JAV diplomatas: būti gėjumi – ne Vakarų išradimas, o žmogiška realybė

Negalima apibendrintai sakyti, kad Lietuva – homofobiška valstybė, tiesiog šaliai reikia daugiau laiko. Tokiomis mintimis trečiadienį Seime dalijosi Jungtinių Amerikos valstijų (JAV) ir Nyderlandų atstovai, dalyvavę Tarptautinei dienai prieš homofobiją paminėti skirtoje spaudos konferencijoje. Svečiai aiškino, kad homoseksualumas – ne Vakarų išradimas, o homoseksualų teisės – žmogaus teisės.

Kaip DELFI jau skelbė, konferencijos pradžioje svečiai iš užsienio stebėjo Seimo nario Petro Gražulio išpuolį.

Homoseksualumo Vakarai neišrado

„Būti gėjumi nėra Vakarų išradimas, tai – žmogiška realybė. Gėjų teisės yra žmogaus teisės, buvimas gėjumi niekada neturėtų būti kokiu nors nusikaltimu“, – kalbėjo JAV ambasados Politikos ir ekonomikos skyriaus vadovas Johnas Finkbeineris.

J. Finkbeineris citavo JAV valstybės sekretorę Hillary Clinton, kuri šias mintis apie homoseksualumą praėjusį gruodį išsakė savo kalboje, skirtoje Žmogaus teisių dienai.

JAV atstovas taip pat citavo prezidentą Baracką Obamą, pareiškusį, kad negalima negerbti žmogus teisių vien pagal tai, ką jis myli. „Mes turime palaikyti lesbiečių ir gėjų teises visame pasaulyje, svarbu patvirtinti mūsų paramą LGBT (lesbietės, gėjai, biseksualai, transseksualai - DELFI) bendruomenei visame pasaulyje“, – tvirtino J. Finkbeineris. Jis kalbėjo apie universalius moralinius standartus, būtinybę apjungti jėgas, pasiryžimą stiprinti pastangas kovai su homofobija.

Pasak J. Finkbeinerio, su homofobija kovojama tiek Lietuvoje, tiek pačiose JAV.

„Homofobija JAV dabar jau nėra tokia matoma taip, kaip anksčiau. Lietuva, galų gale, irgi pasieks tokį tašką. Per pastaruosius trejus metus, kuomet dirbu čia, Lietuvoje, susitikau su daugeliu nehomofobiškų žmonių, taip pat mačiau ir tokių, kaip šis salėje buvęs ponas (P. Gražulis – DELFI). Tačiau esu nusiteikęs pozityviai – paprasčiausiai jums dar reikia laiko“, – sakė J. Finkbeineris.

Nyderlandų ambasadorius: labai tikiuosi, kad žmonės priims naują mąstymą

„Labai gerai galima suprasti jūsų tautą, kuri tiek daug metų buvo okupuota. Ir staiga viskas keičiasi, atsivėrė durys ir langai į pasaulį. Labai tikiuosi, kad žmonės priims naują mąstymą. Nemanau, kad lietuviai yra homofobiško mąstymo žmonės, tai nebūtų teisinga“, – į DELFI klausimą, ar Lietuva yra homofobiška šalis, atsakė Nyderlandų Karalystės ambasadorius Kornelis Willemas Spaansas.

Nuo atvykimo į Vilnių K. W. Spaansas sostinės centre sakė stebėjęs ne vienas eitynes skirtingomis temomis, kuriose žmonės išreikšdavo savo nuomones. Ambasadorius tikisi, kad tokių eitynių bus ir daugiau.

„Ko gero, patys lietuviai turi pripažinti, kad tokia yra tikrovė, tokie yra žmonės. Mes tikimės, kad netrukus įvyks dar vienas „Baltic Pride“ renginys“, – apie kitąmet Vilniuje planuojamas homoseksualų eitynes kalbėjo Nyderlandų ambasadorius.

Jis atkreipė dėmesį, kad Nyderlanduose krikščionių demokratų Vyriausybė kviečia žmones dalyvauti gėjų paraduose bei kituose renginiuose ir tai yra normalu. Nyderlandai taip pat įteisinę tos pačios lyties asmenų santuokas.

„Šie dalykai atsitiko per paskutinius 10-20 metų. Mes turėjome daugiau laiko negu jūs, jums reikia viską atlikti mažiau kaip vienos kartos laikotarpyje. Galima labai nesunkiai suprasti, kad visiems lietuviams sunku judėti į priekį tuo greičiu. Tačiau tai nereiškia, kad tik reikia sėdėti ir laukti laikui bėgant pro šalį“, – teigė W. Spaansas.

Savo poziciją taip pat išsakė nevyriausybinės organizacijos „Amnesty International“ atstovė Helle Jacobsen. „Apskritai negalima įvardinti šalies, tautos kaip homofobiškos, tačiau mūsų organizacija Lietuvoje pastebi veiklos ar įstatymų, susijusių su homofobija, mes taip pat pastebime su homofobija susijusių pasisakymų iš tam tikrų politikų“, – teigė H. Jacobsen.

Pasak H. Jacobsen, politikai turi būti atsakingi ir atsakingai pareikšti, kad Lietuvoje su diskriminacija kovojama kaip ir kitose šalyse.

M.A.Pavilionienė: lytines mažumas vėl nori paversti nematomais žmonėmis

„Kodėl mes vis dar esame tokie provincialūs, kodėl vis dar gyvename fanatizmo, dogmatizmo, siauro mąstymo erdvėje, uždarytomis durimis ir langais į pasaulį ir tuo didžiuojamės? Todėl, kad nežinome, arba bijome tiesos apie sudėtingą žmogaus prigimtį“, – dėstė Seimo narė socialdemokratė Marija Aušrinė Pavilionienė.

Pasak jos, tos tiesos nežinome, nes Lietuvos mokslininkai nešviečia savo tautos. Parlamentarės nuomone, mokslininkų vietą užima apsukrūs politikai, religijos tarnai, kurie gąsdina žmones tautos išnykimu, kitataučių ar kitatikių atėjimu į Lietuvą.

M. A. Pavilionienės teigimu, seksualinių mažumų atskirtį šiuolaikinėje visuomenėje galima įveikti tik švietimu, konkrečia moksline informacija, neigiančia mitus apie lytiškumą, homoseksualumą ir griaunančia tariamai jų keliamas grėsmes heteroseksualams.

Pasak M. A. Pavilionienės, per prieš porą metų Vilniuje vykusias lytinių mažumų eitynes Lietuvos gyventojai ėmė suprasti, kad kitokio gyvenimo būdo žmonės visada buvo, yra ir bus šalia heteroseksualų daugumos. Visgi Seimo narė tvirtina, kad dabartinė valdančioji dauguma, konservatyviai mąstantys politikai ir visuomenės piliečiai norėtų lytines mažumas vėl nustumti į pogrindį ir paversti nematomais žmonėmis.

DELFI primena, kad gegužės 17-ąją minima Tarptautinė diena prieš homofobiją ir transfobiją (angl. IDAHO). Būtent šią dieną 1990 m. Pasaulinė sveikatos organizacija išbraukė homoseksualumą iš ligų sąrašo.

Šią dieną siekiama atkreipti dėmesį į sunkumus, su kuriais susiduria homoseksualūs žmonės asmeniniame gyvenime ir darbe, siekiama, kad heteroseksualūs žmonės geriau suprastų seksualines mažumas.