aA
Dar pernai ekspertai neabejojo: pasaulio ekonomikai 2020-siais didžiausią grėsmę kels Vašingtono ir Pekino prekybos karas. Tik pavieniai ekspertai ir žvalgybos tarnybos įspėjo apie paslaptingą virusą, kuris per kelis mėnesius tapo pandemija, o ginčus dėl prekybos teko atidėti ateičiai. Bet kol abi šalys riejasi dėl atsakomybės, ekspertai įspėja, kad tai – tik pradžia: svarbu – ne kas kaltas, o kuri šalis ir kaip sugebės greičiau išpešti naudos.
Kinija prieš JAV
Kinija prieš JAV
© Shutterstock

Naujasis koronavirusas iš tikrųjų sukurtas karinėje laboratorijoje ir yra tyčia arba netyčia į aplinką patekęs biologinis ginklas. Jau nuo sausio sklandantys tokie ir panašūs teiginiai iki šiol primena sąmokslo teorijas – nėra jokių tai pagrindžiančių įrodymų. Tad nenuostabu, jog tokie pareiškimai ilgą laiką buvo nevertinami rimtai ar tiesiog viešai išjuokiami.

Tačiau iš tikrųjų tuo pat metu, sausio viduryje JAV administracijoje ir žvalgybos bendruomenėje šis klausimas juokų nekėlė, tik nesutarimus. Ar gali būti tokia galimybė, kad kinai kažką slepia? Tikrai taip – tuo buvo įsitikinęs JAV nacionalinio saugumo patarėjo padėjėjas Matthew Pottingeris.

Kaip rodo „The New York Times“ surinkti duomenys, šis buvęs žurnalistas, 2003-siais savo akimis Honkonge matęs tikrąją tuomet siautėjusio SARS viruso grėsmę, ir dabar pajautė, kad kinai vėl elgiasi taip pat, kaip ir prieš keliolika metų: reaguoja lėtai, slepia informaciją, gal net savo klaidas. Tad jis pavedė kelioms žvalgybos agentūroms, tarp jų ir Centrinei žvalgybos agentūrai (CŽA) ieškoti įrodymų, kad naujasis virusas – žmogiškos kilmės, incidento metu patekęs į viešumą.

Tuomet, sausį, žvalgybininkai jokių įrodymų nerado, bet M. Pottingeris, vienas iš karingiausiai Kinijos atžvilgiu nusiteikusių JAV administracijos „vanagų“ neslėpė savo skepticizmo: esą Kinija tikrai kažką slepia ir ją reikia spausti, netgi kaltinti Pekiną.

JAV ir Kinijos žodžių karas dėl koronaviruso – tik pradžia: pasirinkimų pasekmės bus skaudžios
© CNN kadras

Taip prasidėjo žodžių karas, kuris, dar neatslūgus pandemijai, pamažu virsta į naują ir ilgalaikę dvišalių santykių krizę, kurią juodžiausiais scenarijais nesyk prognozavo ekspertai. Tiesa, viešai šios krizės priežastimi prognozėse nebuvo įvardijamas virusas. Tačiau jo protrūkis atskleidė daugiau ir anksčiau, nei tą norėtų pripažinti JAV ir Kinija. Ekspertai pažymi, kad nors toks abipusių kaltinimų, neigimų, slapstymų etapas truks dar kurį laiką, jis yra ne esminis.

Tikrosios pasekmės pasimatys kiek vėliau, bet jau dabar aišku: tikras konfliktas yra labiau nei tikėtinas, o kitos šalys, tarp jų ir Lietuva, negalės likti pasyviomis stebėtojomis – turės rinktis. Net dabar priimami sprendimai, kad ir kokie smulkūs jie bepasirodytų, atidžiai stebimi tiek Pekine, tiek anapus Atlanto.

Kodėl pasikeitė JAV tonas

Kad Kinija atsakinga už virusą iš pradžių to nenorėjo viešai eskaluoti ne tik ta administracijos dalis, atsakinga už ekonomiką bei prekybinius ryšius su Kinija, bet ir pats prezidentas Donaldas Trumpas.

„Kinija sunkiai dirba bandydama pažaboti Koronavirusą. JAV sveikina kinų pastangas ir atvirumą. Viskas bus gerai. Amerikos žmonių vardu labiausiai norėčiau padėkoti prezidentui Xi!“, – dar sausio 24-ąją savo „Twitter“ paskyroje rašė D. Trumpas.

Tuomet buvo praėjusi kiek daugiau nei savaitė po vadinamojo „Pirmosios fazės plano“ pasirašymo, užbaigusio 2 metus trukusį prekybos konfliktą su Kinija. Tad sugriauti šį abiejų šalių ekonomikai ypač svarbų planą perrinkimo siekiantis ir gerų žinių amerikiečiams pažadėjęs D. Trumpas tiesiog negalėjo. Būtent todėl dar vasarį jis viešai menkino ir patį virusą, jau pasiekusį JAV krantus.

Bet praėjus keliems mėnesiams JAV tonas kardinaliai pasikeitė: dabar teoriją apie dirbtinę viruso kilmę jau realiai svarsto JAV žvalgybos tarnybos, Senato komitetas, o atsakomybę už viruso plitimą – ar „ištrūkusį iš laboratorijos“ ar tiesiog nesuvaldytą situaciją, visos informacijos slėpimą JAV pareigūnai vis garsiau tiesioginėmis užuominomis permeta būtent Kinijai.

Ekspertai neabejoja – tokia taktika paremta politiniais motyvais, o ne nauja informacija apie Kinijos atsakomybę. Dėl to kinai gali kaltinti ir savo uolumą laikytis kietos linijos.

Pernai Kinijos Užsienio reikalų ministerijos informacijos departamentui paskirta vadovauti Hua Chunying jau pirmojoje kalboje nubrėžė kryptį: esą kinų diplomatams trūksta „kovinės dvasios“ ginant šalies naratyvus, nors „reikia ruoštis ilgai kovai su priešininkais“.

JAV ir Kinijos žodžių karas dėl koronaviruso – tik pradžia: pasirinkimų pasekmės bus skaudžios
© AP / Scanpix

Kad jos žodžių nepasirodytų per mažai, kinų diplomatams buvo surengti specialūs mokymai pagal šalies lyderio Xi Jinpingo mintis apie „Kinijos lyderystės amžių“. Po 4 mėnesius trukusių Hua Chynying kursų kinų diplomatai pastebimai išmoko pamokas. Anot Carniegio – Tsinghua globalios politikos centro analitiko Zhao Tongo, ta kova aiški – su neva priešiškais Vakarais.

„Dabar, sulaukus aukščiausios vadovybės palaiminimo, šalies diplomatams asmeniškai naudinga vaidinti vilkus, agresyviai ginti Kinijos interesus, atstumti JAV naratyvus“, – pabrėžė Zh. Tongas. Tokios politikos pasekmėmis tapo ne tik aktyvi ir itin matoma „kaukių diplomatija“ – Kinijos pagalba net 120 pasaulio valstybių, kurioms buvo perduotos apsauginės priemonės, permesti specialistai, bet ir kinų diplomatų skatinamos sąmokslo teorijos.

„Europos ir JAV nesugebėjimas pasiruošti krizei ar ją suvaldyti tapo puikia proga Pekinui reklamuoti savo požiūrį – kaip efektyviai taikyti griežtas priemones ir suvaldyti krizę, tuo pat metu pasėjant abejonę dėl kitų šalių gebėjimų“, – antrino Prancūzijos tarptautinių santykių instituto tyrėjas Johnas Seamanas. Primintas ir skandalingas kinų diplomato Zhao Lijiano kovo 12-osios pareiškimas, esą „į Uhaną virusą galimai atgabeno JAV armija“. Ir nors Pekinas atsiribojo nuo Zh. Lijiano pareiškimo, o jis pats vėliau tikino, kad tai tebuvo „teisėtą daugelio kinų pasipiktinimą“ atspindintis įrašas, ekspertai neabejoja – viskas surežisuota aukščiausiame lygyje.

JAV ir Kinijos žodžių karas dėl koronaviruso – tik pradžia: pasirinkimų pasekmės bus skaudžios
© Twitter nuotr.

„Ministerijos atstovas prieš ką nors rašydamas savo „Twiteryje“ visada turės sulaukti leidimo, tad nėra abejonių, kad tokia kategoriška diplomatija ir sąmokslo teorijos kaltinant JAV dėl viruso plitimo Kinijoje turėjo aukščiausios Kinijos valdžios pritarimą. Vien tai, kad tokios sąmokslo teorijos laisvai sklinda kiniškame internete, kuris griežtai cenzūruojamas, ypač informacija, susijusi su COVID-19, daug ką sako“, – pažymėjo Stimsono centro Vašingtone analitikas Yun Sunas.

Tad neatsitiktinai, po Zh. Lijiano pasisakymo D. Trumpas užkratą pradėjo vadinti „Kinijos virusu“.
Tas pats D. Trumpas dabar jau atvirai abejoja Kinijos pateikiamais užsikrėtusiųjų ir aukų skaičiais. Trečiadienį, komentuodamas gerokai didesnį užsikrėtusiųjų ir aukų skaičių JAV D. Trumpas retorinį klausimą pateikė žurnalistams.

Donaldo Trumpo ir Xi Jinping susitikimas
Donaldo Trumpo ir Xi Jinping susitikimas
© Reuters / Scanpix

„Ar išties tikite tais užsikrėtusiųjų ir mirčių skaičiais iš didelės šalies, tokios kaip Kinija? Ar kas nors tuo iš tikrųjų tiki?“, – rėžė D. Trumpas. Net ir tame, kad jis atsisakė svarstyti galimybę, kad viruso kilmė – vienoje Kinijos laboratorijų svarbus ne ne pats atsisakymas, o kaip jis tai padarė

„Nenoriu diskutuoti ką aš kalbėjau su Xi Jinpingu apie laboratoriją, tiesiog nenoriu diskutuoti, tai nepriimtina šiuo metu“, – – pakartodamas kiekvieną žodį sakė D. Trumpas po to, kai jam ypač lojaliu laikomas valstybės sekretorius Mike'as Pompeo viešai paragino Pekiną atvirai ir skaidriai pateikti visą informaciją, kuri susijusi su naujuoju koronavirusu. Jis pats tarsi netyčia priminė, kad Kinijos virologijos institutas su aukščiausio, BSL-4 lygio laboratorija, kur saugomi pavojingiausi virusai, yra vos už kelių mylių nuo koronaviruso židiniu laikomo Uhano turgaus.

Būtent M. Pompeo pasekė D. Trumpo pavyzdžiu šį virusą vadinti „Uhano“ arba „Kinijos“ virusu – tokią formuluotę jis kovą siūlė įrašyti į G7 šalių atstovų deklaraciją, bet kitos šalys atsisakė tai padaryti. Tačiau tiek M. Pompeo, tiek net ir D. Trumpas ir visa jo administracija puikiai supranta, kad bet kokiai kritikai itin jautrus Pekinas negali nereaguoti.

Kinijos diplomatai, žinoma, sureagavo ne tik atsikirsdami tulžingais paneigimais – į pagalbą pasitelktas net Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, kuris užstojo Pekiną, bet ir ėmėsi kitų veiksmų. Pavyzdžiui, griežtinti informacijos apie koronaviruso kilmę cenzūrą.

Trumpo elgesys gali atsirūgti

Kita vertus, tokie apsižodžiavimai turi ir gilesnę prasmę. D. Trumpui, kuris abiejų rinkimų kampanijų metu daug kalbėjo ir tebekalba apie JAV ekonomiką ir kaip kitos šalys, ypač Kinija nesąžiningai elgiasi su Amerika, ją neva išnaudoja, dabar palankus metas įrodyti, ko vertos JAV.

Priklausomybė nuo Kinijoje pagamintų kaukių, respiratorių, vaistų, kitų priemonių, kurių koronaviruso pandemijos metu, kaip paaiškėjo, prireikė staiga ir greitai ėmė trūkti – viena problema, kurią gali išspręsti JAV pramonė. Tiesa, pasak Whartono mokyklose Pensilvanijos universitete dekano Geoffrey Garretto, tai kartu ir gera, ir bloga žinia.

Gera tai, kad globalizacijos priešininkai dabar galės ploti rankomis – noras sutrumpinti ar sustiprinti tiekimo grandines sumažins ne tik JAV ir Kinijos, bet ir kitų valstybių priklausomybę viena nuo kitos. Kitaip sakant, globalizacijai ateina nemenkų iššūkių metas, o atsparios ekonomikos bus tos, kurios sugebės viską pasigaminti pačios.

Tačiau bloga žinia ta, kad tai gali būti neefektyvų, brangu, mažins pasirinkimo galimybę ir, pasak G. Garretto, sukurs prielaidas geopolitiniam nestabilumui bei didesnei konflikto tarp Kinijos ir JAV tikimybei.

Donaldo Trumpo ir Xi Jinpingo susitarimas
Donaldo Trumpo ir Xi Jinpingo susitarimas
© Reuters / Scanpix

„Gali praeiti daug laiko nuo COVID-19 krizės, bet, deja, lengva prognozuoti būtent tokį kelią“, – pažymėjo ekspertas. Kol kas šis kelias būtent ten ir veda, mat D. Trumpas Kinijai smūgiuoja ne tik žodžiais, bet ir per aplinkui, tiesa, pro šalį.

Įsakęs sustabdyti finansavimą Pasaulio sveikatos organizacijai taip jis įgėlė institucijai, kuri nuo koronaviruso protrūkio Kinijoje pradžios esą įtartinai palankiai ar pro pirštus žiūrėjo į Pekino veiksmus ir pati ne tik blogai valdė situaciją, bet ir dangstė koronaviruso plitimą.

Ekspertai priminė, kad dėl paties elgesio D. Trumpo finansavimo klausimą naudojant kaip primityvią spaudimo priemonę jis sukėlė nemažai diplomatinių konfliktų, dėl ko į diplomatinę tarnybą ar netgi pačią administraciją pastaruosius 3 metus nesiveržia kompetentingi žmonės, kurie žino, kad dėl nuotaikos kaitos bet kurią dieną gali būti atleisti per „Twitter“. O tai reiškia, kad kai kurios svarbios pareigos lieka tuščios.

„Taip, mes turime užtikrinti, kad JAV medicinos priemonių tiekimo grandinė nebūtų priklausoma nuo Kinijos ar kitų šalių. Tačiau kai JAV nėra pasaulinėje scenoje, Kinija mielai užpildys tuštumą. Tai yra grėsmė nacionaliniam ir sveikatos saugumui“, – pažymėjo senatorius Edas Markey iš Užsienio reikalų pakomitečio.

Jam antrinęs atsargos generolas Chipas Gregsonas, buvęs Azijos reikalų sekretorius Pentagone, priminė, jog pastaraisiais metais būtent dėl D. Trumpo elgesio daugelio Vakarų šalių visuomenėse JAV įvaizdis ir pasitikėjimas Vašingtonu yra smarkiai smukęs.

Įspėjo dėl draugystės su kinais ir rusais

Juo labiau, kad dar prieš pandemiją JAV prezidentas rinkosi pyktis netgi su sąjungininkais Azijoje – Pietų Korėja ir Japonija dėl amerikiečių karių išlaikymo. Tačiau net ir koronaviruso krizės metu JAV, nešvelnina tono. Priešingai, šią savaitę „Foreign policy“ pasirodęs JAV Valstybės departamento sekretoriaus pavaduotojo kariniams ir politiniams reikalams R. Clarke'o Cooperio interviu galėjo skambėti ir kaip įspėjimas su Kinija bendradarbiaujančioms šalims.

JAV ir Kinijos žodžių karas dėl koronaviruso – tik pradžia: pasirinkimų pasekmės bus skaudžios
© twitter

Esą sulaukusios pagalbos iš Kinijos jos gali būti išnaudotos, o mainais už pagalbą prisileidusios kinus prie savo kritinės infrastruktūros ar kitaip įsipareigojusios Pekinui, šalys, net ir dabartinės JAV sąjungininkės, rizikuoja netekti amerikiečių karinės paramos.

„Mūsų partneriai tikriausiai turėtų klausti: ar tai altruistiniai veiksmai? Mes sakome, kad tokios investicijos į infrastruktūrą, ginkluotės pardavimai – saugokitės, pirkėjai. Šiuo atveju gali būti, kad saugotis turėtų Kinijos dovanų gavėjai. Žiūrėkite labai atidžiai, kodėl Kinija skiria tam tikrus išteklius konkrečiose vietose. Mes nenorime, kad amerikietiškos technologijos būtų pavogtos ar panaudotos tokių šalių, kaip Kinija“, – užuominomis kalbėjo R. Clarke'as Cooperis.

Išties, klausimų sukėlė ne tik dalis Kinijos pagalbos, kuri buvo brokuota ir jau kelios šalys jos turėjo atsisakyti, tarp jų Nyderlandai, Ispanija, Čekija ir Italija. Pastaroji šalis taip pat įsileido ir Rusijos „humanitarinę pagalbą“, kuri, kaip pripažino pati Italijos žiniasklaida, buvo beveik bevertė.

O tuo metu Rusijos karo lėktuvai kaip tyčia leidosi netoli Romos esančioje Pratica di Mare oro pajėgų bazėje. Tai ne šiaip simbolinė vieta, kur 2002 metais tuometinio prorusiško Italijos premjero Silvio Berlusconi iniciatyva gimė NATO-Rusijos taryba, tai milžiniška karinė bazė, kurioje saugomi slapti Italijos žvalgybiniai orlaiviai „Dragon Star“. Dalis Rusijos karinio personalo, kaip teigė Italijos žiniasklaida, priklausė karinei žvalgybai.

„Jeigu mūsų šalis bendradarbiaus su partnere, turinčia arba istorinių ar kitokių palaikomų ryšių su rusais ar kinais, mums rūpi, kaip tai veikia. Mūsų rūpestis tas, kad mes nenorėtume jautrių JAV sistemų ar priemonių turėti ten, kur jomis galėtų pasinaudoti“, – įspėjo R. Clarke'as Cooperis, pridūręs, kad didžiausią nerimą kelia Kinijos investicijos į telekomunikacijų, kritinę infrastruktūrą, informacines technologijas, kelius, geležinkelius, uostus.

Pekinas lyderyste gali ir sužavėti

„Dabar demokratija visame pasaulyje smunka, daugiausiai todėl, kad mes pamiršome, kas esame. Jei Kinija iš šios pandemijos išeis kaip tarptautinė lyderė, galėsime kaltinti tik patys save“, – amerikiečius įspėjo Ch. Gregsonas.

„Iki kitų metų pabaigos galima tikėtis, kad Kinija nesilaikys įsipareigojimų pirkti amerikietiškų produktų už 200 mlrd. dolerių, kai suderėta prekybos karo paliaubų metu“, – priminė G. Garrettas, mat Kinija, net ir rodanti ekonomikos atsigavimo ženklus, tikėtina, kaip ir kitos šalys smigs į krizę ir neturės nei noro, nei didelių finansinių išteklių, kuriuos reikėtų skirti JAV produkcijai. Vėlgi, tai veda prie konflikto, kuriam Kinija pastaraisiais metais vienaip ar kitaip ypač intensyviai ruošėsi.

„Kinija nori išnaudoti koronavirusą ir užimti pasaulį“, – dar grėsmingiau situaciją vertino leidinys „National Review“.

JAV ir Kinijos žodžių karas dėl koronaviruso – tik pradžia: pasirinkimų pasekmės bus skaudžios
© AP / Scanpix

Tiesa, sensacingai skambančio straipsnio autorius Bruno Macaesas argumentuotai ir įtikinamai priminė, kad būtent koronavirusas užčiaupė Vakarus, prieš tai kirtikavusius Pekiną dėl griežtų priemonių Honkonge, per pernai vykusius protestus.

„Dar svarbiau tai, kad tos griežtos priemonės, kai imtos taikyti kovai su koronavirusu, dabar staiga tapo sveikintinos, nes efektyvios.

Pandemijai Kinijos komunistų partija atrodė pasiruošusi geriau“, – pažymėjo autorius. Ir net jei galima abejoti Pekino patikimumu, kai kalbama apie tikruosius užsikrėtusiųjų ar aukų skaičius, akivaizdu, jog Kinija išties pažabojo koronavirusą greičiau ir užtikrinčiau, kad ir kiek tai jiems kainavo.

O tai pasaulio šalims daro įspūdį, ypač matant nekoordinuotus JAV ir Europos šalių veiksmus. Simbolišku tokio įspėjimo patvirtinimo tapo nedidelis incidentas Italijoje. netoli Vičenzos, kur dislokuoti amerikiečių kariai, vienas italas šalia parduotuvės nukabino Europos sąjungos vėliavą ir užkabinęs iškėlė Kinijos.

Ir jei dar efektyvesnių priemonių ėmėsi tokios šalys, kaip Pietų Korėja ar Singapūras, ar tas pats Taivanas, būtent Kinija, didžioji pasaulio valstybė dabar matoma kaip ta lyderė, kuri rodo pavyzdį.

„Tikrieji Kinijos skaičiai beveik be abejonių yra kiti, tačiau faktas tas, kad normalumo pojūtis pasiektas greitai. Ir jeigu JAV nesugebės to paties padaryti, Amerikos prestižas smuks dar labiau. Žmonės pakeis savo įsivaizdavimą apie galią. Žiūrėkite, Kinija jau atsigauna – beveik neabejotinai lėčiau, nei ji pati teigia, tačiau tą atsigavimą galima matyti ir realiai

Tad jei JAV ir Europą dar ilgai kaustys sąstingis, Kinijos kompanijos galės dramatiškai plėsti savo vietą rinkose ir pakeisti Vakarų valstybių vertybes“, – teigė B. Macaesas.

Jo manymu, labai realu, kad daugelio mažesnių ar silpnesnių, išteklių neturinčių ir priklausomų viena nuo kitos šalių laukia ir ekstremalūs nuosmukio, sukrėtimų scenarijai. Ir tada gali susiklostyti paradoksali situacija panaši į tą, kurią pasaulis matė po Antrojo pasaulinio karo: tuomet laisvojo pasaulio valstybes Maršalo planu gelbėjo Amerika. O dabar, jei JAV skendės chaose ir negalės nieko gelbėti, įsikišti ir savo „Maršalo planą“ gali pasiūlyti būtent kinai.

„Kinijai tai gali tapti unikalia galimybe – įsikišti, padėti ir kartu pakeisti tas valstybes pagal savo modelį. Indonezija, visa Pietų Aziją, netgi Rusija gali tapti specialių Kinijos interesų lauku tokio sccenarijaus metu. O kitos šalys gali tapti tiesiog labiau priklausomos nuo Kinijos, nei prieš panedmiją“, – sakė B. Macaesas. Ir pridūrė kai ką itin svarbaus.

„Kad ir kaip amerikiečiai tikėtų arba ne, jų galia paremta ne švaria reputacija, o būtent kieta galia ir oportunizmu. Visada egzistavo tas argumentas, kad dabartinės pasaulio tvarkos be karo nepakeisti, o pasauliniai karai šiuo metu neįmanomi. Tačiau pandemijos metu mes matome alternatyvą karui. Kinai mato galimybę ir vadovaujasi pačių amerikiečių modeliu: mums nereikia, kad mus mylėtų, mums tereikia, kad mus gerbtų ir mūsų bijotų. Istoriją rašys COVID-19 krizės nugalėtojai, o Xi Jinpingas bent jau kol kas atrodo tas nugalėtojas“, – įspėjo autorius.

Virusas smogė ir laivyno įvaizdžiui

Pavyzdžiui Taivane jau kurį laiką nerimaujama, kad ir taip sudėtingi santykiai su Pekinu, kuris Taivaną laiko Kinijos dalimi, komunistinė šalis gali ryžtis agresijai.

Abipusiai kaltinimai tarp Pekino ir Taipėjaus pastaruoju metu ypač paaštrėjo dėl to, kaip šalys tvarkosi su koronavirusu, o dabar, Taivano sąjungininkams dėmesį sutelkus į vidaus reikalus, Pekinas turi geriausią galimybę per dešimtmečius. Iki šiol vienintele rimta kliūtimi buvo laikomi svarbiausi regione laivyno pajėgumai.

JAV lėktuvnešiai ir Kinija
JAV lėktuvnešiai ir Kinija
© DELFI

„Tai, ką Kinija bandys padaryti Taivanui taps juodraščiu, kuriuo Pekinas vadovausis grasindamas visoms kitoms demokratijoms“, – įspėjo Taivano ir Amerikos studijų Vašingtone analitikas Kentas Wangas. Iki šiol karinės agresijos prieš Taivaną tikimybė buvo vertinama skeptiškai: karinę galią pastaraisiais dešimtmečiais nuosekliai auginusi Kinija buvo vertinama pernelyg silpna, kad galėtų greitai užimti salą ir efektyviai perimti jos kontrolę be vidaus ir tarptautinio pasipriešinimo. Tačiau viskas greitai keičiasi.

Pavyzdžiui, 1995-1996 metais, kai Taivane buvo rengiami laisvi rinkimai, Kinija surengė balistinių raketų bandymus Taivano sąsiauryje. Tačiau tuomet pasirodė Amerikos karinės galios simboliai – net dviejų JAV lėktuvnešių grupės, kurios buvo galingesnės už visą Kinijos laivyną.

Kinų provokacijos baigėsi. Dabar padėtis jau kita – Kinija turi du lėktuvnešius, o dar du sparčiai stato. Be to, praėjusią savaitę, kai kilo gaisras naujausiame Kinijos 075 tipo desantiniame laive, daugelis šaipėsi iš esą gėdą patyrusio Pekino.

Tačiau nuosaikesni atkreipė dėmesį, kad tik amerikiečiams dydžiu prilygti galintis 40 tūkst. tonų talpos 075 tipo desantinis laivas, faktiškai lėktuvnešis, galintis gabenti dešimtis sraigtasparnių, buvo pastatytas per nepilnus metus. Dar du tos pačios klasės laivai šiuo metu yra sparčiai statomi.

Šiuo metu Kinijos laivyne – 400 laivų, dauguma jų yra skirti kovai netoli šalies krantų. Kinijos planas – iki 2030-ųjų turėti 530 laivų laivyną, kuris būtų didesnis ir pajėgesnis už galingiausią pasaulyje JAV laivyną. Tai yra šalies lyderio Xi Jinpingo nurodytas tikslas, kaip ir papildomas finansavimas – nuo 37 mlrd. Iki 51 mlrd. dolerių vien laivynui. Tokios investicijos – neatsitiktinės, mat kinai mokyklose nuo mažų dienų mokomi praeities klaidų: XIX a. dėl imperatoriškųjų užgaidų laiku nemodernizavę laivyno kinai pralaimėjo karą japonams.

Jei JAV prieš 25 metus galėjo greitai permesti net dvi lėktuvnešių grupes link Taivano, tai dabar amerikiečiai Ramiajame vandenyne nebeturi nė vieno aktyvaus lėktuvnešio.

Tokia situacija susidarė ne tik objektyvių priežasčių – Japonijoje esančiam „USS Ronald Reagan“ atliekama 4 mėnesių patikra, „USS Carl Vinson“ tik balandžio 6-ąją baigtas metus trukęs remontas, o pagrindiniu JAV laivyno ramsčiu Ramiajame vandenyne turėjęs būti „USS Theodore Roosevelt“ tapo koronaviruso auka. Pastarasis veiksnys apnuogino kitą rimtą JAV bėdą.

Visuose trijuose lėktuvnešiuose buvo užfiksuotas koronavirusas, bet tik „USS Theodore Roosevelt“ situacija tapo kritinė. Po to, kai „USS Theodore Roosevelt“ įgulos nariai dar kovo mėnesį užsikrėtė koronavirusu, laivo vadas, kapitonas Brettas Crozieras kreipėsi į laivyno vadovybę, prašydamas karantinuoti laivą.

Tačiau vadovybė delsė, mat priimti sprendimus neatsiklausus JAV administracijos šiais laikais yra pavojinga – JAV prezidentas gali įsakyti atleisti iš pareigų net labiausiai patyrusius karininkus, o vėliau iš jų išsityčioti. Pavyzdžių ieškoti toli nereikia – taip pareigų neteko ir D. Trumpo patarėjai generolai Johnas Kelly ir H. R. McMasteris, o vėliau ir Pentagono vadovas Jimas Mattisas. Atkeliavo tik standartinės rekomendacijos laikytis saviizoliacijos.

Tačiau to padaryti ypač ankštose lėktuvnešio patalpose tiesiog neįmanoma – jūreiviai gyvena, miega, valgo, sportuoja visiškai šalia, o jų lėktuvnešyje įprastai yra apie 5 tūkst. Tad kai patvirtinimo iš vadovybės nesulaukęs kapitonas rašė atvirą laišką 20-čiai karininkų, jis puikiai suprato, kad laiškas bus nutekintas į žiniasklaidą jis pats bus atleistas D. Trumpo nurodymu.

Taip ir nutiko, o viešas kapitono prašymas padėti į gėdingą padėtį įstūmė visą JAV laivyno vadovybę. Tiesa, kapitono likimą nulėmė ne D. Trumpas, o jam įsiteikti norėjęs laikinasis laivyno sekretorius Thomas Modly (pareigose išbuvęs vos 6 mėnesius po to, kai D. Trumpas atleido jam neįtikusi pirmtaką). Th. Modly atleido „USS Theodore Roosevelt“ įgulos mėgstamą vadą ir pats už 243 tūkst. dolerių mokesčių mokėtojams kainavusią kelionę nuskrido į lėktuvnešį, ant kurio denio kapitoną išvadino „naiviu kvailiu“. Už tai sekretorius pats buvo išvadintas „padlaižiu ir idiotu“.

Galiausiai jau pats laivyno sekretorius neteko pareigų, pasitikėjimas laivyno vadovybe smuko iki rekordinių žemumų, ir nors dabar kalbama apie B. Croziero grąžinimą į pareigas, jis pats yra užsikrėtęs koronavirusu, o jo lėktuvnešis išvestas iš rikiuotės.

Beveik visa įgula – 85 proc. karantinuota Guame – t. y. iš esmės būtent tai, ko ir prašė kapitonas. Bet dėl pavėluotos reakcijos jau 655 įgulos narių iš 4865 arba 13,5 proc., tarp jų ir kapitonas, yra užsikrėtę, dauguma jų nerodė jokių simptomų, tačiau jau dešimčių jūreivių būklė – sunki, o vienas įgulos narys mirė. Ir viskas todėl, kad politikų spaudžiama karinė vadovybė laiku nepriėmė sprendimų dėl karantino.

„Visa ši liūdna istorija rodo Trumpo administracijos puolimą prieš Amerikos karinių ir politinių santykių tradiciją. Per tris metus Trumpas atleido ir išsityčiojo iš visų aukšto rango karininkų, save vadino „karo laikų prezidentu, protingesniu už generolus. Tad dabar kyla klausimas: jeigu kiltų kita krizė, ar karinė vadovybė sakytų tiesą prezidentui?“, – retoriškai klausė JAV armijos atsargos pulkininkas ir buvęs nacionalinės saugumo tarybos narys Jeffas McCauslandas.

JAV ir Kinijos žodžių karas dėl koronaviruso – tik pradžia: pasirinkimų pasekmės bus skaudžios
© JAV Jūrų pėstininkų korpuso nuotr.

Iš viso JAV laivyne, kurio 90 laivų šiuo metu plaukioja visame pasaulyje, yra per 1,2 tūkst. užsikrėtusių jūreivių. Ir tai gali būti netikslus skaičiai, mat Pentagonas dar kovo pabaigoje nutarė riboti informaciją apie užsikrėtusiųjų skaičius JAV pajėgose. Mat užsikrėtęs karys ar jūreivis – tai nusilpęs ir nepajėgus užduočių vykdyti žmogus.

Tuo metu Kinija giriasi, kad jos karinėse pajėgose neužsikrėtė nė vienas karys ar jūreivis. Ir net jei tuo būtų sunku patikėti, turint omeny, kad Kiniją iš užkrato židinį – Uhaną dar vasarį pasiuntė karius, pirmasis ir kelių laivų lydimas Kinijos lėktuvnešis praėjusią savaitę drąsiai praplaukė būtent Taivano sąsiauriu – ten, kur prieš kelis dešimtmečius laisvai plaukiojo amerikiečiai, o kinai bijojo rodyti savo karinę galią. Kinija šiuo metu gali naudoti abu lėktuvnešius ir nesidrovi rodyti galios.

Tiesa, JAV regione dar tebeturi desantinį laivą „USS America“, kuris iš esmės yra lengvasis lėktuvnešis ir gali gabenti keliolika naujausių naikintuvų F-35B, tačiau paskutinį kartą JAV varžovai kritinį lėktuvnešių pranašumą prieš amerikiečius Ramiajame vandenyne turėjo 1942 metais, po JAV pralaimėjimų Pearl Harbore.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(160 žmonių įvertino)
3.8812

Top naujienos

Evita Cololo – apie lietuje permirkusių „Ąžuoliuko“ choristų skandalą: tai garbė ir nereikia nieko teisti (35)

„Jie iš širdies turi pareigą, jie tai daro. Nenorėtų, neitų, manau, į tą chorą. Turi būti...

Senamiestyje įsikūrę verslininkai nerimauja: eismo pažeidimų dar daugiau, sunkumai dėl prekių pristatymo (46)

Nuo liepos 7 d. Vilniaus senamiestyje įsigaliojus naujai kilpinio eismo tvarkai automobiliu...

Situacija ligoninėse keičiasi ilgam laikui: taikys papildomas priemones visiems pacientams (150)

Po karantino situacija gydymo įstaigose pasikeitė. Žmonės turi žinoti, kad vos jiems atėjus į...

Gasolio gulbės giesmė nutilo neprasidėjusi: veteranas „Barcelonos“ marškinėlių nebeapsivilks (5)

Savo besaikiu išlaidavimu Eurolygos žvaigždes siutinančios „Barcelonos“ sirgaliai šio...

Dėl Kremliaus projekto – nemalonus klausimas vokiečiams: kodėl jie negirdi Baltijos šalių? (22)

JAV prezidentas Donaldas Trumpas yra įtūžęs ant Vokietijos dėl daugelio priežasčių, ir ne...

Vitalija Guobė

Nustokite žiūrėti į kitas žmonai esant šalia (arba kaip auklėti savo vyrą) N-18

Vedęs vyras, eidamas su žmona, nužiūrinėja kitas moteris. Nurenginėja akimis. Tai tikrai...

Oficialu: valstiečiai paskelbė pirmąjį trejetuką rinkimų sąraše papildyta 17:15 val. (393)

Penktadienį Naisiuose posėdžiavusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos taryba patvirtino...

Ilgalaikė vedusio vyro meilužė nesigaili: pusę medaus mėnesio jis praleido su manimi (3)

Taip, aš mylėjau. Vedusį. Ir tebemyliu. Ar gailiuosi to, kad dvejus metus kartą per savaitę...

Atnaujintas šalių, iš kurių galima ir draudžiama atvykti į Lietuvą, sąrašas (69)

Nuo liepos 13 dienos į Lietuvą negalės atvykti užsieniečiai, gyvenantys Švedijoje, Liuksemburge,...

Iki šiol pavyzdingai su koronavirusu kovojusi šalis praneša apie „labai didelį nerimą keliančią“ situaciją (40)

Iki šiol pavyzdingai su koronavirusu kovojusi Centrinės Amerikos šalis Kosta Rika praneša apie...

|Maža didelių žinių kaina