netoli Bostono maratono finišo linijos buvo susprogdintos dvi savadarbės bombos. Per teroristų sukeltą dramą trys žmonės žuvo. Sprogimo banga mirtinai sužalojo 8 metų berniuką ir 29 metų kinų studentę, Bostono universitete studijavusią matematiką bei statistiką. Iš viso per išpuolį sužeisti 265 žmonės, 17 iš jų prarado galūnes, visiems laikams liko prikaustyti prie neįgaliųjų vežimėlių arba judėti gali tik pritaikius kojų protezus.

Netrukus po sprogdinimų nuožmiai veikiančiomis kriminalinėmis grupuotėmis garsėjančiame JAV mieste Bostone buvo suorganizuota didžiausia miesto istorijoje žmonių medžioklė. Tūkstančiai policijos, FTB pareigūnų ir iki dantų ginkluotų specialiojo būrio kovotojų bet kokia kaina siekė sulaikyti teroristinį išpuolį įvykdžiusius Carnajevus. Bet broliai neketino pasiduoti, siekė kaip įmanoma greičiau svetimais automobiliais išvažiuoti iš Bostono. Pirmas juos bandęs sulaikyti jaunas policijos patrulis krito nuo Tamerlano paleistų kulkų ir papildė per teroro aktą žuvusiųjų sąrašą – tapo trečia auka.

Praėjus trims dienoms nuo patirtų sužalojimų per susišaudymą su policijos patruliais Tamerlanas Bostono ligoninėje mirė. O Džocharas dar kurį laiką sėkmingai slapstėsi nuo persekiojančio milžiniško teisėsaugininkų būrio. Jo slėpynės paralyžiavo beveik visą įprastinį Bostono gyvenimo ritmą. Po keturių parų intensyvių paieškų jaunuolis buvo sulaikytas, kai visą miestą naršę pareigūnai su kariuomene sulaukė persigandusio bostoniečio pranešimo telefonu. Pusamžis vyras pamatė kraujo pėdsakus ant savo namo kieme stovinčio motorinio katerio denio. Jis suvokė, kad jame greičiausiai slepiasi antrasis Bostoną pašiurpinęs ir policijos tebeieškomas teroristas Dž. Carnajevas. Laivą apsupę specialiojo būrio kovotojai iš kelių pusių paleido šimtus šūvių. Po tokios atakos griežtu tonu per garsiakalbį paragintas tučtuojau pasiduoti, išblyškęs Džocharas lėtai išlipo iš skylėto katerio ir buvo suimtas policijos pareigūnų.

Filmavo netoli tragedijos vietos

Apie jo kartu su broliu surengtą teroristinį aktą Bostono maratone vaizdžiai pasakojama 2016 m. susuktame režisieriaus, praeityje ne tik filmus, bet ir popmuzikos garsenybių Christinos Aguileros, Enrique Iglesiaso ir grupės „Maroon 5“ vaizdo klipus kūrusio Peterio Bergo veiksmo trileryje „Patriotų diena“ („Patriots Day“).

Filmo kūrėjai „Patriotų dieną“ buvo nusprendę filmuoti kiek toliau nuo tikrosios Bostoną sudrebinusios nelaimės vietos, kad neskaudintų teroristų išpuolį išgyvenusių miesto gyventojų. Masačusetso universiteto vadovybė kategoriškai nesutiko duoti leidimo filmuoti pastato prieigose, bet vėliau prisipažino, kad gailėjosi dėl šio sprendimo, nes filmas kino teatruose buvo sutiktas didžiulėmis ovacijomis ir žiūrovų ašaromis.

Beveik tuo pat metu, 2016-ųjų lapkritį, vienas didžiausių pasaulyje serialų transliuotojų HBO pristatė dokumentinį filmą „Maratonas. Patriotų dienos išpuolis“ („Marathon: The Patriots Day Bombing“). Šioje juostoje savo atvirais išgyvenimais dalijasi žuvusių aukų artimieji, sunkių sužalojimų patyrę, paskui ilgai trukusią reabilitaciją kantriai iškentę ir galiausiai užtikrintai į gyvenimą sugrįžę Bostono maratono dalyviai bei aistruoliai.

Diplomato susitikimas su žudiku

Dar prieš išgirsdamas mirties nuosprendį, nusivylęs, kad nesulaukia Lietuvos institucijų pagalbos, J. Kadamovas pradėjo purtytis Lietuvos pilietybės. Jis nusiuntė oficialų raštą į ambasadą Vašingtone, kuriame teigė, kad per penkerius metus jo neaplankė nė vienas Lietuvos atstovas. „Neturiu jokio noro būti Lietuvos piliečiu, nes tai – šalis, kuriai visiškai neįdomūs jos piliečiai, patekę į bėdą užsienyje“, – taip anuomet rašė J. Kadamovas ir paprašė dokumentų, reikalingų pilietybės atsisakymo procedūrai įvykdyti. Bet kadangi ši procedūra ilgai trunkanti, jam nepavyko nusikratyti Lietuvos pilietybės.

Jurijus Kadamovas
Neturiu jokio noro būti Lietuvos piliečiu, nes tai šalis, kuriai visiškai neįdomūs jos piliečiai, patekę į bėdą užsienyje.

„Po įvairiausių karštų diskusijų buvo nuspręsta pradėti tokių kalinių lankymą. Tada į mane kreipėsi žmogaus teisėmis besirūpinančios organizacijos atstovai. Pamenu, viena moteris atėjo į ambasadą. Rodos, viena apsilankiusi britė šalia kitų atvejų parodė ir J. Kadamovo bylą, – pasakojo buvęs Lietuvos ambasadorius JAV Žygimantas Pavilionis. – Ir, aišku, mane sujaudino aplinkybė, kad J. Kadamovą labai aktyviai gynė Rusijos ambasada. Tokia savo taktika Rusija tarsi bandė pademonstruoti, kad yra šventumo įsikūnijimas, gina vertybes, o štai Lietuvai jos piliečiai neįdomūs.“

Netrukus Ž. Pavilionis sulaukė kvietimo iš Ilinojaus lietuvių bendruomenės atstovų: jie jam perdavė informaciją, kad J. Kadamovas įkalintas prie tos valstijos sienos – Indianoje, pačių sunkiausių nusikaltimų vykdytojų kalėjime. „Sužinojau, kad Tere Hoto kalėjime, kur J. Kadamovas kali, bausmę atlieka ir teroristas, užgrobęs laivą su žmonėmis. O pagal jo įvykdytą didelį atgarsį turėjusį nusikaltimą Holivudas net susuko filmą „Kapitonas Filipsas“, kur pagrindinį vaidmenį atlieka T. Hanksas, – kalbėjo buvęs diplomatas. – Be jo, šioje įstaigoje kali dar keli žmonės, apie kuriuos Holivudas sukūrė ne vieną garsiai visame pasaulyje nuskambėjusį filmą. Iš to supratau, kad čia laikomi išskirtinius nusikaltimus įvykdę labai griežtai saugomi kaliniai.“

Tuometė J. Kadamovo advokatė B. O’Connor Ž. Pavilionį draugiškai paragino: „Jūs parodykite bent kokį nors dėmesį J. Kadamovui, kad ne tik Rusija, bet ir ES gina savo piliečius.“
Išgirdęs tokį patarimą tuometis Lietuvos ambasadorius Amerikoje galutinai apsisprendė vykti į susitikimą su daug metų kalinčiu J. Kadamovu.

Nuotrauka iš knygos „Holivudo monstras iš Lietuvos“

„2013 m., prieš pat Kalėdas, nutariau nuvažiuoti į Tere Hoto kalėjimą, – prisimena Ž. Pavilionis. – Tai labai griežtai saugomas kalėjimas. Kiek filtrų perėjau, nebežinau. Bemaž valandą teko eiti per įvairiausius šliuzus. Visus daiktus privalėjau palikti specialioje jų saugojimo patalpoje. Ten apsauga milžiniška. Nuėjau tiesiai pas J. Kadamovą į kamerą. Jam nuėmė antrankius ir mus abu užrakino. Sėdėjome dviese be apsauginio. Tada jis papasakojo savo istoriją. Ji maždaug tokia: Amerikoje egzistavo Boriso Dekanidzės aplinkos asmenų mafija, kuri grobė pasiturimai gyvenančius žmones Kalifornijoje. Jie surinkdavo išpirkas ir galiausiai nužudydavo pasirinktas aukas. Tai darė drastiškiausiais būdais. Pasakojama, kad netgi įcementuodavo kojas ir įmesdavo į vandenyną.“
Kai Ž. Pavilionis tiesiai pasiteiravo: „Tai gal kartu su jais dalyvavai?“, J. Kadamovas diplomatui nė nemirktelėjęs atsakė: „Ne, tikrai ne. Aš buvau tik vairuotojas.“

Žygimantas Pavilionis
2013 m. prieš pat Kalėdas nutariau nuvažiuoti į Tere Hoto kalėjimą. Tai labai griežtai saugomas kalėjimas. Kiek filtrų perėjau, nebežinau. Bemaž valandą teko eiti per įvairiausius šliuzus. Visus daiktus privalėjau palikti specialioje jų saugojimo patalpoje. Ten apsauga milžiniška. Nuėjau tiesiai pas J. Kadamovą į kamerą. Jam nuėmė antrankius, ir mus abu užrakino. Sėdėjome dviese be apsauginio. Tada jis papasakojo savo istoriją.

„Jis dievagojosi: „Nedalyvavau jokiuose žudymuose. Problema ta, kad, kai mane sugavo, visiškai nemokėjau anglų kalbos. Prašiau, kad duotų laiko susipažinti su byla, kad galėčiau bent kaip nors apsiginti. Jie į tai nesureagavo ir mane griežtai nuteisė. Aš nesugebėjau suprasti, apsiginti. Esu nekaltas. Aš – auka.“ Maždaug taip skambėjo jo paaiškinimai“, – prisiminė buvęs ambasadorius Ž. Pavilionis.

Naujoji emigrantų karta nebežudo

Atrodo, kad šis susitikimas įsiminė ir pačiam J. Kadamovui. „Praėjus kuriam laikui jis atsiuntė paveiksliuką, kuriame buvo pavaizduota stebinti akis. Palaikiau jį darbo kabinete, bet paskui kažkur padėjau. Patikėkite, emocinis krūvis nuo to paveikslėlio sklido ne pats geriausias“, – apie J. Kadamovo iš kalėjimo atsiųstą dovaną kalbėjo Ž. Pavilionis.

Jurijus Kadamovas (nuotrauka iš knygos „Holivudo monstras iš Lietuvos“)

Bendraudamas su žinomais JAV prokurorais diplomatas iš Lietuvos pastebėjo, kad amerikiečių visuomenė į lietuvius pernelyg baugiai nežiūri. „Tokia nuostata buvo paplitusi gal Lietuvos nepriklausomybės pradžioje ir liko iš tų laikų, kai į Ameriką važiuodavo nusikalstamos gaujos ar pavieniai jų nariai, – kalbėjo Ž. Pavilionis. – Bet Amerikoje sistema labai griežta. Dauguma žmonių yra nelegalai, ir jei padarai menkiausią nusikaltimą, iškart varai lauk su viskuo. Tos gaujos ilgainiui persiorientavo į krepšinį, fūras, statybas. Jos nebežudo, neapiplėšinėja JAV piliečių. Kaip suprantu, turėjo pakeisti veiklą, nes kitaip Amerikoje neįmanoma. Patys JAV prokurorai tvirtino: „Jūs, palyginti su kitomis problemomis, faktiškai esate nematomi. Vienintelis J. Kadamovas – rimtas atvejis, nes jam paskirta mirties bausmė.“ Manau, kad jis ne tik Amerikoje, bet ir pasaulyje yra vienintelis lietuvis, nuteistas mirties bausme.“