Diplomato teigimu, JAV sveikina Lietuvos dialogą su Baltarusija dėl Astravo atominės elektrinės, ir pačios kelia šį klausimą dvišaliame formate.
Interviu BNS ambasadorius taip kalbėjo apie 5G ryšio saugumą, JAV karių dislokavimą šalyje, suskystintų gamtinių dujų importą.
– Pernai Jungtinės Valstijos pasirašė su Estija deklaraciją dėl 5G saugumo. Ar JAV vyriausybė prašė Lietuvos pasirašyti panašų susitarimą?
– Dirbame su įvairiomis šalimis dėl tokių susitarimų. Nedetalizuosiu pokalbių, kuriuos palaikome su kitomis vyriausybėmis, bet pasakysiu, kad šiuo klausimu tokia yra visuotinė Jungtinių Valstijų politika.
Iš piliečio perspektyvos manyčiau, kad keliamas klausimas yra gerokai daugiau nei apie tai, kokie būtų santykiai su Jungtinėmis Valstijomis; tas klausimas greičiau būtų: „Ar aš noriu, kad Kinijos Komunistų partija turėtų prieigą prie privačios informacijos apie mane?“ O 5G akivaizdžiai yra naujas horizontas su daugybe klausimų, ką galiausiai tai reikš. Tačiau aš manau, kad, atsižvelgus į kritinę infrastruktūrą ir tokią informaciją, bet kuriai vyriausybei ir bet kuriam piliečiui tokių klausimų uždavinėjimas yra tinkama politika.
– Ar jūs kaip ambasadorius siekiate, kad toks susitarimas būtų pasirašytas?
– Aš manau, kad visuotinis JAV tikslas yra, kad šalys, su kuriomis glaudžiai dirbame, imtųsi veiksmų, kurie padėtų apsaugoti jų ir mūsų kaip sąjungininkės saugumą.
– Ar aptarėte šį klausimą vakar (pirmadienį) su Lietuvos krašto apsaugos ministru?
– 5G tema iškyla visuose mano pokalbiuose Lietuvoje.
– Pernai JAV laikinai dislokavo karių batalioną, vėliau šiemet išvysime JAV karius „Defender 2020“ karinėse pratybose. Kokia jūsų žinutė lietuviams apie būsimą JAV karių buvimą ilgalaikėje perspektyvoje?
– Prieš tai buvau susitikęs su Vokietijos ambasadoriumi. Savo diskusijoje taip pat aptarėme sustiprintą vokiečių priešakinį buvimą čia, o tai – iš mano perspektyvos, iš JAV perspektyvos – yra sąjungininkų kariai, NATO operacija, plačiąja prasme tai yra NATO kariai ir buvimo čia pagrindinis centras. Džiaugiuosi būdamas tokioje situacijoje, kai Pabradėje turime 500 karių.
Savo akimis pamačiau, kad kariniu požiūriu su Lietuva bendradarbiaujame daugybe įvairių lygių, ne vien Pabradėje. Taigi, nors tie 500 karių gegužę išvyks, manau, kad bus kitų operacijų. Nežinau, ar jos bus tokio pat didelio masto, bet bendradarbiavimas tikrai vyks visą laiką. Be to, turėsite ambasadorių, dirbsiantį visoje Lietuvoje ir labai aktyvią, įsitraukusią ambasadą.
Jungtinės Valstijos labai pasikliauja Lietuva kaip stipria sąjungininke, o Lietuva pasikliauja Jungtinėmis Valstijomis, mes taip pat esame stipri Lietuvos sąjungininkė.
– Amerikietiškos karinės įrangos pirkimo klausimas taip pat yra svarbus darbotvarkėje. Lietuva svarsto galimybę įsigyti sraigtasparnių „Black Hawk“. Ar JAV vyriausybė dabar dirba, kad šis susitarimas būtų užbaigtas? Kokį pasiūlymą galite pateikti?
– Žinoma, man kaip JAV ambasadoriui malonu matyti visas diskusijas apie amerikietiškų karinių sistemų įsigijimą. Tikrai dirbau su Lietuvos vyriausybe aptariant galimybes įsigyti „Black Hawk“. Tikrai svarstėme įvairius variantus ir, aš tikiuosi, kad artimiausiais mėnesiais vyriausybė pajudės į priekį dėl „Black Hawk“ įsigijimo. (...)
– Ar Jungtinių Valstijų prašymas atsiųsti karių į Siriją tebegalioja?
– Net ir Jungtinėse Valstijose vyksta daug diskusijų dėl to, koks bus mūsų buvimas Sirijoje. Žinau, kad Vašingtone Lietuvos kariai tvirtai pripažįstami kaip patikimi partneriai, bet man atrodo, kad šiuo klausimu negaliu smarkiai leistis į tolesnes detales, nes diskusijos dėl Jungtinių Valstijų politikos tebevyksta, ir mūsų planai dėl Sirijos ir Irako tikrai vis dar tebėra svarstomi.
– Pernai tuometinis JAV energetikos sekretorius Rickas Perry lankėsi Vilniuje, daug dėmesio skyrė suskystintoms gamtinėms dujoms. Ar tikitės, kad amerikietiškų SGD krovinių skaičius Klaipėdoje augs?
– Tikrai to tikiuosi. Man labai patiktų matyti, kad per Klaipėdą būtų gabenamos JAV tiekiamos SGD, kurios patektų į Lietuvos rinką, o galbūt ir į Baltarusiją. Žinau, kad kai aš buvau Vašingtone, tuo buvo labai smarkiai domimasi, ir aš šį klausimą aptarinėjau su Energetikos departamento atstovais. (...).
– Paminėjote Baltarusiją. Valstybės sekretorius Mike'as Pompeo neseniai lankėsi Minske, netrukus po to ten nuvyko Lietuvos užsienio reikalų ministras. Paaiškinkite, ar matome gilesnius JAV ryšius su Baltarusija?
– „Gilesni“ – subjektyvus terminas. Kas dėl Baltarusijos, manau, kad, kaip ir matė Lietuva, esama potencialo aktyvesniam dialogui ir pažangai, ir galbūt šiokiam tokiam santykių atšilimui. Kiek suprantu, sekretorius Pompeo ten buvo tik keturias valandas. Tačiau tai buvo labai svarbus ir simboliškas vizitas. Žinau, kad esama vilties, jog greitai ten turėsime ambasadorių – turime reikalų patikėtinį, bet santykių aukščiausiu lygiu nepalaikėme, manau, apie 12 metų.
Taigi, manau, kad esama potencialo tam tikroms galimybėms. Manau, kad iš JAV perspektyvos turime „palaukti ir pažiūrėti“, pažiūrėti, į ką tai gali išsivystyti, bet aš manau, kad tikrai galima turėti vilties.
– Ar sekretorius Minske iškėlė klausimą dėl Astravo branduolinės elektrinės?
– Žinau, kad jis buvo įtrauktas į punktus, kuriuos jis turėjo iškelti, ir kad tai tebėra svarbi tema mūsų dialoge su baltarusiais.
– Paminėjote galimybę tiekti Baltarusijai amerikietiškas SGD per Lietuvą. Ar vyksta tokios derybos?
– Manau, dėl to tikrai yra vilties. Sekretorius ten lankėsi prieš pusantros savaitės. Todėl manau, kad visa tai dar yra gana nauja, bet aš jau žinau, kad JAV tuo domisi ir kad apie tai bus kalbama per susitikimus vyriausybėje, kuriuose dalyvausiu artimiausiomis dienomis.
– Astravo problema labai svarbi Lietuvos politinėje darbotvarkėje. Kokią paramą gali ir kokios negali JAV pasiūlyti šiuo klausimu?
– Džiaugiausi matydamas, kad užsienio reikalų ministras aptarė Astravo klausimą per savo kelionę į Minską ir kad jis įžvelgė galimybių ir daug aktyvesnio dialogo potencialą. Iš tikrųjų vertiname tai teigiamai ir viliamės, kad šios diskusijos ir toliau eis į priekį.
Kalbant apie Astravą, žinau, kad JAV pasisako už branduolinių jėgainių skaidrumą, tvirtai pasisakome už konsultacijas su kaimynais, kuriuos paveikia ta energija, ir tikrai tikimės griežtų TATENA ir kitų (institucijų) patikrinimų. Manau, kad toks ir liks mūsų prioritetas dėl Astravo.
– Kokios yra kitos sritys, į kurias gilinsitės kaip ambasadorius?
– Man garbė grįžti į šį regioną. Turiu 30 metų diplomatinės patirties, o devynerius metus konkrečiai gilinausi į Skandinavijos ir Baltijos šalių reikalus. Nuostabu matyti, kaip šis regionas vystosi. Pirmą kartą su šiuo regionu dirbau 2007–2009 metų finansinės krizės laikotarpiu. Tai buvo labai sunkus periodas, bet pastebėjau, kad sudėtingi sprendimai Lietuvoje atsipirko, ir dabar Lietuvos ekonomika yra stipri ir juda pirmyn, kuriamos naujos darbo vietos. Taip pat čia matau gyvybingą startuolių kultūrą kaip ekonomikos sudedamąją dalį ir nekantrauju išvysti, ką pasieks tos kompanijos ir kokių galimybių investicijoms abiem kryptimis gali būti.
Dar nebuvau išvykęs iš Vilniaus. Turėjau keletą aukšto lygio susitikimų vyriausybėje, ir daugelis jų buvo protokoliniai – tai, ką turime daryti gavę čia įgaliojimus. Tačiau aš manau, kad Lietuvos visuomenėje vyksta daug dalykų. Tai yra gana įdomu ir jaudina, man atrodo, kad čia yra galimybių mainams abiem kryptimis.
Saugumas visuomet bus svarbiausias mano darbo komponentas. Tai yra esminė mūsų santykių su Lietuva sudedamoji dalis. Mūsų santykių pamatai yra vertybės, bendros demokratinės vertybės. Tai viską sieja iš pagrindų, o su tuo ateina įsipareigojimas mūsų bendrai gynybai. Lietuva yra vertinga sąjungininkė, o Jungtinės Valstijos liks vertinga ir stipri Lietuvos sąjungininkė.
– Ačiū, pone ambasadoriau.